„Formulės 1“ pasaulį sudrebino revoliucija: seni nuopelnai trasoje tapo nesvarbūs

„Formulės 1“ varžybose šį sezoną įvyko tikra revoliucija. Priėmus naujas taisykles lenktynininkai sezoną pradėjo sėdę į visiškai naujus bolidus. Tikimasi, kad tai sukels didesnį susidomėjimą lenktynėmis.

M.Verstappenas.<br>Zuma/Scanpix nuotr.
M.Verstappenas.<br>Zuma/Scanpix nuotr.
L.Hamiltonas.<br>Scanpix/SI nuotr.
L.Hamiltonas.<br>Scanpix/SI nuotr.
Praėjusių metų čempionas M.Verstappenas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Praėjusių metų čempionas M.Verstappenas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 8, 2022, 11:28 AM

Septyniskart „Formulės 1“ pasaulio čempionas Lewisas Hamiltonas jautėsi kaip kiti prieš egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti.

„Panašus jaudulys buvo prieš pirmuosius „Formulės 1“ lenktynių metus. Tokių didelių bolido pokyčių dar niekada nesu patyręs.

Tiesiog nežinome, kaip reikia valdyti automobilį“, – kalbėjo 37 metų britų lenktynininkas prieš pirmąjį bandomąjį važiavimą vasario pabaigoje netoli Barselonos.

Po pirmųjų beveik 100 ratų Katalonijos trasoje „Mercedes“ komandos pilotas patvirtino: „Automobilis vairavimo požiūriu labai skiriasi nuo ankstesnių.“

Istoriniai pokyčiai

„Formulės 1“ varžybose priimtas visiškai naujas techninis reglamentas, kai kurių inžinierių nuomone, yra didžiausias pokytis per visą lenktynių istoriją.

Didesnės padangos, mažesni sparnai, griežtos daugelio matmenų specifikacijos, dar daugiau saugumo susidūrimo atveju ir nauji hibridiniai varikliai – jie turi būti bent 10 proc. pripildyti biodegalų.

Vienintelis dalykas, ką dauguma komandų galėjo perimti iš praėjusio sezono, buvo bolido vairas.

Seni nuopelnai nesvarbūs

„Mercedes“ komandos lyderiui L.Hamiltonui, kuris nuo 2014 metų septynis kartus laimėjo „Formulės 1“ pasaulio čempionatą, tai reiškia viena: „Visi laikrodžiai rodo nulinę padalą.“

Todėl, kaip sakė komandos vadovas Toto Wolffas, nebegalima remtis senais nuopelnais.

Praėjusiais metais per dramatiškas Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) „Grand Prix“ lenktynes iš L.Hamiltono pasaulio čempiono titulą atėmė „Red Bull“ pilotas olandas Maxas Verstappenas.

Prieš naująjį sezoną seni lyderiai neturėjo jokių garantijų, nes visi privalėjo savo važiavimo stilių pritaikyti prie naujų lenktyninių automobilių charakteristikų.

Nuo 2019-ųjų sezono „McLaren“ komandai atstovaujantis Lando Norrisas prisipažino, kad jam teko „šiek tiek perprogramuoti“ savo smegenis. Jo vertinimu, padangos neįprastai važiavo ant banguotos dangos ir bortelių, matomumas tapo apribotas, daug kas buvo kitaip.

Dviem vokiečių lenktynininkams trukdė labiau juntamas didesnis naujų automobilių svoris, kuris dabar sudaro apie 800 kg.

Pasak Sebastiano Vettelio, kuris atstovauja „Aston Martin“ komandai, siauruose posūkiuose jis jautėsi lyg sėdėdamas prie sunkvežimio vairo – toks vangus buvo jo bolidas.

„Haas“ komandos pilotas Mickas Schumacheris sakė, kad dabar jam reikia anksčiau ir stipriau stabdyti.

„Bet jei didesnis bolido svoris garantuoja ir didesnį saugumą, tada viskas gerai“, – įsitikinęs legendinio lenktynininko Michaelio Schumacherio sūnus.

Lenktynės buvo nuobodžios

Maždaug prieš trejus metus iš inžinierių sudaryta ekspertų komisija gavo užsakymą sukurti naują „Formulę 1“ – kupinas veiksmo lenktynes vietoj nuobodžių automobilių „procesijų“.

Reikia sukurti alternatyvą „Formulei 1“, kurioje viena ar dvi komandos jau po dešimties ratų aplenkdavo likusią lenktynininkų grupę.

Reikėjo sukurti „Formulę 1“, kurioje ne boksų strategija, o dvikova trasoje tarp ratų nulemia pergalę.

