Iškart po sugrįžtuvių iš pasaulio plaukimo čempionato Budapešte, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasikvietė olimpinę čempionę į ministeriją, kad įteiktų ne tik padėkas bei pasakytų apie premijų dydį ir būsimą naują stipendiją, tačiau ir įteiktų premjerės Ingrido Šimonytės padėką už šalies garsinimą pasaulyje.
„Kad ir toliau vanduo būtų labai slidus“, – linksmai trečiadienį ministerijoje juokavo J.Šiugždinienė, įteikusi R.Meilutytei puokštę gėlių bei premjerės padėką ir pasiūliusi pakalbėti už uždarų durų apie jos bei šalies plaukimo ateitį.
R. Meilutytė praėjusią savaitę Budapešte vykusiame pasaulio plaukimo čempionate iškovojo du medalius: bronzą 100 m plaukimo krūtine ir auksą 50 m plaukimo krūtine rungtyse.
Už šias pergales 2012 metų Londono žaidynių čempionei bus skirta 15,8 tūkst. eurų valstybės premija, o jos trenerei numatyta 7,9 tūkst. eurų valstybės premija.
R. Meilutytė į profesionalų sportą po pertraukos grįžo 2021 metų pabaigoje. 2019-siais sportininkė buvo pranešusi baigianti sportinę karjerą bei už antidopingo agentūros taisyklių pažeidimą buvo diskvalifikuota dvejiems metams.
2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse, būdama vos 15-os metų, R. Meilutytė laimėjo olimpinį auksą 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Ji tapo jauniausia šios rungties olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.
2013 metais pasaulio pirmenybėse R. Meilutytė pelnė aukso apdovanojimą 100 m krūtine ir sidabrą 50 m krūtine, o 2015-ųjų planetos pirmenybėse laimėjo dar vieną sidabro medalį 100 m krūtine nuotolyje.
– Koks pokalbis vyko su ministre – kalbėjotės apie plaukimo bėdas ar tik aptarėte esamą situaciją?, – buvo paklausta R.Meilutytė.
– Palietėme tam tikras plaukimo problemas. Bet iš esmės, labiau kalbėjomės apie situaciją, nes didelių bėdų ar problemų plaukimo bendruomenėje nėra labai daug.
– Vis dėlto kažkokių problemų yra.
– Kalbant apie plaukikus, tai didžiausia bėda yra galimybė sportininkams treniruotis Lietuvos baseinuose. Mat visi jie yra privačiose rankose ir tinkamas treniruočių sąlygas užtikrinti yra tikrai sunkiau. Nes kalbama ir apie per dideles kainas už takelių nuomą, geresnių laikų plaukikams situaciją.
– Buvote šiemet susidurusi su šia situacija?
– Taip. Man taip įvyko. Dėl problemų su baseinais važiavome savaitę prieš į Vengriją, kad galėtume treniruotis tada, kada mums reikia. Lietuvoje nepavyko gauti tinkamų laikų treniruotėms baseinuose. Ši tema vis yra besikartojanti.
– Ar sulaukėte be oficialių raštų ir padėkų kažkokių rimtesnių pažadų?
– Ne, tik apie planus kalbėjomės. Džiugu, kad nuo liepos 1 dienos didėja stipendijos sportininkams, atsiranda dėmesio situacijai, kas lauks sportininkų pasibaigus jų karjeroms.
Gerai, kad planuojamas tam tikras finansinis krepšelis besimokantiems universitetuose sportininkams, pagalba iš aukštųjų mokyklų atletams, kurie turi derinti sportą su mokslais.
Juk visi žinome, kad sportuojant yra sunkiau mokytis, nes to laiko viskam tikrai trūksta. Gerai, kad ministerija rengia taip vadinamą „Dvigubos karjeros“ planą, kuris padės iš didžiojo sporto besitraukiantiems sportininakams integruotis į visuomenę.
– Ar jums ši situacija aktuali? Nes apie „Dvigubos karjeros“ programą kalbama jau seniai, tačiau poslinkių nėra.
– Kalbėsiu tik už save. Mano galva, aš turiu tikrai geras sąlygas vystyti karjerą ne tik sporte, bet ir visuomeniniame gyvenime.
– Jei reikėtų palyginti jūsų karjeros pradžią ir dabartinius laikus – ar šalies plaukimo bendruomenė žengė bent kažkokį žingsnį į priekį?
– Taip. Ir ne vieną. Mane džiugina, kad labai dau vaikų nori plaukti, nori lankyti treniruotes – ir nebūtinai, kad taptų profesionalais. Juk plaukimas yra puiki sporto šaka visiems. Dėl federacijos reikalų, tai tikrai judame gera linkme, yra daug jaunų žmonių, kurie mąsto kūrybingai ir stumia sporto šaką į priekį.
– Kai sugrįžote į didįjį sportą, taip aiškiai ir nepasakėte, ar ateityje save dar matote plaukiančią olimpiadoje, kituose čempionatuose?
– Labai stengiuosi būti labiau dabartyje, o ne ateityje. Šia akimirka aš mėgaujuosi plaukimu ir nenoriu galvoti apie tolimus tikslus ar kelti kažkokius uždavinius sau.
– Netolima ateitis – rugpjūtį vyksiantis Europos čempionatas. Vyksite ten varžytis?
– Dar svarstau. Noriu pailsėti. Visas tas pusmetis buvo labai intensyvus. Nes tie visi varžybų atšaukimai dėl koronaviruso pandemijos padarė savo – visi čempionatai ir turnyrai dabar tiesiog sukrauti į didelė krūvą, vyskta vieni po kitų.
Man, sugrįžus į sportą, nesinorisi dabar daryti viską tik todėl, kad tos varžybos vyksta. Man norisi pajusti, ar aš noriu dalyvauti vienose ar kitose varžybose, ar man jos neįdomios.
– Dabar vyksta sveikinimų maratonas. Gal jus kvies pagerbti ir gimtojo Kauno miesto vadovai. Ar planuotumėte ten eiti, žinant, kokia reakcija buvo praėjusiais metais, kai valdžia ne itin gražiai kalbėjo apie jūsų morališkai paremtą seksualinių mažumų paradą Kauno mieste?
– (juokias) Geras klausimas – nežinau.
