Paskutinius metus jaunių tenise galintys leisti E.Butvilas su V.Gaubu visam pasauliui įrodinėja, jog Lietuvos tenisininkai ruošiasi su griausmu įsiveržti į teniso pasaulio elitą.
Edas jau sugebėjo laimėti du jaunių „Grand slam“ titulus, užima 14 vietą pasaulio jaunių reitinge, o prieš Montrealio „Masters“ turnyro nugalėtoją ir 14 pasaulio raketę Pablo Carreno Bustą sužaidžia kaip lygus su lygiu.
Tuo tarpu Vilius žaibiškai skinasi kelią profesionalų reitingo lentelėje ir jau spėjęs laimėti vieną „Futures“ turnyrą turi ketvirtą aukščiausią reitingą tarp tenisininkų, nesulaukusių 18-os metų (ATP-711).
Iškeliavimo iš Lietuvos priežastys ir finansų problemos
Tačiau abu teniso žiburiai paauglystėje nusprendė palikti Lietuvą ir persikelti į Ispanijoje esančią „Atletico Montemar“ akademiją. Kuo jauniesiems sportininkams neįtiko tobulėjimas gimtinėje?
„Atėjo laikas ieškoti sprendimų kažkur kitur, nes Klaipėdoje nebebuvo tiek sparingo, reikėjo naujo trenerio ir su Viliaus Gaubo pagalba nusprendėm vykti į Ispaniją“, – savo sprendimą aiškino E.Butvilas.
Būtent sparingo partnerius, kaip vieną iš pagrindinių problemų, dėl ko teniso talentų negalime išlaikyti Lietuvoje, įvardijo buvęs Lietuvos Daviso rinktinės kapitonas, treneris Rimvydas Mugevičius.
„Didžiausia problema dėl ko tenisininkai važiuoja į užsienį, tai todėl, kad ten yra su kuo žaisti. Todėl būna, kad kai važiuojame į kelis turnyrus iš eilės, kaip darydavau su savo sūnumi Luku Mugevičiumi, tai važiuoji į 3 turnyrus paeiliui, bet pačioje karjeros pradžioje svarbu ne pergalės, o treniruočių procesas, kad turnyre būtų daug žaidėjų, su kuriais galėtum bandyti ir žaisti, ir treniruotis“, – kalbėdamas su lrytas.lt situaciją aiškino R.Mugevičius.
Teniso specialistas taip pat atkreipia dėmesį į finansų bei perėjimo į profesionalų tenisą problemas.
„Mes turime pakankamai neblogų žaidėjų jaunių lygyje, tačiau kaip juos išlaikyti pabaigus jaunių tenisą, pereinant į suaugusių tenisą yra sunkiausia problema. Pasaulyje daug kas meta tenisą kai baigia mokslus. Labai sunku pereiti iš jaunių teniso ir suaugusių, kuomet pradžioje seka vien pralaimėjimai. Jaunių tenise atrodo labai neblogas žaidėjas, tačiau vėl išlikti labai sunku.
Taip pat daug kas remiasi ne į treniruočių sąlygas, o į rėmimą, nes visa tai daug kainuoja. Matyt neišlaiko ir finansai, ir psicholigiškai pavargsta. Ši problema ne tik pas mus. Dar kadangi pas mus nėra tokios didelės žaidėjų masės, tuomet ir matosi, jog buvo vienas kitas perspektyvus, bet ir dingo kažkur“, – kalbėjo teniso specialistas.
Iš tiesų, tenise reikalingi milžiniški finansai. Treneriai, aikštelės, inventorius, kelionės, viešbučiai – per metus viskam gali tekti išleisti kelias dešimtys tūkstančių eurų. Dalį išlaidų padėtų sumažinti didesnis turnyrų skaičius Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tik 2 turnyrai per metus – 1 „Futures“ ir 1 „Challenger“.
Tiesa, lietuviams turnyrai padeda net keliais aspektais. Čia mūsiškiai tenisininkai ne tik sutaupo pinigus, nekeliaudami į užsienį, tačiau vardinių kvietimų dėka ir daugiau tautiečių gali sudalyvauti tokio tipo varžybose.
Deja, didesnio turnyro kiekio tikėtis sunku, kadangi ir vėl viskas atsimuša į finansus.
„Taip, didesnis turnyrų skaičius padėtų, bet daug kas remiasi į finansavimą. Reikia daug rėmėjų ir finansų. Jau ir taip Darius Mockus padeda labai daug, geresniems žaidėjams sudaro sąlygas. Taip pat ir akademija su Ramūnu Grušu priešakyje, jeigu pamato kažką geresnio, iškart bando padėti. Tačiau vienas žmogus visų neparems, reikėtų daugiau rėmėjų, kurie dar nelauktų iki grąžos, o tik sakytų „jūs tik žaiskit“. Žinote, kaip visada spaudžia tas klausimas „va, aš tave parėmiau, o tu nelaimi“, – teigė R.Mugevičius.
Lietuvos trenerių kvalifikacija
Kaip teigia tenisininkai, tinkamų sparingo partnerių Lietuvoje yra vienetai, nors karjeros siekiančių paauglių tikrai netrūksta. Ar čia reikėtų mesti akmenį į trenerių daržą?
