Lietuviai
Romos baseine vykusiose 2022 metų Europos pirmenybėse dalyvavo devyni Lietuvos plaukikai. Jie iškovojo vieną aukso ir tris bronzos medalius.
Žemyno čempione 50 metrų plaukimo krūtine varžybose tapo Rūta Meilutytė. Be to, ji laimėjo bronzos medalį plaukdamas 100 metrų krūtine. Kitus du bronzos medalius iškovojo Kotryna Teterevkova (200 metrų krūtine) ir Andrius Šidlauskas (100 metrų krūtine).
K.Teterevkova ir A.Šidlauskas laimėjo pirmuosius didžiųjų turnyrų medalius. Tuo tarpu viena labiausiai tituluotų Lietuvos plaukikių R.Meilutytė per karjerą Europos pirmenybėse iškovojo tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį.
Šalys
Šių metų Europos pirmenybių medalių lentelėje Lietuva užėmė 11-ąją vietą.
Daugiausiai apdovanojimų iš Romos baseino išgriebė varžybų šeimininkai italai. Italijos plaukikai laimėjo 13 aukso, 13 sidabro ir 9 bronzos medalius.
Antrąją vietą medalių lentelėje užėmė Vengrija (5, 7, 3), trečiąją – Didžioji Britanija (4, 5, 6), ketvirtąją – Nyderlandai (4, 1, 6), penktąją – Švedija (4, 1, 1).
Plaukikai išsidalino 43 medalių komplektus. Apdovanojimus iškovojo 20 šalių sportininkai, čempionais tapo 14 šalių plaukikai.
Per didžiuosius plaukimo turnyrus taip pat skaičiuojama komandų įskaita. Joje aiškiai nugalėjo Italija (1190 taškų). Už italų išsirikiavo Prancūzija (641), Didžioji Britanija (622), Vengrija (586) ir Nyderlandai (504).
Lietuva komandų įskaitoje užėmė 16-ąją vietą (116 taškų).
Nei Latvijos, nei Estijos plaukikai medalių nelaimėjo. Komandų įskaitoje Estija užėmė 31-ąją vietą, o Latvija nepateko tarp 33 komandų, kurios iškovojo taškus.
Labai kuklus buvo Lenkijos apdovanojimų kraitis – tik po vieną sidabro ir bronzos medalį. Tačiau lenkai pateko į daug pusfinalių ir finalų, todėl komandų įskaitoje užėmė aukštą septintąją vietą.
Dažniausiai ant garbės pakylos lipo olandė Marrit Steenbergen. Ji laimėjo 4 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. Italas Thomasas Cecconas iškovojo 4 aukso ir 2 sidabro medalius.
Europos pirmenybėse buvo pagerintas vienas pasaulio rekordas. Jį pasiekė rumunas Davidas Popovici, kuris 100 metrų laisvuoju stiliumi nuplaukė per 46,86 sek.
Skaičius
Atkūrus Nepriklausomybę, mūsų šalies plaukikai Europos pirmenybėse dalyvavo 16 kartų. Praėjusiame amžiuje ir šio amžiaus pradžioje Lietuvos komanda būdavo nedidelė – į žemyno pirmenybes dažniausiai vykdavo vienženklis sportininkų skaičius.
Mažiausias komandas Lietuva siuntė į 1993 ir 2002 metų čempionatus, kuriuose varžėsi vos po penkis lietuvius. Tačiau nuo 2004 iki 2021 metų visose žemyno pirmenybėse startuodavo bent dešimt mūsų šalies atstovų. Dalyvių skaičiaus rekordas buvo pasiektas 2008 metais Eindhovene, kur Lietuvos rinktinę sudarė net 17 sportininkų.
Šiais metais Lietuvos atstovų skaičius pirmą kartą nuo 2002 metų vėl buvo vienženklis – tik devyni.
