EUROLYGA 2023

Skandinaviškas vaikų sporto modelis Lietuvoje: vizija ir realybė

„Investicijos į vaikus visada atsiperka“, – tokią esminę žinutę Lietuvos politikams nori perduoti Kauno vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas. Jis trečiadienį Lietuvos Respublikos Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Sporto įtaka vaikų gerovei. Šiaurietiška patirtis“ diskutuos su politikais apie vaikų sveikatos situaciją šalyje ir būtinybę ieškoti efektyvių sprendimų siekiant ateityje išvengti labai rimtų problemų.

Futbolo mokykla „Ataka“.<br> FM Ataka nuotr.
Futbolo mokykla „Ataka“.<br> FM Ataka nuotr.
Futbolo mokykla „Ataka“.<br> FM Ataka nuotr.
Futbolo mokykla „Ataka“.<br> FM Ataka nuotr.
 Donatas Tvarijonas<br> FM Ataka nuotr.
 Donatas Tvarijonas<br> FM Ataka nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 10, 2022, 9:29 AM, atnaujinta May 10, 2022, 12:54 PM

„Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs mažiausiai 60 minučių per dieną. Lietuvoje šios rekomendacijos laikosi tik 18-20 proc.vaikų. Tai yra labai blogai. Be abejo, galima kaltinti COVID-19 pandemiją, ilgalaikį karantiną, bet tai nepadeda spręsti esminės problemos, nes mes rizikuojame išauginti iš esmės fiziškai neįgalią, sužalotų, ligotų žmonių kartą. Priklausomybė nuo išmanių technologijų ir ekranų, mitybos sutrikimai, regos problemos, nutukimas, laikysenos sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas – šios problemos per paskutinius kelis metus labai ženkliai padidėjo. Ir jei mes nesiimsime konkrečių priemonių, situacija tik blogės“, – teigė prof. R. Kėvalas.

Anot jo, vienas iš efektyviausių būdų spręsti vaikų sveikatos problemas yra sportas. „Ir čia aš turiu omeny ne tą profesionalų sportą, kai tėvai veda vaikus į privačius sporto būrelius ir nuoširdžiai tiki, kad ten iš jų atžalų padarys sporto žvaigždes.

Geriausias sprendimas – sportuoti dėl pačio sportavimo, nes tai labai sveika ir reikalinga, ypač šiuo metu, kai vaikų gyvenimo būdą smarkiai veikia išmaniosios technologijos. Vyresni žmonės puikiai pamena, kad jų vaikystė prabėgo lauke, o sėdėjimas namuose buvo didžiausia bausmė. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė, vaikai beveik neišeina į lauką, jų gyvenimo būdas yra labai nejudrus, pasyvus.

Privalome su tuo kovoti, ieškoti būdų kaip atplėšti vaikus nuo ekranų ir minkštų krėslų. Prie to turėtų prisidėti ir politikai, ir dabartinių vaikų tėvai.

Pastarieji turi tapti vaikams sektinu pavyzdžiu kartu dalyvaudami sporto užsiėmimuose, o politikai turi sudaryti sąlygas, kad kasdienė sporto infrastruktūra taptų prieinama visiems žmonėms, nepaisant jų pajamų, gyvenamosios vietos ir galimybių“, – konstatavo Kauno vaikų ligų klinikos vadovas prof. R. Kėvalas.

Trečiadienį Seimo rūmuose apie vaikų sportą kalbės ne tik politikai ir sveikatos srities atstovai, bet ir sporto specialistai iš Lietuvos, Norvegijos ir Danijos. Šį tarptautinį forumą rengiančios VšĮ futbolo klubo „Ataka“ direktoriaus Donato Tvarijono teigimu konferencija skirta pristatyti geriausią Šiaurės šalių praktiką, parodyti, kaip organizuotas vaikų sportas įtakoja vaikų gerovę, efektyviai apsaugo vaikus nuo ankstyvo rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo.

„Skandinavijos šalyse sporto užsiėmimus sporto klubuose lanko apie 90 proc. vaikų, o Lietuvoje – mažiau negu 30 proc. Neatsitiktinai Šiaurės šalys yra pripažintos kaip geriausias regionas pasaulyje auginti vaikus ir, remiantis ambicinga Nordic Vision programa, 2030 m. regionas bus tvariausias ir labiausiai socialiai integruotas regionas pasaulyje. Savo ruožtu, mes turime puikią galimybę pasinaudoti geriausia Šiaurės šalių patirtimi kuriant Lietuvos vaikų gerovę ir ateitį“, – teigė D. Tvarijonas.

