„Lietuvos vėliava yra šalia Amerikos prie mano vardo ant šalmo, ant lenktynių kombinezono ir ant bolido. Visada atstovauju Lietuvai!“ – interviu „Lietuvos rytui“ sakė 20 metų „IndyCar“ lenktynių naujokas D.Malūkas.
Po šešių etapų jis laikosi 19 vietoje tarp 34 dalyvių. Praėjusį savaitgalį Detroito "Grand Prix" etape D.Malūkas užėmė aukščiausią starto poziciją sezone – 6-ąją, o finišavo 11-oje vietoje.
Tačiau įspūdingiausias etapas vyko gegužę Indianapolyje – ovalo formos automobilių sporto šventovėje, kur gimsta žvaigždės, kur kiekviename žingsnyje kvepia istorija.
Pirmas tarp naujokų
„Nesvarbu, kas pirmas pasiekia šachmatinę finišo vėliavą po 500 alinančių mylių, po 200 ratų trasoje, visi tampame nuostabaus istorinio momento liudininkais“, – apie „Indy 500“ etapą sakė D.Malūkas, atstovaujantis „Dale Coyne Racing“ ir „HMD Motorsports“ komandai.
Prieš lenktynių startą, vos įžengęs į garažų zoną taip vadinamoje „Degalų alėjoje“, jis bandė bent trumpam sustoti, apsidairyti ir suvokti, kad būdamas dvidešimties netrukus startuos ten, kur pirmosios „Indy 500“ lenktynės vyko dar 1911-aisiais. Kad į jo bolidą virš trijų valandų žiūrės didžiausia minia bet kokio sporto renginyje nuo pandemijos pradžios – 325 tūkstančiai.
Šios varžybos kartu su „Monaco Grand Prix“ bei „24h Le Mano lenktynėmis“ yra laikomos prestižiškiausiomis pasaulyje. Nors „IndyCar“ sezone yra 17 etapų, tik Indianapolyje taškai skaičiuojami dvigubai, tik čia nugalėtojo veidas išlipdomas sidabro trofėjuje greta tokių legendų kaip Mario Andretti, tik čia laimėtojas tampa nemirtingu.
Šiemet nugalėtoju tapo buvęs „Formulės 1“ pilotas švedas Marcusas Ericssonas ir už pergalę susižėrė rekordinį 3,1 milijono JAV dolerių prizą. D.Malūko tikslai pirmajame karjeroje „Indy 500“ starte buvo kiek kitokie.
„Pirmiausias tikslas buvo pasiekti finišą, nes tokiose ilgose ir greitose lenktynėse – per tris valandas, su šešiais sustojimais – didelė tikimybė, kad kas nors nepavyks. O kitas mano tikslas buvo finišuoti geriausiai tarp „IndyCar“ naujokų“, – sakė D.Malūkas.
Greitis – virš 370 km/h
Prieš trejus metus šis Čikagos lietuvis jau buvo varžęsis Indianapolio ovalo trasoje. Tuomet jis dar dalyvavo žemesnės pakopos „Indy Lights“ varžybose. Lėkdamas daugiau nei 300 km/h greičiu D.Malūkas rėžėsi į apsauginę sieną, kai varžovo bolidas užlipo ant viršaus, o padanga trenkėsi į galvą. Lietuvį išgelbėjo neperšaunamas šalmas.
Dabar toje pačioje trasoje paskutinėje treniruotėje D.Malūkas vėl rėžėsi į sieną po kontakto suu varžovu. Lietuvis skriejo savo „Honda“ bolidu sunkiai suvokiamu greičiu.
Kad naujokai tinkamai pasiruoštų sudėtingoms lenktynėms, jie čia treniruojasi visą mėnesį ir gauna papildomų pamokų.
Pirmoje treniruotėje jiems leidžiama pasiekti „tik“ 330 km/h greitį, po kelių ratų – 346 km/h, kol galiausiai galima spausti pedalą iki dugno.
Kvalifikacijos nugalėtojo Scotto Dixono vidutinis keturių ratų greitis buvo dar niekada nematytas 376.661 km/h. O D.Malūkas?