JAV žiniasklaidos bendrovei „Liberty Media“, kuri nuo 2017 m. tapo „Formulės 1“ lenktynių savininke, ir Tarptautinei automobilių federacijai (FIA) ligšiolinės lenktynės buvo tapusios pernelyg nuobodžios.

Apribojo komandų biudžetus

Palyginti su futbolo ar teniso pokyčiais, „Formulėje 1“ įvyko tikra revoliucija.

Tai, ką sugalvojo FIA ir „Formulės 1“ lenktynių rengėjai siekdami sukurti įdomesnes varžybas, įgijo Šiaurės Amerikoje populiarios pramogos bruožų.

Pirmiausia naujoji „Formulės 1“ vadyba pradėjo kovą su lenktynių komandų lėšų švaistymu. Jų biudžetai jau nuo praėjusių metų apriboti pagal JAV profesionalų sporto lygų pavyzdį.

„Mercedes“, „Ferrari“ ir kitos komandos gali išleisti daugiausia 140 mln. JAV dolerių (133 mln. eurų). Tiesa, į šią sumą nėra įskaičiuoti pilotų, trijų geriausių darbuotojų atlyginimai ir rinkodaros išlaidos.

Dar 2009-aisiais žlugo tuomečio FIA prezidento Maxo Mosley bandymas nustatyti viršutinę „Formulės 1“ išlaidų ribą. Tada kai kurie koncernai savo pasirodymams per sezoną išleisdavo po pusę milijardo dolerių.

Tik tada, kai reikšmingesni tapo tokie dalykai kaip tvarumas ir lenktynių bendruomenės pripažinimas, automobilių sporto vadybininkai buvo priversti pasiduoti.

Vis dėlto kai kurios komandos grasino trauktis iš „Formulės 1“.

Tačiau „Mercedes“ komandos vadovas T.Wolffas buvo už biudžeto limitą, kaip būtiną žingsnį prieš išlaidų didėjimą.

Be viršutinės išlaidų ribos, FIA, „Formulės 1“ vadovai ir dešimt komandų vedė derybas dėl techninio reglamento, kuris priartina automobilius vieną prie kito.

Dėmesys aerodinamikai

Ypač daug dėmesio buvo skiriamas aerodinamikai, kuri buvo kažkas panašaus į lenktynių įtampos žudiką.

Sparnų ir kreipiamųjų plokščių raizginys, kuris vėją švelniai nukreipia nuo automobilio ir jį kartu turi tvirtai prispausti prie asfalto, už bolido sukuria milžiniškus oro sūkurius, vadinamus „dirty air“ („nešvarus oras“).

Tai neleido kitiems automobiliams važiuoti arčiau. Dėl „nešvaraus oro“ bolidai tapdavo nestabilūs, slydo, jų padangos įkaisdavo ir greičiau susidėvėdavo.

Taisyklių kūrėjai bandė pažaboti šį fenomeną apribodami sparnų masę ir dizainą.

Kad automobiliai ir toliau sukurtų prispaudimo jėgą, leidžiama naudoti dugną, kuris nebūtų lygus, bet su įdubomis, pro kurias galėtų patekti oras.

„Ground effect“ („žemės efektas“) – taip inžinieriai vadina šią gudrybę, kuri sukuria didžiulį kontaktinį slėgį, ypač važiuojant dideliu greičiu.

Be to, padangos tapo didesnės, jos dabar siekia 18 colių (46 cm). Šis pokytis turėtų pagerinti bolidų valdymą.

Anksčiau buvo lenktyniaujama su 13 colių (33 cm) padangomis.

Naujos padangos ne tik atrodo estetiškiau, bet ir turėtų pagerinti bolidų valdymą.

Naujosios taisyklės tiksliau apibrėžia, kaip dalys turi būti matuojamos ir apdorojamos.

Automobiliai netapo vienodi

„Mercedes“ teigimu, sritys, kuriose inžinieriai galėjo pademonstruoti savo kūrybingumą, susitraukė iki 15 proc., palyginti su senuoju reglamentu.

Dėl to kai kurie komandų dizaineriai baiminosi, kad atsiras beveik vienodų, niekuo neišsiskiriančių bolidų.

Skeptikams boksuose parengta maloni staigmena: nė vienas automobilis nepanašus į kitą.

„Red Bull“ vairuotojų tobulinimo programos vadovas Helmutas Marko džiaugėsi pamatytomis skirtingomis techninėmis koncepcijomis.

„Net keturių geriausių ankstesnių metų komandų – „Mercedes“, „Ferrari“, „McLaren“ ir „Red Bull“ – dizainas labai skiriasi“, – sakė buvęs profesionalus lenktynininkas austras H.Marko.

