„Praėję metai visai sporto bendruomenei buvo visapusiškai sunkūs: pandemijos metu vykusios olimpinės žaidynės, sudėtingos treniruočių sąlygos karantino laiku, kardinalūs finansavimo pokyčiai. Iki šiol turime ne visus atsakymus, tačiau labai tikiuosi, kad naujas Lietuvos sporto istorijos puslapis bus verčiamas įsiklausant į sporto bendruomenę ir atsižvelgiant į sportininkų interesus“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.
Į Generalinės asamblėjos sesiją susirinko 60 iš 67 LTOK narių. Renginyje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas.
„Siekiame sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms užtikrinti finansavimo nepertraukiamumą, kad jos galėtų nuosekliai planuoti savo veiklas. Steigiama Nacionalinė sporto agentūra, kuri bus atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.
Rengiami Sporto įstatymo pakeitimai dėl sportininkams skiriamų valstybės stipendijų. Stipendijos ne tik didėtų, stipendijas gaunantiems sportininkams numatoma užtikrinti socialines garantijas – papildomai valstybės lėšomis apdrausti sveikatos draudimu, pensijų ir motinystės socialiniu draudimu. Rudenį ketinama parengti ir pristatyti naują aukšto meistriškumo sporto finansavimo modelį, kuris įsigaliotų nuo 2023 m.“, – apie sporto reformą kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
Nuo šių metų liepos 1 dienos keisis aukšto meistriškumo sporto finansavimo tvarka, todėl pagrindiniu klausimu Generalinės asamblėjos sesijoje tapo sporto finansavimas. Nors dar pusmetį olimpinio sporto federacijos pagal numatytus kriterijus sportininkų rengimui gaus lėšas ir iš LTOK, nuo vasaros šią atsakomybę pilnai perims valstybė.
Šiais metais LTOK biudžetas sieks 7,43 mln. eurų. Iš jų 5,95 mln. eurų bus skirti olimpiniam sportui – olimpinėms stipendijoms, federacijų finansavimas.
LTOK iždininkas Darius Čerka apžvelgė praėjusių metų organizacijos biudžeto ataskaitą. Iš viso pajamos praėjusiais metais siekė 11,37 mln. eurų – beveik pusantro milijono daugiau nei buvo planuota. Tą lėmė augę UAB „Olifėja“ bilietų pardavimai, o tuo pačiu ir olimpiniam sportui skiriama 8 proc. parama.
Organizacijos išlaidos praėjusiais metais siekė 10,5 mln. eurų – 2 mln. mažiau nei buvo planuota.
„Lietuvos delegacija Japonijoje buvo gerokai mažesnė, nei buvo tikėtasi, todėl natūralu, kad beveik milijonas buvo sutaupytas vykstant į Tokijo olimpines žaidynes. Taip pat dėl pandemijos mažėjo renginių apimtis. Be to, įvykus finansavimo pokyčiams buvo stengiamasi taupyti“, – sakė iždininkas.
Didžioji išlaidų dalis – 77 proc. – buvo skirti olimpinio sporto finansavimui. 8,1 mln. eurų LTOK skyrė olimpinių stipendijų mokėjimui, olimpinio sporto federacijų finansavimui, specialaus inventoriaus pirkimui, olimpinių kandidatų medicininiam ir moksliniam aptarnavimui, programų „Tokijas 2020“, „Pekinas 2022“, „Paryžius 2024“ įgyvendinimui, sportininkų rengimo finansavimui, olimpinės pamainos programai ir kitoms Olimpinio sporto direkcijos vykdomoms veikloms.
Praėjusiais metais dar labiau išaugo LTOK mokėtų olimpinių stipendijų skaičius. Prieš Tokijo olimpines žaidynes 111 sportininkų – 4 daugiau nei 2020 metais – gavo olimpinę stipendiją, skirtą pasiruošimui varžyboms.
LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atliktu darbu bei rezultatais. Komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius ir jokių pažeidimų nenustatė. Revizijos komisijos pirmininkui pritarė ir auditą olimpiniame komitete atliekančios bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Artūras Štura, kuris pažymėjo, jog finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Daugiau komentarų ar pastabų auditorius neturėjo.
Lietuvos olimpinio fondo (LOF) biudžetas praėjusiais metais siekė 1,49 mln. eurų, o išlaidos – 1,1 mln. eurų. 2021-aisiais LOF sporto gerbėjus pakvietė į šešis olimpinius renginius.
Praėjusiais metais Lietuva dar stipriau įsitvirtino tarptautinėje sporto arenoje. LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente, pateko į Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdančiąją tarybą.
Į šešias EOK komisijas išrinkti penki Lietuvos atstovai. Tai – didžiausias istorijoje lietuvių skaičius.
„Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje vis labiau girdimas. Tai reiškia, kad einame teisinga linkme“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Augo ir LTOK olimpinio švietimo programos svarba. Vizito Lietuvoje metu kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene LTOK lankėsi Danijos kronprincesė Mary. Jos ne tik domėjosi olimpiniu švietimu Lietuvoje, bet ir susitiko su Lietuvos mažųjų žaidynių dalyviais.
Lietuvoje vykdoma Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP) buvo pristatyta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Nacionalinių olimpinių komitetų kultūros ir švietimo specialistų tinklo susitikime. Lietuvoje vykusius OVUP mokymus stebėjo TOK Olimpinio kultūros ir paveldo fondo vyriausioji švietimo vadovė Xenia Kourgouzova.
„Džiaugiamės pirmosios ponios palaikymu olimpinio švietimo ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimo srityse. Tai ypatingai svarbu ne tik mums, bet ir fizinio ugdymo pedagogams bei vaikams“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Generalinės asamblėjos sprendimu LTOK nario statuso neteko Lietuvos karate federacija (LKF). LTOK nare LKF tapo po to, kai ši sporto šaka, kaip parodomoji, buvo įtraukta į 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių programą. LTOK nare LKF tapo olimpinio sporto federacijos statusu. Todėl į kitų olimpinių žaidynių programą karate neįtraukus, šio statuso federacija neteko, o tuo pačiu nebeatitiko LTOK įstatuose numatytų narystės sąlygų.
Sesijos metu taip pat patvirtintas 2022 metų LTOK veiklos planas.
