Magiškas disko metimo klubas: kokio titaniško pasiekimo gali prireikti M. Aleknai ir A. Gudžiui

Pasaulio čempionato prizininkai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius penktadienį sieks medalių Europos pirmenybėse. Gali būti, kad kelią ant pakylos atvers tiktai magiška disko metimo riba – 70 metrų.

 Pasaulio čempionato prizininkai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius penktadienį sieks medalių Europos pirmenybėse. <br> lrytas.lt montažas.
 Pasaulio čempionato prizininkai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius penktadienį sieks medalių Europos pirmenybėse. <br> lrytas.lt montažas.
Mykolas Alekna.<br>AFP/Scanpix nuor.
Mykolas Alekna.<br>AFP/Scanpix nuor.
V.Alekna.<br>AP/„Scanpix
V.Alekna.<br>AP/„Scanpix
R.Ubartas.<br>V.Malinausko nuotr.
R.Ubartas.<br>V.Malinausko nuotr.
R.Ubartas.<br>archyvo nuotr.
R.Ubartas.<br>archyvo nuotr.
A.Gudžius.<br>V.Dranginio nuotr.
A.Gudžius.<br>V.Dranginio nuotr.
Andrius Gudžius.<br>V.Dranginio nuotr.
Andrius Gudžius.<br>V.Dranginio nuotr.
Andrius Gudžius.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Gudžius.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna.<br>A.Pliadžio nuotr.
Mykolas Alekna.<br>A.Pliadžio nuotr.
Mykolas Alekna.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mykolas Alekna.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna sugrįžo namo su pasaulio čempionato sidabro apdovanojimu.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Aug 19, 2022, 10:35 AM

71 m 13 cm – tiek JAV mieste Judžine praėjusį mėnesį diską nuskraidino pasaulio čempionu tapęs Kristjanas Čehas. Slovėnas pagerino nuo 2005-ųjų Virgilijui Aleknai priklausiusį šių varžybų rekordą – 70 m 17 cm.

70 metrų yra tapęs savotišku „aukso standartu“, tarsi patvirtinančiu, kad sportininkas priklauso šios rungties elitui.

XIX amžiaus pabaigoje geriausių pasaulio disko metikų tikslas buvo 40 m, o prieš šimtmetį magiška riba tapo 50 m. Šio amžiaus pradžioje lyderiai pasvajoja apie „barzdotą“ vokiečio Jurgeno Schulto pasaulio rekordą – 74 m 8 cm. Bet kiekvienas disko metikas būna laimingas, jei jo paleistas įrankis nukrinta už 70 m linijos.

Nors šią ribą sportininkai pirmą kartą pasiekė 1976 m., nuo tada diską toliau nei 70 metrų numetė vos 27 atletai.

Elitiniame klube kol kas yra dviejų karjerą baigusių lietuvių olimpinių čempionų pavardės.

Visų laikų pasaulio disko metimo lyderių sąraše antrąją vietą užima V.Alekna, 26-ąją – Romas Ubartas.

Iki didmeistriškos ribos nedaug trūksta abiem šių metų Europos čempionate Miunchene dalyvausiantiems Lietuvos disko metikams. M.Aleknos asmeninis rekordas, kurį 19-metis pasiekė šiemet, yra 69 m 81 cm, o 31 metų A.Gudžiaus – 69 m 59 cm.

Nenumetė net 30 metrų

Disko metimas – viena iš klasikinių lengvosios atletikos rungčių. Diskininkai varžėsi dar per antikines olimpiadas, o XIX a. pabaigoje ši rungtis įtraukta ir į atgaivintų olimpinių žaidynių programą.

Per 1896 m. Atėnų olimpines žaidynes nė vienas metikas nepasiekė nė 30 m žymos, o čempionu tapęs amerikietis Robertas Garrettas užfiksavo rezultatą, kuris dabar būtų vadinamas vaikišku, – 29 m 15 cm.

Pasaulio rekordai oficialiai tuo metu dar neregistruoti, bet neoficialus geriausias planetos pasiekimas buvo gerokai solidesnis negu olimpinio čempiono rezultatas – 1895 m. švedas Erikas Erikssonas diską numetė 35 m 74 cm.