Nors didžiuosiuose plaukimo turnyruose yra vienodai vyrų ir moterų rungčių, Lietuvos rinktinėje vyrų visuomet būna gerokai daugiau nei moterų. Šių metų Europos pirmenybės netapo išimtimi. Jose Lietuvai atstovavo septyni vyrai ir dvi moterys.
Medaliai
Per visą Europos pirmenybių istoriją Lietuvos plaukikai iškovojo 23 medalius. Pirmieji medaliai buvo iškovoti sovietmečiu, kuomet Robertas Žulpa pasidabino trimis aukso ir vienu bronzos medaliu (1981 ir 1983 m.). R.Žulpa vieną iš trijų aukso medalių laimėjo estafetės varžybose. 1989 metais bronzos medalį laimėjo Raimundas Mažuolis.
Atkūrus Nepriklausomybę, Europos pirmenybių medalius iškovojo aštuoni Lietuvos plaukikai, tarp kurių buvo dar vienu bronzos medaliu asmeninę kolekciją papildęs R.Mažuolis.
R.Meilutytė laimėjo tris aukso, vieną sidabro bei vieną bronzos medalį ir pagal Europos pirmenybių medalių skaičių aplenkė R.Žulpą.
Giedrius Titenis laimėjo keturis medalius (vieną sidabro ir tris bronzos), Danas Rapšys – tris (vieną sidabro ir du bronzos), Darius Grigalionis – du (abu bronzos). Po vieną bronzos medalį iškovojo Vytautas Janušaitis, K.Teterevkova ir A.Šidlauskas.
Lietuvių pasiekimai
Lietuvos plaukikai šiais metais antrą kartą Europos pirmenybių istorijoje iškovojo keturis medalius. Pirmą kartą tiek daug medalių lietuviai parsivežė 2014 metais iš Berlyno. Tiesa, prieš aštuonerius metus apdovanojimai buvo truputį tauresni – vienas aukso, vienas sidabro ir du bronzos.
Tąkart čempione tapo R.Meilutytė, o kitus tris medalius iškovojo G.Titenis. G.Titenis yra vienintelis Lietuvos plaukikas, kuris Nepriklausomybės laikotarpiu per vienas Europos pirmenybes tris kartus lipo ant garbės pakylos.
2016 metų Europos pirmenybės buvo ypatingos dėl to, kad Londono baseine medalius pirmą kartą laimėjo net trys lietuviai. Auksinį finišą pasiekė R.Meilutytė, bronzinį – G.Titenis ir D.Rapšys.
Šis rezultatas ką tik buvo pakartotas. Šią vasarą Europos pirmenybių prizininkais taip pat tapo trys Lietuvos plaukikai.
Šių metų Europos pirmenybėse į asmeninių rungčių finalus pateko keturis Lietuvos plaukikai (R.Meilutytė, K.Teterevkova, A.Šidlauskas ir D.Rapšys). Tai atsitiko tik antrą kartą (pirmą – 2018 metais).
Pernai per Budapešte vykusias Europos pirmenybes lietuviai plaukė tik trijuose finaluose (dviejuose – D.Rapšys, viename – A.Šidlauskas), o vienintelį medalį iškovojo D.Rapšys.
Istorinė lentelė
Šių metų Europos vandens sporto šakų pirmenybės buvo 36-osios. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo surengtos penkerios pirmenybės, bet lietuviai jose nedalyvavo.
Po to geriausi Lietuvos plaukikai atstovavo SSRS, o kaip Nepriklausoma valstybė Lietuva debiutavo tik per 21-ąsias žemyno pirmenybes, kurios vyko 1993 metais.
Visų laikų plaukimo varžybų lentelėje Lietuva per tris dešimtmečius spėjo pakilti į 27-ąją vietą. Mūsų šalies sąskaitoje yra trys aukso, penki sidabro ir dešimt bronzos medalių. Po šių metų Europos pirmenybių Lietuva visų laikų lentelėje aplenkė Slovėniją, Kroatiją ir Čekiją.
