Pekino žiemos žaidynės nuo A iki Ž: kaip viskas atrodė uždariausioje olimpiadoje istorijoje Specialiai lrytas.lt, Pekinas

Portalas lrytas.lt atskleidė, kaip atrodė olimpinės žaidynės Pekine: nuo A iki Ž.

Apmaudu, kad Lietuvos sportininkai iš žaidynių ir vėl išvyko be didesnių pergalių. 13 šalies atletų olimpiadoje neiškovojo nė vieno medalio, taip šalį žiemos žaidynių istorijoje ir vėl palikdami su nuliu pergalių žiemos žaidynių istorijoje.

Pekine geriausiu šalies rezultatu tapo vyrų biatlonininkų komandinė estafetė, kurioje Vtautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys užėmė 14-ąją vietą. Estafetėje lietuviai dalyvavo pirmą kartą istorijoje.

Griežti kinų suvaržymai pridarė nemažai nemalonių pasekmių. Žaidynių organizatoriai suformavo tris „burbulus“, kuriuose apsigyveno sportininkai, treneriai, aptarnaujantis personalas ir žurnalistai.

Pekino, Jančingo ir Džangdziagou „burbulai“ vienas nuo kito nutolę daugiau nei 100 km spinduliu, tad tai sukėlė nemažai problemų norintiems nukeliauti iš vienos vietos į kitą.

Pavyzdžiui, kelionė autobusu į Pekiną iš Džangdziagou truko 4 val. Į Jančingą – apie 2 val.

Chaosas Pekino olimpiadoje užvirė ne žaidynių arenos ar trasose, o už jų. Dėl olimpiados talismano žmonės pametė galvas, eilėse prie parduotuvių laukė ir po 10 valandų.

Žaislinė panda tapo olimpiados atradimu, tačiau tai sukėlė nemažai chaoso žaidynių organizatoriams, kurie visais įmanomais būdais ieškojo, kaip pliušinių žaislų pagaminti dar daugiau.

Jų žaidynėms pagaminta beveik 200 tūkst., o vieneto kaina siekė apie 30 eurų.

Norvegijos žiemos sporto rinktinė dominavo medalių lentelėje. Jie iškovojo 37 medalius, iš kurių – 16 aukso. Antroje vietoje liko rusai, iškovoję 32 medalius, bet tik 6 auksinius, trečioje – vokiečiai, kurie laimėjo 27 medalius, iš kurių net 12 sužibo auksu.

Kaip įprasta olimpinėms žaidynėms, atidarymo ceremonija visada sulaukia daug dėmesio. Tai įsimintinas momentas ypatingai tiems atletams, kurie ceremonijoje dalyvauja pirmą kartą.

Tiesa, vienintelis iš 13 Lietuvos delegacijos atstovų slidininkas Modestas Vaičiulis nusprendė joje nedalyvauti. Atletas vėliau aiškino, kad papildomą laiką išnaudojo poilsiui prieš varžybas.

Lietuvos vėliavą per atidarymą nešė dailiojo čiuožimo pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. 

Olimpinių žaidynių atradimu laikyta Rusijos dailiojo čiuožimo atstovė Kamila Valijeva žaidynes baigė ne tik su dopingo dėme, bet ir fiasko.

Atletė vienetų varžybose po trumposios programos užtikrintai pirmavo, tačiau laisvojo šokio metu kelis kartus krito, nesusitvarkė su nervais bei užėmė tik ketvirtąją vietą.

15-metė sportininkė žaidynių metu patyrė daug streso, mat susilaukė daug kritikos, kai buvo išsiaiškinta, kad  yra vartojusi dopingą. Iš jos dar gali būti atimtas aukso medalis, laimėtas komandinėse varžybose. 

Galimybe sudalyvauti Pekino žiemos olimpiadoje puikiai pasinaudojo dailiojo čiuožimo atstovai Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Sportininkams kelias į žaidynes atsilaisvino tada, kai į jas neišvyko Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed. Amerikietė nesulaukė prezidentūros malonės ir negavo Lietuvos pilietybės, kuri būtų leidusi atstovauti Lietuvai Pekine.

Visgi P.Ramanauskaitė ir D.Kizala puikiai pasinaudojo gauta galimybe ir Kinijoje pasiekė karjeros rekordą, kai už ritminį šokį gavo 58,35 taško.

18-metė snieglentininkė Eileen Gu tapo Kinijos heroje, kai žaidynėse iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Jauna atletė užkariavo ne tik vietinių, bet ir užsienio atstovų širdis. Tiesa, didelis dėmesys jai teko ir iš amerikiečių, mat mergina yra gimusi būtent JAV.

Visgi atletė gynė Kinijos garbę, iš kurios yra kilę jos tėvai. Per vietinę televiziją rodomas reklamas, susijusias su žaidynėmis, nuolat šmėžavo E.Gu veidas.

Įtampa olimpiadą sukaustė jau antrąją jos dieną, kai mišrioje biatlono estafetėje tik finišo tiesiojoje paaiškėjo, kas pelnė pirmą žaidynių aukso medalį.

Nugalėtojais tapo norvegai, už nugaros palikę prancūzus ir iki tol visas varžybas pirmavusius rusus, kurie tenkinosi bronza.

Lietuvai Pekine atstovavo 13 sportininkų, tačiau net 9 iš jų olimpiadoje dalyvavo pirmą kartą.

Biatlonininkai Linas Banys, Karolis Dombrovskis, Gabrielė Leščinskaitė, slidininkai Eglė Savickaitė, Ieva Dainytė, Tautvydas Strolia, kalnų slidininkė Gabija Šinkūnitė ir dailiojo čiuožimo pora Paulina Ramanauskaitė bei Deividas Kizala neslėpė, kad prieš pirmuosius startus jautė jaudulį.