Įžengiant į XX a. neoficialus pasaulio rekordas priklausė kitam švedui Gustafui Söderströmui, kuris 1897 m. įrankį nuskraidino 38 m 70 cm.

40 metrų ribą pirmasis peržengė vengras Nadoras Fothy: 1902 m. varžybose Vienoje atliko 41 m 97 cm metimą.

Kita simbolinė riba pasiekta tik po beveik trijų dešimtmečių: 1930 m. amerikietis Ericas Krenzas pirmasis peržengė pusšimtį metrų – 51 m 3 cm.

Toliau nei 60 m pirmasis numetė kitas amerikietis Jay Silvesteris. Tai atsitiko tik dar po trijų dešimtmečių – 1961-aisiais J.Silvesterio pasiektas pasaulio rekordas buvo 60 m 56 cm.

Labiau viliojo ietis

Praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais disko metikų rezultatai gerėjo labai sparčiai – kad pasaulio rekordas padidėtų dar dešimčia metrų, užteko vos 15 metų.

70 metrų klubą atidarė amerikietis Macas Wilkinsas – 1976 m. gegužės 1 d. per Kalifornijos mieste San Chosė vykusias varžybas diską numetė 70 m 86 cm.

Pirmasis didmeistrišką ribą peržengęs M.Wilkinsas lengvaatlečio karjerą pradėjo kaip ieties metikas, o į disko metimo sektorių perėjo vos ne priverstinai.

Pasak paties atleto, jis nieku gyvu nebūtų pakeitęs rungties, jei jo nebūtų ištikusi baisiausia ieties metikų bėda – alkūnės trauma.

Kai skausmai sustiprėjo tiek, kad sportininkas nebegalėjo mesti ieties, jis nusprendė paimti diską ir šiame sektoriuje įgyvendino didžiausias karjeros svajones.

Istorinį 70 m metimą M.Wilkinsas atliko per vieną turnyrų, kuriuose JAV lengvaatlečiai kovojo dėl vietos olimpinėje rinktinėje. Po kelių savaičių naujasis pasaulio rekordininkas nenuvylė ir olimpiniame stadione – M.Wilkinsas tapo 1976 m. Monrealio žaidynių čempionu.

Dalyvauti 1980 m. Maskvos žaidynėse M.Wilkinsui, kaip ir jo tautiečiams, sutrukdė JAV paskelbtas boikotas. Vis dėlto vėliau jis iškovojo dar vieną olimpinį medalį: 1984 m. Los Andželo žaidynėse M.Wilkinsas stovėjo ant antrojo garbės pakylos laiptelio.

Vokietis apstulbino visus

Disko metimo pasaulio rekordas jau 36 metus priklauso vokiečiui J.Schultui. Jis 1986 metų birželio 6 dieną per Noibrandenburge vykusias varžybas įrankį nuskraidino 74 m 8 cm.

Tuo metu Vokietijos Demokratinei Respublikai (VDR) atstovavusio J.Schulto rekordą kiek temdė dopingo šešėlis. Neleistinų medžiagų vartojimu anuomet buvo įtariami daugelis VDR sportininkų, bet J.Schultas nė karto neįkliuvo dopingo kontrolieriams.

Kita vertus, kai susivienijus Vokietijai buvo pakeltos senos dopingo bylos, pasaulio rekordininko parodymuose buvo daug netikslumų, kurie sustiprino įtarimus, o 2001 m. už neteisingus liudijimus tiriant VDR dopingo bylą J.Schultui buvo skirta piniginė bauda.

Lengvosios atletikos specialistai pažymėjo ir savitą J.Schulto metimo techniką. Vėliau ją kopijuoti bandė kiti sportininkai, bet pasiekti bent panašių rezultatų nepavyko niekam.

Prie rekordinio rezultato nepriartėjo ir pats J.Schultas, kuris vėliau per ilgą karjerą tik kartą numetė diską toliau nei 70 m.