Jis sugebėjo kvalifikacijoje užimti 13 vietą, o lenktynėse pasiekė ne tik pirmąjį savo tikslą – finišuoti, bet ir antrąjį: D.Malūkas užėmė 16 vietą ir tarp šešių „IndyCar“ naujokų buvo pirmas.
Titulą skyrė legendai
„Malūkas yra tikrasis metų naujokas Indianapolyje!“ – vienas po kito pylėsi žinutės socialiniuose tinkluose, kai prestižinį „Metų naujoko“ titulą po varžybų gavo ne D.Malūkas.
„Kažkiek skaudu. Buvau jau kalbą paruošęs, nes nežinojau, kad galima titulą skirti ne pagal užimtą vietą“, – net nusijuokė D.Malūkas.
Apdovanojimą komisija paskyrė JAV žvaigždei Jimmie Johnsonui, nors šis pateko į avariją likus penkiems ratams ir nusirito į 28 vietą.
Kaip įmanoma tapti geriausiu, nors likai tarp autsaiderių? Gali, jei esi J.Johnsonas – septyniskart NASCAR varžybų čempionas. Jis, sulaukęs 46 metų, pagaliau išpildė savo vaikystės svajonę pasivaržyti „IndyCar“.
D.Malūkas irgi nuo mažens svajojo apie bolidus, kai savo namuose Čikagos priemiestyje prie televizoriaus sirgdavo už Michaelį Schumacherį kartu su tėčiu Henriku Malūku.
Tai jis mėgo greitį, važinėjo savo „Corvette“ sportiniu automobiliu ir per vienas vasaros atostogas Mičigane nuvedė sūnų pasivažinėti kartais. Po tos dienos vaikas nieko kito veikti nebenorėjo.
Tėvai emigravo iš Telšių
Jau prieš dvylika metų lietuviai Čikagoje aptarinėjo, kaip viena emigrantų iš Lietuvos šeima augina antrąjį M.Schumacherį. Tuo metu D.Malūkui buvo aštuoneri, bet jis jau turėjo komandą ir lenktyniavo kartingo čempionatuose JAV.
Kai vienose vaikų kartingo lenktynėse Deividas iškovojo pergalę, amerikietis žurnalistas paklausė, iš kur jis. „Iš Lietuvos“, – atsakė Čikagoje gimęs Deividas. „Kaip tau ten patinka?“ – klausė reporteris. Deividas atsakė: „Aš ten niekada nebuvau.“
Ši istorija jo tėvams žemaičiams iš Telšių iki šiol kelia šypseną. Netrukus po nepriklausomybės Daiva ir Henrikas Malūkai išvažiavo iš Lietuvos ieškoti geresnio gyvenimo JAV.
Daiva valė namus, Henrikas dirbo statybose, paskui pradėjo vairuoti vilkiką, kad tik uždirbtų pragyvenimui. Vėliau jie įkūrė krovinių gabenimo įmonę „HMD Trucking“, ir ji per 20 metų išsipūtė iki beveik 500 vilkikų.
Komandą pradėjo dėl sūnaus
Šeima neslepia, kad jų istorijoje būta ir pilkų atspalvių. 1995-aisiais H.Malūkas Čikagoje buvo nuteistas 3,5 metų kalėjimo, kai su kitu lietuviu buvo sučupti JAV pareigūnų, nes bandė nelegaliai įsigyti ginklų gabenti į Rytų Europą. Nepaisant teistumo, išėjęs į laisvę lietuvis toliau kabinosi į amerikietišką svajonę, užuot grįžęs namo.
Netrukus gimė ketvirtas vaikas Deividas, užsikūrė verslas, šeima stojosi ant kojų.
„Pradėjome nusipirkę vieną „troką“, o išaugome iki normalios kompanijos ir dabar su vyru dirbame šalia vienas kito, tame pačiame kabinete.