Vis dėlto jis buvo malonus, juk apie žaidynes svajoja kiekvienas sportininkas.

Lietuvos biatlonininkams ir slidininkams teko nelengvas iššūkis – priprasti prie Azijos kalnų.

Džangdziagou regionas, kur ir vyko varžybos, įsikūręs 1700 m virš jūros lygio. Nors Lietuvos biatlonininkai ir slidininkai ne kartą varžėsi panašiame aukštyje, visgi Kinijos aukštikalnės jiems pridarė nemažai problemų.

Praktiškai visi lietuviai skundėsi prasta savijauta ir sunkumu, kurio nepavyko atsikratyti iki pat žaidynių pabaigos.

Penkiakovininkas Justinas Kinderis taip pat dalyvavo Pekino žiemos olimpiadoje. Lietuvis ėjo atsakingas pareigas užtikrinant sklandų darbą biatlono žiniasklaidos centre, kur varžybų metu dirbo keli šimtai žurnalistų iš įvairių šalių.

Tiesa, J.Kinderis Kinijoje užsibus ilgiau, mat darbuosis ir paralimpinių žaidynių metu.

Jaunausia šalies rinktinės atstovė Pekine buvo slidininkė Ieva Dainytė. 16-metė sportininkė nedrąsiai debiutavo olimpiadoje, tačiau pripažino, kad tai išskirtinis ir džiugus jos karjeros etapas.

Tuo tarpu vyriausiu šalies atstovu žaidynėse tapo slidininkas Modestas Vaičiulis, kuriam – 32-eji. Atletui tai buvo jau trečiosios žaidynės karjeroje.

Gaila, bet abu Lietuvos kalnų slidininkai Gabija Šinkūnaitė ir Andrejus Drukarovas neįveikė Jančingo trasos.

G.Šinkūnaitė suklydo ir nepasiekė finišo slalomo rungtyje, o A.Drukarovas tiek didžiojo slalomo, kur nukrito antrojo nusileidimo metu, tiek slalome, kuriame apskritai nestartavo dėl patirtos traumos.

Dėl orų žaidynių organizatoriams teko atidėti ne vienerias varžybas, tačiau visos jos galiausiai įvyko.

Džangdziagou regione dėl didelio vėjo ir žemos temperatūros perkeltos biatlono, slidinėjimo ir snieglenčių sporto varžybos.

Jančinge dėl vėjo buvo perkeltos kalnų slidininkų varžybos.

Tiesa, paralimpinių žaidynių dalyviams, kurių šventė prasidės kovą, turėtų išvengti prastų oro sąlygų, mat Džangdziagou orai jau pradeda šilti, o vėjas rimti.

Jei Europoje koronaviruso suvaržymai mažėja, o prie pandemijos ir koronaviruso jau seniai visi priprato, tai Kinijoje vaizdas kiek kitoks.

Griežti reikalavimai tęsiasi nuo 2019 m. Be to, nepanašu, kad nuolatinis kaukių dėvėjimas artimiausiu metu pasitrauks.

Vis dėlto olimpiados metu griežti suvaržymai pasiteisino. Paskutiniosiomis dienomis nebuvo fiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis.

Rusija ir toliau žaidynėse dalyvauja kaip Rusijos olimpinis komitetas. Nepaisant to, visi puikiai supranta, kad tai nieko nekeičia, o dopingo šešėlis šią šalį persekios dar ilgai. 

Savanoriai yra nematoma žaidynių dalis, kurie labai daug prisideda prie sklandaus olimpiados išpildymo.

Kuklūs, bet atsakingi kinai žaidynių dalyviams padeda kiekvienoje situacijoje.

Kartais savanorių pasidaro net gaila, kai jie yra priversti stovėti šaltyje ir kontroliuoti autobusų maršrutus. Visgi juos sušildydavo žaidynių dalyvių padėkos ir trumpi pakalbinimai. Žaidynėse jų buvo per 2 tūkst.

Olimpiados metu kinai šventė Naujuosius metus, o lietuviai – Vasario 16-ąją.

Žaidynių organizatoriai trims savaitėms užpūtė kinų ugniasienę. Kinija cenzūruoja kai kuriuos socialinius tinklus kaip „Facebook“, „Google“ ar kitus, tačiau žaidynių burbuluose ir žiniasklaidos centruose trims savaitėms cenzūra buvo išjungta.

Tiesa, dalis dalyvių naudojo VPN programėles, kurios taip pat leidžia nesunkiai peržengti ugniasienę.

Antivakseriams žaidynės būtų tikras košmaras, mat visi olimpiados dalyviai kiekvieną dieną privalėjo atlikti koronaviruso testą.

Tiesa, jų procedūros buvo labai greitos ir neskaudžios, tad tai nesukėlė daug rūpesčių ar problemų. 

Didelis vėjas dar labiau vėsino ir taip šaltyje sustingusias žaidynes.

Jei oro temperatūra kartais siekdavo -20 laipsnių šaltį, tai dėl papildomo vėjo jutiminė temperatūra krisdavo ir žemiau -30 laipsnių šalčio.

Olimpines žaidynes Pekine gyvai stebėjo tik vietiniai žiūrovai, kurie neretai atrodydavo neypatingai aktyvūs sirgaliai.

Tiesa, atmosferą arenose pagerindavo kitų sporto šakų atstovai ar delegacijų nariai, kurie šūksniais ir plojimais palaikydavo savo šalį.