„Po rekordinio metimo visus – trenerį, klubo vadovus, žiniasklaidą – apėmė euforija. Visi tikėjosi, kad 74 metrus numesiu kiekvienose varžybose, – minint rekordo sidabrinį jubiliejų 2011-aisiais kalbėjo J.Schultas. – Tačiau tas metimas buvo išskirtinis. Man pavyko jį atlikti idealiai, o į nugarą iš dešinės pūtęs vėjas suteikė diskui papildomo greičio.

Tai atsitinka kartą gyvenime. Normaliomis sąlygomis galėjau nuolatos mėtyti apie 70 metrų, bet manęs niekas nenorėjo klausyti.“

Po kelių savaičių naujasis pasaulio rekordininkas per Europos pirmenybes užėmė tik 7-ąją vietą.

1986 m. Europos pirmenybės vyko Vakarų Vokietijos mieste Štutgarte, todėl Rytų Vokietijos sporto vadovams buvo ypač svarbios, ir į kiekvieną nesėkmę – tokią kaip J.Schulto – buvo reaguojama labai skausmingai.

VDR lengvosios atletikos federacija netgi pareikalavo, kad J.Schultas atsisakytų naujos metimo technikos ir diską svaidytų taip, kaip anksčiau. Vis dėlto įdirbis nenuėjo veltui ir J.Schultas per kitus trejus metus tapo pasaulio, olimpiniu ir Europos čempionu.

V.Alekna – stabiliausias

Disko metimo pasaulio rekordų lentelėje nuo 1986 m. nebuvo padarytas nė vienas įrašas.

Šiuo metu J.Schulto pasiekimas yra seniausias olimpinių rungčių vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordas.

Be J.Schulto, kurio geriausias rezultatas 74 m 8 cm, per visą rungties istoriją toliau nei 72 m diską metė tik du sportininkai.

Antras visų laikų rezultatas priklauso V.Aleknai (73 m 88 cm), trečias – estui Gerdui Kanteriui (73 m 38 cm).

Ketvirtąją vietą dalijasi buvęs pasaulio rekordininkas rusas Jurijus Dumčevas ir karjerą tęsiantis švedas Danielis Stahlis – abiem pavyko pasiekti 71 m 86 cm. J.Dumčevas tai padarė 1983 m., D.Stahlis – 2019 m.

Disko metikai 2 kilogramus sveriantį įrankį 70 m ar toliau yra numetę 106 kartus (neskaičiuojant atvejų, kai vienas sportininkas dukart viršijo šią ribą per tas pačias varžybas).

Geriausių metimų lentelėje ypač dažnai mirga dvi pavardės. V.Alekna magišką ribą peržengė 20 kartų, G.Kanteris – 15. Prie jų artinasi D.Stahlis, kuris toliau nei 70 m metė 10 sykių.

Rekordas – prie Nemuno

Pirmasis 70 m liniją pasiekęs Lietuvos atstovas buvo R.Ubartas. Jis tolimiausią karjeros metimą atliko 1988 m.

R.Ubartas vienu disko metimo lyderių tapo 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Būdamas 20-ies jis dar 1981 m. užfiksavo 65 m 62 cm rezultatą ir pirmą kartą tapo Lietuvos rekordininku.

Šį rekordą iš R.Ubarto po trejų metų atėmė Baltarusijoje gimęs, bet Kaune ilgai gyvenęs Igoris Avruninas, o 1985 m. rekordininku tapo Vaclovas Kidykas. R.Ubartas geriausiojo vardą susigrąžino 1986 m. vasarą, kai jo mestas diskas nuskriejo 67 m 88 cm.

R.Ubartas toliausią karjeros metimą atliko po poros metų prieš pat savo 28-ąjį gimtadienį Smalininkuose – mažame Jurbarko rajono mieste, kuriame tais laikais dažnai treniruodavosi metikai ir buvo rengiamos kelių lengvosios atletikos metimų rungčių varžybos.

1988 m. gegužės 8 d. Smalininkuose vyko Lietuvos metimų taurės varžybos. Nors sezonas buvo vos tik prasidėjęs ir atletai dar nebuvo įgiję geros sportinės formos, palankios oro sąlygos padėjo pasiekti puikius rezultatus. R.Ubartas jau pirmuoju bandymu nusviedė diską 70 m 6 cm.

