Praėjusį kartą buvo geriau
Sekmadienį Miunchene pasibaigusiose Europos pirmenybėse dalyvavo 19 Lietuvos lengvaatlečių. Vienintelį medalį į mūsų šalies taupyklę įdėjo rugsėjį 20-ąjį gimtadienį pažymėsiantis disko metikas Mykolas Alekna.
Nemažos viltys buvo siejamos su 2018 metų Europos disko metimo čempionu Andriumi Gudžiumi ir prieš ketverius metus bronzos medalį iškovojusia ieties metike Liveta Jasiūnaite. Šių metų čempionate jie pasižymėjo gerais rezultatais per atrankos varžybas, bet finale nesugebėjo atlikti metimų, kurie būtų verti medalių. Ir A.Gudžius, ir L.Jasiūnaitė žemyno pirmenybėse užėmė šeštąją vietą.
Kitiems Lietuvos lengvaatlečiams Miuncheno stadione nepavyko patekti tarp aštuonių geriausiųjų.
Lietuvos rinktinės rezultatas šiais metais buvo prastesnis negu prieš ketverius metus Berlyne vykusiose Europos pirmenybėse. Praėjusiose pirmenybėse lietuviai iškovojo vieną aukso ir vieną bronzos medalį, o į stipriausiųjų aštuonetą pateko net septyni Lietuvos lengvaatlečiai.
2018 metų Europos pirmenybės apskritai buvo geriausios Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje.
Medalių įskaita
Šių metų Europos pirmenybių medalių lentelėje Lietuva pasidalijo 19-ąją vietą su Albanija ir Rumunija, taip pat iškovojusiomis po vieną aukso medalį.
Miunchene medalius iškovojo 29 šalių sportininkai, čempionais tapo 21 šalies sportininkai. Varžybose dalyvavo 48 šalių lengvaatlečiai. Jie išsidalino 50 medalių komplektų.
Be medalių šįkart liko Latvijos lengvaatlečiai, o Estijai vienintelį bronzos medalį iškovojo dešimtkovininkas Janekas Oiglane.
Pirmąją vietą medalių lentelėje užėmė Vokietija (7 aukso, 7 sidabro, 2 bronzos). Didžioji Britanija iškovojo daugiau medalių (6 aukso, 6 sidabro, 8 bronzos), bet britai mažiau kartų tapo čempionais.
Įdomu, kad paskutinį pirmenybių vakarą medalių įskaitos lyderiai keitėsi net tris kartus. Iš pradžių čempionu tapęs ieties metikas Julianas Weberis pakėlė į pirmąją vietą Vokietiją, bet jau po kelių minučių į lyderės poziciją grįžo Didžioji Britanija, kurios bėgikai laimėjo vyrų estafetę 4x100 metrų.
Vis dėlto tašką padėjo paskutinėje Europos pirmenybių rungtyje moterų estafetę 4x100 metrų laimėjusios Vokietijos bėgikės.
Čempionato medalių lentelėje už vokiečių ir britų išsirikiavo Ispanija (4, 3, 3), Graikija (4, 1, 0), Nyderlandai (4, 0, 2), Lenkija (3, 6, 5), Italija (3, 2, 6) ir Norvegija (3, 1, 2).
Visų laikų medalių lentelėje Lietuva (3 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos) pakilo į 33-iąją vietą. Per šių metų pirmenybes mūsų šalis aplenkė Latviją ir Islandiją. 32-ąją vietą užima Estija (3 aukso, 6 sidabro, 5 bronzos).
Į pirmąją vietą visų laikų Europos pirmenybių medalių lentelėje pakilo Didžioji Britanija, kurios sportininkai nuo 1934 metų iškovojo 124 aukso, 96 sidabro ir 106 bronzos medalius.
Didžioji Britanija tik šiais metais aplenkė SSRS, kurios nebėra jau tris dešimtmečius.
Lietuvių medaliai
Šių metų Europos pirmenybės buvo 25-osios. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir grįžus į Tarptautinę lengvosios atletikos federaciją, mūsų šalies lengvaatlečiai žemyno pirmenybėse dalyvavo dešimtąjį kartą.
Per dešimt pirmenybių (nuo 1994 m.) lietuviai iškovojo dešimt medalių: tris – aukso, tris – sidabro ir keturis – bronzos.
Didžiausias yra disko metikų indėlis. Jie per tris dešimtmečius laimėjo net penkis medalius, tarp jų – visus tris aukso apdovanojimus.
Dar praėjusio amžiaus pabaigoje ant garbės pakylos užlipo Virgilijus Alekna, per 1998 metų Europos pirmenybes iškovojęs bronzos medalį. Po ketverių metų V.Alekna tapo žemyno vicečempionu, o 2006 metais pergalių kolekciją papildė trūkstamu Europos čempiono vardu.
2018 metais aukso medalį iškovojo A.Gudžius, o šiais metais auksinę estafetę perėmė V.Aleknos sūnus Mykolas.
Tris Europos pirmenybių apdovanojimus laimėjo šuolininkai į aukštį. 1994 metais bronzos medalį laimėjo Nelė Žilinskienė, 2012 metais sidabro medalį iškovojo Raivydas Stanys, o 2016 metais taip pat sidabro medaliu pasipuošė Airinė Palšytė.
Kitus du bronzos medalius iškovojo sprinterė Lina Grinčikaitė, 2012 metais užėmusi trečiąją vietą 100 metrų bėgimo varžybose, ir 2018 metais ieties metimo varžybose pasižymėjusi L.Jasiūnaitė.
Verta pažymėti, kad konkurencija Europos pirmenybėse būna gerokai mažesnė olimpiniais metais. Europos pirmenybės olimpiniais metais rengiamos vasaros pradžioje, ir nemažai geriausių lengvaatlečių, kurie viliasi užimti aukštas vietas olimpinėse žaidynėse, žemyno čempionatą praleidžia arba į jį atvyksta neįgiję sportinės formos.
Anksčiau Europos pirmenybės būdavo rengiamos kas ketvirtus metus – lyginiais neolimpiniais metais. Nuo 2010 metų šios varžybos vyksta kas antrus metus (išskyrus 2020 m., kai surengti Europos čempionatą sutrukdė kovido pandemija).
Sovietmečio pergalės
Sovietmečiu Lietuvos lengvaatlečiai per Europos pirmenybes iškovojo aštuonis medalius: tris – aukso, du – sidabro ir tris – bronzos.
Pirmasis Europos čempionu 1971 metais Helsinkyje tapo šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka. 1978 metais žemyno pirmenybėse Prahoje triumfavo šuolininkė į tolį Vilhelmina Bardauskienė, 1986 metais Štutgarte – disko metikas Romas Ubartas.
K.Šapka ilgai buvo vienintelis lietuvis, laimėjęs du Europos pirmenybių medalius. 1974 metais jis asmeninę kolekciją papildė sidabro apdovanojimu.
Sidabro medalį taip pat iškovojo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ji užėmė antrąją vietą 1958 metais ir buvo pirmoji Lietuvos sportininkė, užlipusi ant Europos pirmenybių garbės pakylos.
Bronzos medalius laimėjo Ukrainoje gimęs, bet Lietuvoje ilgai gyvenęs Vladimiras Dudinas (3000 m su kliūtimis; 1969 m.), Aleksandras Antipovas (10000 m; 1978 m.) ir Vaclovas Kidykas (disko metimas; 1986 m.).
1986 metais Štutgarte medalius laimėjo du Lietuvos disko metikai.