Jo nuomone, dabar laimi tie, kurie savo individualią koncepciją įgyvendina geriausiai.

Tai, kas paaiškėjo per pirmąsias „Formulės 1“ lenktynes, ankstesniais laikais būtų buvę padaryta jau kūrimo fazės metu.

Aukščiausios klasės komandos, pasitelkusios didžiulius išteklius, visas dizaino koncepcijas ir galimybes būtų patikrinusios vadinamajame vėjo tunelyje, tačiau dabar tai buvo nebeįmanoma.

Valandos vėjo tunelyje buvo ribojamos, kiekviena komanda laiką gavo pagal jos vietą praėjusių metų lenktynėse.

Užėmusios žemesnę vietą bandymams gavo daugiau laiko, o pirmaujančioms komandoms laikas dirbti bandomajame tunelyje buvo trumpinamas.

Pavyzdžiui, „Ferrari“ komanda, 2020-aisiais užėmusi šeštąją vietą, savo bandomiesiems važiavimams tunelyje galėjo skirti 10 proc. daugiau laiko.

„Tai negali patikti, bet pažvelgęs plačiau suprantu šį sprendimą“, – sakė T.Wolffas.

Ar viršvalandžiai bandomajame tunelyje duoda laukiamų rezultatų?

„Alpha Tauri“ komandos vadovas Franzas Tostas mano, kad tai priklauso nuo personalo profesionalumo: „Jei inžinieriai nesuvokia automobilio galimybių, jie bandomajame tunelyje gali darbuotis 100 valandų ir tai nieko jiems neduos.“

Anksčiau komandos tiesiog kopijuodavo konkurentų dizaino sprendimus, kurie atrodė perspektyvūs.

Dabar įsigaliojus viršutinei išlaidų ribai tai padaryti sunku, nes bet koks pertvarkymas kainuoja.

„Neverta iš pradžių skubėti į automobilį dėti naujų detalių, nes sezono viduryje, kai gerai supranti bolido veikimo būdą ir turi gerų idėjų, pinigų jau nebebus“, – aiškino F.Tostas.

„Alpha-Tauri“ komandos vadovas realių pokyčių tikisi tik 2023-iaisiais.

„Tuomet viršutinės išlaidų ribos poveikis tikrai bus akivaizdus, tik tada komandos iš tikrųjų bus lygios išteklių prasme“, – įsitikinęs „Alpha-Tauri“ vadovas F.Tostas.

Vis dėlto kovoje dėl titulo pinigai vaidina svarbų vaidmenį, įsitikinęs „Red Bull“ vairuotojų tobulinimo vadovas H.Marko.

Jo nuomone, kai dėl biudžeto ribojimo bolidai supanašėja, pilotas yra vienintelis, kuris padaro skirtumą. Milijoniniams L.Hamiltono ar M.Verstappeno atlyginimams nėra viršutinės išlaidų ribos.

„Haas“ komanda liko be rusų paramos

JAV komandos „Haas“ savininkai pastaraisiais metais nesugebėjo sukaupti biudžeto, siekiančio dabartinę viršutinę išlaidų ribą.

Nesant realių galimybių 2021-ųjų pradžioje buvo sudaryta sutartis su kalio trąšų gamintoju ir eksportuotoju „Uralkalij“ ir jis tapo pagrindiniu komandos rėmėju.

Praėjusiais metais „Haas“ automobiliai ne tik pasidabino Rusijos spalvomis – prie antrojo bolido vairo sėdėjo milijardieriaus Dmitrijaus Mazepino sūnus Nikita. Jo tėvo bendrovei „Uralchem“ priklauso didelė „Uralkalij“ akcijų dalis.

Neseniai „Haas“ nutraukė verslo santykius su „Uralkalij“, ir prie bolido vairo nebeliko N.Mazepino. Jo tėvas priklausė prie tų verslininkų, su kuriais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau buvo susitikęs Kremliuje aptarti Vakarų sankcijų.

„Haas“ įsitikinusi, kad ir netekusi pagrindinio rėmėjo, kuris prie komandos biudžeto prisidėjo 20 mln. dolerių, gali atsilaikyti.

Kaip tvirtino komandos vadovas Guntheris Steineris, finansiniu požiūriu viskas gerai.

„Haas“ iki šiol yra vienintelė komanda, kurią stipriai palietė karas Ukrainoje.

Rusijos „Grand Prix“ lenktynes, kurios turėjo vykti rugsėjo mėnesį Sočyje, „Formulė 1“ jau atšaukė. Lenktynių trasų, kurios nori pakeisti, yra pakankamai.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.