Kitu jo mėginimu įrankis vėl nuskriejo toliau, nei buvęs Lietuvos rekordas, – 68 m 78 cm. Antrąją vietą užėmusio V.Kidyko rezultatas buvo 67 m 90 cm – irgi geresnis negu ankstesnis aukščiausias pasiekimas. Maža to, trečiąją vietą užėmęs Valerijus Murašovas diską numetė 64 m 98 cm ir džiaugėsi karjeros rekordu.

Techniką vertino kritiškai

Vėliau R.Ubartui nė sykio nepavyko pakartoti istorinio Smalininkų metimo – diskas vis nekirsdavo 70 m linijos.

Kai 1988 m. rudenį R.Ubartas iškovojo Seulo olimpiados sidabrą, jis nusviedė 67 m 48 cm, o 1992 m. Barselonos žaidynių auksą nepalankiomis oro sąlygomis lietuviui užtikrino kuklus 65 m 12 cm metimas.

Antras R.Ubarto karjeros rezultatas buvo 68 m 94 cm. Kur pasiektas? Ogi ten pat – Smalininkuose.

„Jeigu būčiau mėtęs nors truputį panašiau, kaip dabar galvoju, diskas galėjo skrieti bent trimis metrais toliau – apie 73 metrus. Turėjau metimo technikos problemų ir niekaip negalėjau ištaisyti tų klaidų.

Mano treneris, šviesaus atminimo Vytautas Jaras, mėgino mane pralaužti, bet nepavyko.

Psichologiškai buvau tvirtas, reikiamu metu sugebėdavau susikaupti. Vis prisimenu savo pirmuosius metimus, kuriuos atlikau ne sektoriuje, bet ant žolės. Tai, matyt, ir buvo mano pagrindinė klaida. Juk žolė slidi, po to ir sektoriuje vis nepavykdavo sėkmingai atsispirti“, – „Olimpinės panoramos“ leidiniui yra pasakojęs R.Ubartas.

Iškilo nauja žvaigždė

R.Ubarto pasiektas Lietuvos rekordas gyvavo 12 metų.

Jis buvo pagerintas tiktai į sektorių žengus V.Aleknai. Ir tai – ne iš karto.

65 m ribą V.Alekna pirmą kartą peržengė 1996 m., būdamas 24-erių. Prie 70 m V.Alekna priartėjo 1998 m., kai jo paleistas diskas nuskriejo 69 m 66 cm. O įstoti į 70 metrų klubą V.Aleknai pavyko 2000 m. birželio 11 d. Tartu vykusiame Gustavo Sule atminimo turnyre. Nugalėtoju tapęs tada 28 metų sportininkas atėmė šalies rekordą iš R.Ubarto – 70 m 39 cm.

„Nesiekiau žūtbūt pasiekti Lietuvos rekordo. Labiausiai norėjau pagerinti savo asmeninį rezultatą – 69 m 66 cm, – anuomet „Lietuvos rytui“ sakė V.Alekna. – Jei numetei 70 metrų, vėliau bus daug lengviau pakartoti rezultatą svarbiausiose varžybose. Geriau tai padaryti anksčiau, kad vėliau galėtum būti tikras, jog esi pasirengęs.“

Mažo tarpelio neužpildė

Netrukus paaiškėjo, kad V.Alekna pasirengęs mesti daug toliau. 2000 m. rugpjūčio 3 d. Kaune vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse jo sviestas diskas nuskriejo 73 m 88 cm.

Per visą rungties istoriją toliau yra metęs tik pasaulio rekordininkas J.Schultas.

S.Dariaus ir S.Girėno stadione V.Alekna pirmuoju bandymu pasiekė 70 m 22 cm. Trečiuoju mėginimu atletas pagerino prieš du mėnesius pasiektą Lietuvos rekordą – 72 m 35 cm.

Bet ir tai buvo ne viskas: ketvirtuoju metimu diskas nuskriejo 73 m 88 cm. Iki J.Schulto pasaulio rekordo trūko 20 cm.