Konferencijoje specialius pranešimus skaitys programos „Jaunimas gali“ vadovas Arminas Vareika, Danijos futbolo klubo „HB Koge“ vadovas Aurelijus Skarbalius, Norvegijos sporto klubo „KFUM-Kameratene Oslo“ direktorius Thor-Erik Stenberg, Norvegijos olimpinio ir paralimpinio komiteto ir Sporto konfederacijos Masinio sporto ir vystymo departamento Sporto veiklų vadovas Mads Andreassen bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinio švietimo programų vadovas Kasparas Šileikis.

Savo patirtimi apie pirmąjį Lietuvoje vaikų sporto projektą pagal Šiaurės šalių pavyzdį „Bendruomenės sporto lyderių ugdymas“ pasidalins ir D. Tvarijonas. „Visi sutariame, kad masinio sporto pagalba galima ugdyti vaiko asmenybę, sudaryti tinkamas sąlygas jo vystymuisi ir gerovei.

Būtina kuo anksčiau pradėti formuoti vaiko įpročius, geriausia – nuo darželio. Ir būtent tame jauname amžiuje yra labai svarbus tėvų palaikymas ir betarpiškas įsitraukimas į sportinį procesą.

Skandinavijos šalyse jau daug metų plačiai propaguojamas savanoriškas tėvų įsitraukimas į vaikų treniruočių procesą.

Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse yra įprasta, kad su mažiausiais vaikais drauge sportuoja ir tėvai, savanoriškais pagrindais padedantys treneriams ar net vien tėvai, mažesniuose klubuose.

Tokiu būdu galima su vaikais dirbti nedidelėse grupėse, juos sudominti, išlaikyti jų koncentraciją. Juo labiau, kad su tėvais vaikai daug geriau dirba. O patys tėvai savanoriaudami treniruotėse geriau supranta vaikų galimybes, poreikius, nes dažnai įsivaizdavimas koks yra vaikas skiriasi nuo realybės. O kartu sportuojant galima daug geriau pažinti vaikus, ugdyti empatijos jausmą, mokytis ir tobulėti“, – samprotavo D. Tvarijonas.

Anot jo, šiuo metu „Atakos“ ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bendras savanoriško tėvų dalyvavimo vaikų treniruotėse projektas įtraukia tik darželius lankančių futbolo mokyklos auklėtinių tėvus.

Pasak D. Tvarijono, tam, kad tėvų savanorystės projektas taptų masiniu reiškiniu labiausiai kliudo skurdi Lietuvos sporto infrastruktūra.

„Kad tėvai po savo darbų galėtų prisidėti prie treniruočių reikia koncentruotos sporto infrastruktūros, daugiau ir didesnių aikštynų. O to mes kol kas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje neturime. Tad lieka darželiai.

Tai irgi svarbus akcentas, nes būtent darželių lygmenyje formuojasi ilgalaikiai įpročiai. Visgi tam, kad mes galėtume perimti Skandinavijos šalių patirtį, reikia iš esmės keisti sporto infrastruktūrą, nes be to nieko nebus.

Dabar Vilniuje renovuojami mokyklų stadionai, tačiau reikia gerinti bendruomeninių futbolo klubų darbo sąlygas, nes būtent juose galima sutelkti didžiausias sportuojančių vaikų grupes, skatinti masiškumą. Tikiu, kad ši konferencija padės svarbiausius sprendimus priimantiems šalies politikams pakeisti požiūrį į vaikų sportą.

Akivaizdu, kad nepaisant gražių kalbų Lietuvoje vis dar nesuprantama, koks yra vaikų sveikatos ir sporto santykis. Nuolatinis tęstinis vaikų užimtumas yra geriausia prevencija prieš visas priklausomybes.

Ne ribojimai ir ne bausmės gali užkardyti priklausomybes, o pozityvūs dalykai – sportas, sveika gyvensena, tėvų pavyzdys. Pagaliau sportuojantys ir sveiki žmonės duoda valstybei visokeriopą naudą, jei norime, kad būtų laiminga ir turtinga visuomenė, reikia ugdyti sveikus ir laimingus vaikus.

Tai yra pagrindinis mūsų kasdienės veiklos motyvas“, – konstatavo futbolo klubo „Ataka“ direktorius D. Tvarijonas.

Gegužės 11 d., nuo 13 val. Lietuvos Seime vyksiančią tarptautinę konferenciją „Sporto įtaka vaikų gerovei. Šiaurietiška patirtis“ bus galima stebėti ir internetu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.