Tas pat ir dėl lenktynių komandos – pradėjome tik tam, kad palaikytume Deividą, o paskui kiti pradėjo klausti, ar gali važiuoti mūsų komandoje“ , – pasakojo Daiva Malūkas.
Jiems patiems kartais sunku patikėti, kad dabar „IndyCar“ lenktynėse varžosi jų sūnus, kad jų kompanija turi savo komandą, kurios pavadinime figūruoja raidės „HMD“ – tai iššifruojama kaip „Henrikas Malūkas Daiva“. Kad prestižiškiausiose JAV lenktynėse skrieja pilotas, ant kurio šalmo – lietuviškos trispalvės.
Planuose – lenktynės Palangoje
Apie emigrantų iš posovietinės Lietuvos amerikietiškąją svajonę D.Malūkas mielai pasakoja interviu JAV žiniasklaidai sakydamas, kad tokias istorijas kiti tik knygose skaito.
„Tėvai vaikystėje negalėjo siekti tokių svajonių, todėl buvo be galo svarbu padėti jų siekti savo sūnui“, – rašė „IndyCar.com“.
Dabar D.Malūkas norėtų padėti savo tėčiui priartėti prie kitos neįgyvendintos svajonės – sudalyvauti tūkstančio kilometrų lenktynėse Palangoje, kurios vyksta nuo 2000 metų. Dabar jos vadinamos „Aurum 1006 km lenktynėmis“. H.Malūkas jas sūnui apipynė legendomis.
„Tėtis sakė, kad norėjo ten sudalyvauti. Man būtų taip įdomu grįžti prie savo šaknų, išplėsti savo akiratį ir, aišku, pakelti susidomėjimą „IndyCar“ lenktynėmis Lietuvoje. Šiemet dėl varžybų grafiko nepavyks, bet kada nors tikrai atvažiuosiu“, – sakė „IndyCar“ pilotas.
Jis puikiai žino, kad lietuviai labiau seka „Formulės 1“ sezoną nei amerikietiškąjį „IndyCar“. Bet D.Malūkas norėtų, kad jo tėvų žemėje atsirastų daugiau jo sekėjų.
„Tam tikra prasme „IndyCar“ įdomiau, kadangi šiose lenktynėse svarbesnis pilotas, o ne komanda. Kiekviename etape gali laimėti kas nors kitas, o ne kaip „Formulėje 1“ – tai „Ferrari“, tai „Red Bull“, – sakė D.Malūkas.
Eteryje melžė karvę
„IndyCar“ sezone liko dar dešimt etapų. Šį savaitgalį laukia lenktynės „Road America“ kelio trasoje Viskonsine. D.Malūkas nesvaido pažadų siekti pergalės, bet neslepia ambicijų kilti aukščiau, kadangi kiekvieną savaitę jaučiasi vis stipresnis.
„Gegužę pasiekėme net daugiau, nei norėjome, pasirodėme dešimt kartų geriau. Įpratau prie komandos ir savo partnerio Takuma Sato, prikaupėme žinių dėl degalų ir padangų strategijos, pasimokėme iš klaidų. Pasitikėjimas savimi išaugo“, – sakė D.Malūkas.
Jis Amerikoje gauna vis daugiau dėmesio Čikagos lietuviui, kuris, atrodo, pasiryžęs įsitvirinti šiame išrinktųjų klube ilgam.
D.Malūkas kantriai dalija autografus ir fotografuojasi su žiūrovais prieš startus, jis iškalbus ir mielai dalija interviu, o prieš Indianapolio etapą vietos televizijos žinių laidoje tiesiogiai eteryje melžė karvę – mat, sakoma, kad tai neša laimę „Indy 500“ naujokams. Šių lenktynių nugalėtojai visada po finišo geria pieną.
„Gyvenu svajonėje. Mažas įsivaizduodavau, kad esu ten, einu tuneliu į trasą, matau visus tuos žiūrovus. Dabar viską darau tikrovėje. Momentas, kai startavau Indianapolyje su „IndyCar“, buvo svajonės išsipildymas. Bet man dar tik dvidešimt metų“, – žadančiai šyptelėjo D.Malūkas.