„Negalėčiau tvirtai teigti, kad 70 metrų man tapo norma. Daug kas priklauso ir nuo oro sąlygų.

Jei lis ar pūs itin nepalankus vėjas, tiek galiu ir nenumesti. Viena žinau: dabar 70 metrų man jau nėra tokia nepasiekiama riba, kokia buvo prieš metus. Tada atrodė labai toli“, – po fantastiško metimo kalbėjo Lietuvos rekordininkas ir pasidžiaugė, kad per šalies pirmenybes vėjas pūtė tiesiai į diską.

Įspūdingas rezultatas sužadino viltį, kad Lietuva vieną dieną turės disko metimo pasaulio rekordininką. Bet 20 cm tarpelis, kurio V.Aleknai trūko iki geriausio J.Schulto rezultato, nebuvo užpildytas.

Kitais metais V.Alekna dažnai numesdavo diską toliau nei 70 m, bet daugiau nėkart nepasiekė 72 m ribos. Antras jo karjeros rezultatas buvo 71 m 56 cm. Jį V.Alekna irgi pasiekė Kaune per 2007 m. surengtas Europos lengvosios atletikos asociacijos (EAA) „Permit Meeting“ varžybas.

2000–2008 m. V.Alekna diską toliau nei 70 m numetė 19 kartų. Po to olimpinio čempiono rezultatai pablogėjo, bet 2012 m. jis dar sykį – 20-ąjį – nudžiugino itin geru rezultatu: Klaipėdos pirmenybėse diską numetė 70 m 28 cm.

Olimpiadose – nepralenktas

Per olimpiadas V.Aleknai pasiekti 70 m nepavyko. Po tolimiausio jo metimo žaidynėse diskas nuskriejo 69 m 89 cm – 2004 m. Atėnuose, kur lietuvis iškovojo antrąjį olimpinį aukso medalį ir pasiekė olimpinį rekordą.

Šis rekordas lietuviui priklauso ir dabar. Vėliau kitų olimpinių čempionų rezultatai būdavo prastesni, o pernai Tokijo žaidynėse švedui D.Stahliui auksą užtikrino 68 m 90 cm.

Pasaulio čempionatuose toliau nei 70 m diską yra metę tiktai du sportininkai – K.Čehas ir V.Alekna. Per Europos pirmenybes 70 m nėra pasiekęs nė vienas atletas, o žemyno pirmenybių rekordas nuo 2010 m. priklauso lenkui Piotrui Malachowskiui – 68 m 87 cm.

Lietuvos disko metikų asmeniniai rekordai

Sportininkas Rezultatas Kur pasiektas Data

Virgilijus Alekna 73 m 88 cm Kaunas 2000 08 03

Romas Ubartas 70 m 6 cm Smalininkai 1988 05 08

Mykolas Alekna 69 m 81 cm Stokholmas (Švedija) 2022 06 30

Andrius Gudžius 69 m 59 cm Stokholmas (Švedija) 2018 06 10

Vaclovas Kidykas 68 m 44 cm Sočis, Rusija 1988 06 01

Igoris Avruninas 67 m 14 cm Vilnius 1984 05 08

Jonas Šiaudinis 65 m 8 cm Baku (Azerbaidžanas) 1986 10 05

Valerijus Murašovas 64 m 98 cm Smalininkai 1988 05 08

Aleksas Abromavičius 63 m 32 cm Kaunas 2010 07 10

Eligijus Ruškys 63 m 21 cm Kaunas 2015 07 21

Vytautas Jaras 62 m 64 cm Feodosija (Ukraina) 1973 04 21

Domantas Poška 62 m 47 cm Palanga 2016 06 18

Viačeslavas Pačinas 60 m 46 cm Kaunas 1992 06 18

Andrius Šipalis 60 m 25 cm Palanga 2006 04 21

Martynas Alekna 60 m 19 cm Vilnius 2021 06 15

Tautvydas Kieras 60 m 3 cm Hatisbergas (JAV) 2015 04 25

Aleksandras Čiupkovas 60 m Kaunas 1989 07 29

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.