Įspūdingu biudžetu operuojančioje institucijoje kol kas dirba vos 14 darbuotojų. Tiesa, iki metų galo M.Špokas tikisi, kad biurą, naujai įsikūrusį Vilniuje esančioje Goštauto gatvėje, papildys dar mažiausiai tiek pat darbuotojų. Iš viso NSA turėtų dirbti apie 34 darbuotojus.
„Po metų galėsime apžvelgti pirmuosius rezultatus, kol kas nereikia tikėtis, kad jie po kelių mėnesių nukris iš dangaus. Dabar vyksta savotiškas „gaisrų gesinimas“. Kas jau pavyko – stipendijų išmokėjimas sportininkams. Artimiausios dvi savaitės bus intensyvios, norime susidėlioti strategiją, nes tikslus ir uždavinius jau turime“, – pirmadienį specialiame NSA renginyje kalbėjo M.Špokas.
Agentūros vadovas iškėlė ir trumpalaikius, ir ilgalaikius tikslus.
Artimiausias tikslas – Paryžiaus olimpinės žaidynės, kurios vyks 2024 m. vasrarą. Ilgalaikis – aukšto meistriškumo sportininkų ir kriterijų pertvarkymas ir fizinio aktyvumo puoselėjimas.
„Tiems, kam nereikia pagalbos, mes ir nenorime maišytis, o tik padėti. O tiems, kam reikia pagalbos, norime padėti ir prisidėti prie jų gerovės. Ilgalaikėje perspektyvoje dėmesį kreipsime į aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo kriterijus, jų pertvarkymą, logikos atsiradimą, jis turėtų būti didesnis. Vienas iš pagrindinių tikslų – susitikimas su estais. Norime, kad susitikime vedėjai turėtų savo nuomonę, nebūtų tik mano vieno nuomonė suformuota. Klausime, kaip estai ėjo į klubinę sistemą ir kodėl mes į ją nėjome. Čia sau turime daugiau klausimų“, – kalbėjo M.Špokas.
Ministerijos keliamas tikslas Paryžiaus olimpiadai – du medaliai. Ilgalaikis tikslas – 100 Lietuvos atstovų 2028 m. Los Andželo vasaros olimpiadoje.
Tiesa, konkrečios strategijos, kaip bus įgyvendinami šie tikslai, kol kas nėra.
„Noras būtų iki naujų metų išeiti su strategijos pristatymu“, – žadėjo M.Špokas.
Kelia klausimą dėl finansų skirstymo kontrolės
Buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius Vyriausybės sprendimą 2019 m. spalį uždaryti jo vadovaujamą įstaigą vadina didele šalies sporto strategijos klaida, tad NSA atsiradimą vertina teigiamai. Vis dėlto E.Urbanavičius kol kas pasigenda aiškesnių priežiūros kriterijų, kuriais bus valdomas agentūros biudžetas.
„Įdomu, kaip bus prižiūrimos lėšos. Čia yra vienas iš pagrindinių aspektų. Pajamos gana didelės, todėl svarbu, kaip efektyviai jos bus išleidžiamos ir prižiūrimos. Kol kas šios įstaigos struktūroje aš nematau aiškių priežiūros mechanizmų. Esu klausęs ministerijos, kaip tai bus daroma, bet aiškaus atsakymo negavau. Man asmeniškai neaišku.
Manyčiau, kad šiandien NSA įkūrimas yra geras, tačiau vis tiek turime turėti kitą tikslą – kokia Lietuvos sporto struktūra turi būti. Manau, kad sporto federacijos turi būti pagrindiniais sprendimų priėmėjais. Valstybė turi užtikrinti finansus ir jų kontrolę. Visi sprendimai ir atsakomybė turi gulti ant tų žmonių pečių, kurie ir kuria produktą“, – mano E.Urbanavičius.
Pasak M.Špoko ir ŠMSM ministrės Jurgitos Šiugždinienės, priežiūros mechanizmas yra aiškus ir perteklinių priemonių nereikia.
„Yra valstybės mechanizmai, kurie yra taikoma įvertinimui, ar lėšos yra tinkamai panaudojamos. Įstatyme atsirado tam tikri pakeitimai, federacijos turi pristatyti savo finansinio audito ataskaitas. Tad didelis dėmesys yra skiriamas viešumui ir skaidrumui. Ši agentūra yra biudžetinė įstaiga, jai yra taikomi visi biudžetinėms įstaigoms taikomi reikalavimai. Nėra kalbos, kad jai būtų taikomi kažkokie mažesni reikalavimai“, – tikino J.Šiugždinienė.
Jai antrino ir M.Špokas.
„Turime žmogų, kuris dabar jau dirba, jis žino auditavimo subtilybes. Mūsų tikslas yra edukuoti ir mokyti, mes neatėjome bausti, Mes kalbame apie aukšto sporto meistriškumo sportininko pateikimą, parengimą, sudėliojimą. Kalbame apie rėmėjų pritraukimą ir kitus dalykus“, – teigė NSA vadovas.
Sportininkai jau pajautė pokyčius
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pirmadienį pripažino, kad pirmuosius agentūros darbus jau spėjo pajausti, o jos atsiradimas turės teigiamos įtakos ateityje.
„Visą sporto vadybą perima agentūra, tikiuosi, kad ji rūpinsis mūsų gerove. Man, kaip Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentei, svarbu, kad daugiau nei 80 sportininkų vieninjančios organizacijos balsas būtų girdimas. Galiu teigti, kad jis jau yra gridimas. Prieš savaitę kalbėjome su agentūros vadovais, jie išklausė mūsų, tikiu, kad mūsų norai bus išpildyti.
Mes norėjome, kad būtų užtikrintos socialinės garantijos, kad sportininkai būtų apsaugoti. Džiugu, kad stipendijos ir padidėjo, ir sąrašas, kas jas gauna, taip pat pailgėjo. Jaunimas taip pat yra remiamas. Žinoma, yra ir tokių atletų, kurie galbūt kol kas yra palikti užribyje. Reikėtų ties tuo padirbėti. Visko aprėpti neįmanoma“, – kalbėjo 2012 m. Londono olimpinių žaidynių aukso ir 2020 m. Tokijo olimpiados sidabro medalio laimėtoja.
NSA kol kas dirba penki skyrių vadovai.
Aukšto meistriškumo sporto skyriui vadovaus ilgametę patirtį švietimo srityje, koordinuojant studijų programas ir plėtojant sporto vadybos mokslą sukaupęs Andrius Brusokas.
Sporto organizacijoms tobulinti veiklą padėsiančiam Kompetencijų centrui vadovaus Vilma Čingienė, Infrastruktūros skyriui – Rimantas Šerkšnas, Bendrųjų reikalų skyriui – keturių olimpinių žaidynių dalyvis Marius Žiūkas.
Fizinio aktyvumo skyriui laikinai vadovaus Mindaugas Damijonaitis.
NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. Agentūra rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, čia bus kuriamas Kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus.