R.Mugevičius sutinka, kad Lietuvos treneriai nėra elitiniai, tačiau dauguma jų yra pakankamai jauno amžiaus, o vykdoma tobulėjimo programa sparčiai kelia jų lygį. „Yra vykdoma trenerių lygio kėlimo programa. Jie mokosi ir laiko egzaminus pagal Tarptautinės teniso federacijos taisykles ir judame jų nurodyta kryptimi. Tačiau tam reikia laiko, nes ne taip seniai viskas pradėta“, – teigė buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas.
Trenerio taip pat nemano, kad reikėtų bandyti kviestis užsienio specialistus į Lietuvą. Pasak R.Mugevičiaus, net ir užsienio akademijose esančių trenerių lygis ne visada būna stulbinantis.
„Aš vis tiek palaikau Lietuvos trenerius, kuriems galbūt trūksta tos patirties, bet tuo pačiu galbūt jiems trūksta ir aukšto lygio žaidėjų, su kuriais galėtų vykti į užsienio šalis ir tobulėti. Aš esu buvęs užsienio akademijose ir nenustebino tie treneriai. Aišku, jog dar galėtume patobulėti visoje treniravimo sistemoje, tvarkoje“, – teigė treneris.
Puikios teniso sąlygos Lietuvoje
Vienas iš minusų Lietuvoje – keturi metų laikai. Dėl orų tenisininkai negali praleisti visų metų rungtyniaudami lauke, tačiau ši problema išspręsta iš tiesų puikiai. Vilniuje esanti SEB arena yra didžiausias teniso centras visoje Vidurio Europoje, o sostinėje taip pat yra dešimtys uždarų kortų, kurių dėka teniso talentai be jokių problemų gali tobulėti ir žiemos sezonų.
Tikrai ne visos šalys gali pasigirti tokia infrastruktūra kaip Lietuva ir tai atrodytų, kad to dėka galėtume kaip tik mes prisivilioti užsienio tenisininkus treniruotis pas mus. R.Mugevičius sutinka, kad kaimynai iš Baltijos šalių iš tiesų galėtų prisijungti, tačiau jų akys krypsta kitur.
„Kažkodėl su latviais ir estais sunku bendrauti. Visi su savais planais... Daug lengviau susitarti su vakarų šalimis, nuvažiuoti ten. Nes mes kortų turime daug. Be abejo, jeigu vietoje treniruotųsi ir Edas Butvilas, ir Vilius Gaubas, ir Ainius Sabaliauskas, tuomet turėtume 3 konkurencingus tenisininkus vienoje vietoje ir būtų lengviau pasikviesti žaidėjus iš kitur. Jeigu siūlai tik 1 žaidėją, tuomet sulauki klausimo „o ką mes čia veiksime? Jūs atvažiuokit“, – situaciją aiškino Vilniaus teniso akademijos (VTA) treneris.
Nuvilianti tenisininkių situacija Lietuvoje
Jeigu vyrų tenise turime Ričardą Berankį bei du itin perspektyvius jaunuolius, situacija su moterų tenise daug prastesnė. Šiuo metu neturime nei vienos sportininkės, kuri varžytųsi nuolatos aukščiausio lygio varžybose, o jaunimo lygmenyje išsiskiriančių talentų taip nematyti.
Šią vasarą po ilgo laiko tarpo galėjome ir vėl išvysti lietuvės pavardė profesionalų „Grand slam“ turnyro sąrašuose. Justina Mikulskytė išbandė savo jėgas Vimbldone, tačiau 26-erių sportininkės žygis baigėsi pirmajame rate.
Nedžiugina ir situacija pažiūrėjus į Lietuvos čempionatą. Jeigu dėl vyrų čempiono vardo varžėsi 32 sportininkai, tai Lietuvos čempionės titulą norėjo gauti vos 8 tenisininkės.
Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas atkreipė dėmesį, jog geriausios tenisininkės dėl titulo nesivaržė, tačiau sutiko, kad moterų tenisas Lietuvoje nėra geroje padėtyje.
„Sakyčiau 3 geriausios tenisininkės nežaidė čempionate. Mūsų šaliai 3 sportininkės jau yra daug. Pas tuos pačius vyrus nežaidžia Ričardas Berankis, Vilius Gaubas. Akvilės Paražinskaitės nėra, Justinos Mikulskytės nėra ir Klaudijos Bubelytės nėra. Kiekis merginų – taip, šiek tiek nuvilia. Nėra konkurencijos didesnės. Ta lentelė turėtų būti pilna, o pora dalyvaujančių jau yra pabaigusios sportuoti. Taip – čia turime bėdą“, – kalbėjo treneris.
Taigi, turime geras treniravimosi sąlygos Lietuvoje, trenerių kokybe yra patenkinama bei nuolatos gerėjanti, o pasirodančių talentų atsiranda nuolatos, tačiau paskutinį žodį galiausiai taria pinigai.
Lietuvos tenisas paskutiniuosius 10 metų sparčiai kelią savo lygį infrastruktūros bei trenerių klausimų, tačiau norint žengti dar vieną žingsnį į priekį ir tikintis matyti didesnį skaičių lietuvių, siekiančių teniso aukštumų, reikia tikėtis, kad atsiras daugiau norinčių prisidėti prie Lietuvos teniso.
