Pasaulio ir daugkartinis Ukrainos čempionas, Ukrainos jaunių plaukimo rinktinės treneris D. Krajevskis su žmona Ina, sūnumi Dmitrijumi ir penkiais savo auklėtiniais iš Dnepropetrovsko srities Kamensko miesto sporto centro apsigyveno Varėnoje. Toks ukrainiečių sprendimas buvo neatsitiktinis – Varėnoje gyvena viena talentingiausių Dmitrijaus auklėtinių Ieva Jurkūnaitė.
Įkalbėjo mokinės mama
„Varėnoje jau pradedam miegoti, nes dėl nuolatinių oro pavojaus sirenų namie daugiau nei dvi savaites beveik nemiegodavome. Net po penkis-šešis kartus per parą dėl rusų antskrydžių virš miesto būdavo skelbiamas oro pavojus. Slėptuvėse tekdavo išbūti po kelias valandas, o kartais – ir per naktį“, – pasakojo treneris, pamažu atgaunantis jėgas ir vėl turintis galimybes dirbti mylimą darbą su jaunaisiais plaukikais.
Į Varėną D. Krajevskis, susisodinęs į mokroautobusą savo šeimyną su penkiais auklėtiniais atvyko prieš dešimt dienų.
Čia sporto centre esančiame dvidešimt penkių metrų baseine jis kelis kartus per dieną veda treniruotes, o, kai reikia penkiasdešimties metrų plaukimo takelio, važiuoja į Alytų. Ten vykusiame čempionate jau spėjo jėgas išbandyti ir jo auklėtiniai, laimėdami net vienuolika prizinių vietų.
Trijų kambarių butą Varėnoje D. Krajevskiui ir jo šiuo metu gausiai šeimynai užleido miesto tarybos narys Povilas Saulevičius.
Kaip prasitarė kai kurie Lietuvos sportininkai, tokį plaukimo meistrą, kaip D. Krajevskis, būtų norėjęs turėti ne vienas didžiųjų miestų baseinas, tačiau jis pasirinko Varėną.
Čia gyvena jo auklėtinė I. Jurkūnaitė, kurią jis treniravo Kamenske, mat mergaitės tėvas Andrius Jurkūnas ten kurį laiką buvo vietinės krepšinio komandos treneriu.
„Kai prasidėjo karas ir aplink Kamenską situacija darėsi vis pavojingesnė, pradėjau įkalbinėti, kad Dmitrijus atvyktų į Varėną. Ir ne tik dėl to, kad pas mus – ramiau bei saugiau, bet dar ir todėl, kad Varėnoje jis gali treniruoti vaikus. Bendromis su savo šeima pastangomis padėjome jam apsispręsti vis dėlto išvykti nors kuriam laikui iš Ukrainos“, – pasakojo I. Jurkūnaitės mama Jurgita Jurkūnienė.
Ukraina gelbėja savo sportininkus
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, šalies valdžia priėmė įstatymą, kad vyrai nuo aštuoniolikos iki šešiasdešimties metų neturi teisės išvykti į užsienį ir privalo stoti ginti tėvynės.
D. Krajevskis, būdamas penkiasdešimties, taip pat privalėjo imti ginklą į rankas. Tačiau Ukrainos sporto bendruomenė nutarė gelbėti savo pačius gabiausius sportininkus, kad jie galėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, garsindami ir atstovaudami savo šalį tokiu sunkiu jai laiku.
Todėl D. Krajevskis taip pat buvo įpareigotas nenutraukti savo, kaip trenerio, veiklos, ruošiant savo auklėtinius atsakingoms tarptautinėms varžyboms. Be to, kvietimą į Lietuvą jam atsiuntė Lietuvos Plaukimo federacija.
„Po kelių dienų su dviem mano Ukrainos jaunių plaukimo rinktinės treniruojamomis mergaitėms, kurioms po keturiolika metų, išvyksime į Kiprą, kur vyks tarptautinis plaukimo čempionatas“, – džiaugėsi D. Krajevskis, kad jo auklėtiniai po dviejų mėnesių pertraukos vėl galės atstovauti savo šalį užsienyje.
Tėvai patys prašė išvežti vaikus
Ar nesunku buvo apsispręsti ne tik pačiam išvykti iš Ukrainos, bet dar ir prisiimti atsakomybę už paauglius vaikus, kurių tėvai liko namie?
„Prasidėjus karui, patys tėvai, man kone kasdien skambindavo ir prašydavo, kad ieškočiau galimybių išvežti kur nors vaikus, kad jie būtų ir saugesni, ir galėtų toliau treniruotis. Kai buvau pakviestas į Varėną, pasikviečiau sykiu ir savo auklėtiniu. Kai kurie su tėvais jau buvo išvykę į Prancūziją, Ispaniją bei kitas Vakarų šalis, o tų, kurie dar buvo likę, tėvai iš karto sutiko išleisti vaikus į Lietuvą. Esu gavęs visus jų reikiamus įgaliojimus.
Bendrauja vaikai su tėvais kasdien po kelis kartus. Nors jie ir labai išgyvena išsiskyrimą, labai džiaugiasi, kad vaikai Varėnoje saugūs. Pasilikę Kamenske žmonės dėl oro antskrydžių beveik nemiega. Jų psichika dėl to tiesiog sudraskyta. Dar labiau visus prislėgė pastarųjų dienų informacija apie tai, kokias žiaurias žudynes, prilygstančias genocidui, rusai vykdė Kijyvo priemiesčiuose“, – kalbėjo D. Krajevskis.
Jo šeimos namas Kamenske dar nesubombarduotas. Jame apsigyveno Dmitrijaus dukters draugo šeima, nes jos namus ir sodybą rusų okupantai Černihive jau sulygino su žeme.
„Negaliu ir apie tai, ir apie Kijyvo priemiesčių tragediją net kalbėti. O tas ciniškas rusų melas, kad, atseit, ukrainiečiai patys išžudė savus, tiesiog netelpa galvoje. Juk jie Ukrainą užpuolė, jų kareiviai davė priesaiką ginti savo tėvynę, bet ne pulti kitas šalis. Ukrainiečiai jau išverkę ir akis, ir širdis. Jei anksčiau buvo kalbama, esą yra kelios Ukrainos ir yra įvairiai vertinančių šalies valdžią, tai dabar Ukraina – nepaprastai vieninga ir tik viena.
Tas baisus karas mus visus suvienijo į labai stiprų kumštį“, – su ašaromis akyse apie situaciją tėvynėje kalbėjo D. Krajevskis, prisipažindamas, kad niekada gyvenime taip nesikeikė, kaip per pastarąjį mėnesį. Atrodytų tokiam augalotam vyrui ir patyrusiam sportininkui stresai – ne naujiena, tačiau vos per tris savaites jis neteko net aštuonių kilogramų svorio.
Į politiką stengėsi nesikišti
Kaip žinomo sportininko ir trenerio savo gretose D. Krajevskį matyti norėjo ne viena Ukrainos partija, tačiau, prisipažino jis, visada to vengė ir laikė save visiškai apolitišku.
„Man svarbiausia buvo dirbti savo mėgiamą darbą. Kai baigiau sportininko karjerą, visa galva pasinėriau į trenerio darbą. Vaikų treniravimas ir darbas kuo aukštesnių jų pasiekimų link man buvo nepaprastai svarbu. Deja, karas apvertė, sugriovė ne tik mano, mano auklėtinių, bet ir visos Ukrainos, Europos ir netgi viso pasaulio gyvenimą. Baisiausia, kad niekas negalėtų atsakyti, kuo visa ši tragedija Ukrainoje baigsis. O šiandien svarbiausia – sustabdyti karą. Jau dabar Ukrainai šis karas – didžiulė, sveiku protu nesuvokiama katastrofa, nežinia kada užgysianti žaizda“, – triukčiojančiu balsu svarstė D. Krajevskis.
Atsigauna tik baseine
Nors, prasidėjus karui, Ukrainoje visi baseinai buvo uždaryti, vienintelis baseinas Kamenske iki D. Krajevskio išvažiavimo dar veikė. Veikia dar iki šiol.
„Į mūsų miestą, bėgdami nuo karo, suvažiavo daugelis Ukrainos plaukikų. Būdavo taip, kad net oro antskrydžių metu baseino nepalikdavome. Gaudydavome pertraukas tarp sirenų, kad galėtumėm bent kartą per dieną rengti treniruotes. Dabar baseine treniruojasi Ukrainos plaukimo rinktinės nariai ir parolimpiečiai“, – pasakojo D. Krajevskis, prisipažindamas, kad darbas su vaikais baseine Varėnoje ir Alytuje dabar jam – vienintelis išsigelbėjimas ir galimybė užsimiršti, atitrūkti mintimis nuo tėvynėje vykstančio košmariško karo.
Netrukus į Alytų, Lietuvos Plaukimo federacijos prezidento Tomo Kučinsko pastangomis, turėtų atvykti dar šešiolika Ukrainos plaukimo rinktinės narių, kuriems daugiau nei aštuoniolika metų. Juos atlydės ir du treneriai.
D. Krajevskį Ukrainos Plaukimo federacija paskyrė Lietuvoje būti koordinatoriumi visų atvykusių ir dar atvyksiančių plaukikų.
„Buvau nepaprastai maloniai nustebintas, kaip draugiškai ir šiltai mus sutiko Lietuvoje. Sporto bendruomenė priėmė, kaip savus. Viskas organizuojama greitai, be jokių trukdžių. Net ir daugiabučio namo, kuriame apsigyvenome Varėnoje, kaimynai su mumis bendrauja lyg su savo šeimos nariais. Kone kasdien sulaukiame lauknešėlių su įvairiomis gėrybėmis. Šaliai gyvenanti pagyvenusių žmonių pora mano treniruojamus vaikus globoja, kaip savus anūkus“, – pasidžiaugė D. Krajevskis, bet į klausimą, kaip elgtųsi, jei Lietuvoje dėl karo tėvynėje tektų užsibūti metus ar ilgiau atsakyti negalėjo. Prisipažino, kad apie namus ir sporto centrą, kuriam vadovauja Kamenske, galvoja kasdien.
Padėkite skleisti žinią – jei jūs ar jūsų artimieji priglaudėte pabėgėlius iš Ukrainos, parašykite el. paštu news@lrytas.lt savo kontaktus. Tenevyksta dideli dalykai tyliai – dalykimės ir džiaukimės gerais darbais!
