Kai COVID-19 pandemija sujaukė pasaulio sporto 2020-ųjų tvarkaraščius, 2021-ieji tapo skolų grąžinimo metais, bet spėta surengti ne visas atidėtas varžybas.
Į priekį pastūmėjus Tokijo vasaros olimpines žaidynes kai kurie planuoti čempionatai turėjo slinktis į 2022-uosius, tad tik 2023-iaisiais pasaulio sportas sugrįš į įprastą kalendorių su priešolimpinėmis atrankos varžybomis.
Kitais metais svarbiausiu įvykiu Lietuvai taps 19-asis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuris rugpjūčio 25–rugsėjo 10 dienomis vyks trijose Azijos valstybėse.
Nors atranka dar nesibaigė, Lietuvos rinktinė jau yra užsitikrinusi bilietus kelionei į Rytus.
Tikėtina, kad kartu su ja keliaus ir nemenkas būrys sirgalių, kuriems belieka sulaukti burtų ir tvarkaraščio.
Kaip ir kasmet, krepšinio intrigos bus įdomiausios Lietuvai, bet ne mažiau smalsu bus stebėti lietuvių startus pasaulio plaukimo ir lengvosios atletikos čempionatuose, o savo dėmesio dozės nusipelno ir futbolas.
Tradiciškai „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių metų sporto intrigų ir prognozuoja jų baigtį.
1. Ar Lietuvos futbolo rinktinė Europos čempionato atrankoje neliks paskutinėje grupės vietoje? LR prognozė: ne (tikimybė – 51 proc.)
FIFA reitinge naujo dugno vis ieškanti Lietuvos nacionalinė komanda šiemet per 10 rungtynių laimėjo 1 kartą (2:1 svečiuose prieš San Mariną per kontrolines rungtynes), 2 sykius sužaidė lygiosiomis ir patyrė 8 pralaimėjimus.
UEFA Tautų lygos grupėje lietuviai sukrapštė vos tašką (1:1 namie su Farerų Salomis) ir 2024 metais dar turės kovoti dėl išlikimo C pakopoje.
Metai buvo baigti paskutine vieta Baltijos taurės turnyre, bet į eksperimentus pasinėręs laikinasis treneris Reinholdas Breu neketina užleisti posto.
Europos čempionato atrankos burtai metė lietuvius į tikrai karštą Balkanų katilą, kuriame teks virti su Serbijos, Vengrijos, Juodkalnijos ir Bulgarijos ekipomis. Nė viena šių rinktinių nėra tokia silpna kaip San Marino, tad išvengti paskutinės vietos sunkiai pavyks.
2. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimės medalį pasaulio čempionate? LR prognozė: ne (tikimybė – 80 proc.)
Nors Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sklandžiai išgyveno kartų kaitą, o praėjusiame Europos čempionate nužygiavo iki ketvirtfinalio, pasaulio čempionate bus sunku.
Žinoma, favoritė užimti pirmąją vietą vėl bus JAV rinktinė, kuri sieks revanšuotis varžovams už nesėkmingą turnyrą 2019-aisiais, kai triumfavo ispanai.
Pastarieji šiemet laimėjo Europos čempionatą, tad pasaulio čempionate taip pat bus favoritai laimėti medalį.
Lietuvai konkurenciją kovoje dėl medalių sudarys ir kitos pajėgios Europos krepšinio valstybės, be to, grėsmingai atrodo ir Australija bei Argentina.
Lietuva pastarąjį kartą pasaulio čempionate medalį iškovojo 2010-aisiais, kai Turkijoje sugebėjo laimėti bronzą.
Net jeigu Kaziui Maksvyčiui pavyks surinkti pajėgiausius šalies krepšininkus, tikimybė, kad Lietuva pasidabins medaliu, yra nedidelė.
Belieka iš anksto pasidžiaugti, kad lietuviams tai bus penktasis iš eilės pasaulio čempionatas, o ilgesne serija gali pasigirti reta kita valstybė.
3. Ar Kauno „Žalgiris“ susigrąžins LKL titulą? LR prognozė: taip (tikimybė – 100 proc.)
Po katastrofiško praėjusio sezono, kai LKL buvo užimta tik trečioji vieta, o Eurolygoje – paskutinė, Kauno „Žalgirio“ ekipos vadovai padarė išvadas.
Kauniečiai šį sezoną surinko kovingą sudėtį, kuri kol kas LKL neturi lygių, o Eurolygoje balansuoja ant geriausiųjų aštuoneto ribos.
Kovingas „Žalgirio“ žaidimas, ko gero, nepalieka abejingų, kad LKL titulas grįš į Kauną: „Žalgiriui“ Lietuvoje niekas neprilygsta nei pinigine, nei žaidėjų lygiu.
Prie to galima pridėti ir papildomą „Žalgirio“ paskatą sugrąžinti LKL čempionų taurę į Kauną. Pagrindiniai kauniečių konkurentai Vilniaus „Rytas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ turėtų žaisti tobulai, kad sustabdytų „Žalgirį“.
4. Ar Š.Jasikevičius ir „Barcelona“ triumfuos šiame Eurolygos sezone? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
Trečiąjį sezoną prie „Barcelona“ ekipos vairo stovintis Š.Jasikevičius dar nėra pasiekęs savo užsibrėžto tikslo – pirmą kartą kaip vyriausiasis treneris laimėti Eurolygos čempiono titulą.
Dukart iš eilės Katalonijos milžinui buvo pavykę prasibrauti į turnyro finalo ketvertą, bet abu kartus Šaras su savo kariauna į Barseloną sugrįždavo nuleista galva.
Šį sezoną 46 metų kaunietis kartu su talentinguoju Roku Jokubaičiu ir kitais savo auklėtiniais taip pat žygiuoja savo tikslo link – su 10 pergalių po 15 turų „Barcelona“ rikiuojasi tarp Eurolygos reguliariojo sezono lyderių.
„Barcelona“ iš lyderių pozicijos Eurolygoje neišstūmė ir nuostoliai – į rikiuotę tik neseniai sugrįžo lyderis Nikola Mirotičius, sportinės formos dar neatgavo taip pat po traumos grįžęs Cory Higinsas.
Sugrįžę lyderiai savo geriausią žaidimą turėtų rodyti būtent pavasarį vykstančių svarbiausių kovų metu.
Jeigu „Barcelona“ pavyks įveikti atkrintamųjų varžybų etapą, ji trečius metus iš eilės žengs į Eurolygos finalo ketvertą, kuris šiemet vyks išskirtinėje vietoje – „Žalgirio“ arenoje. Katalonijos ekipai atvykus į Kauną ji turėtų sulaukti nemenko vietinių sirgalių palaikymo – tai irgi didina Šaro auklėtinių svorį finalo ketverte.
5. Ar Panevėžio „Lietkabelis“ Europos taurėje pagerins praėjusio sezono pasiekimą? LR prognozė: ne (tikimybė – 60 proc.).
Praėjęs sezonas Panevėžio „Lietkabelio“ komandai buvo bene sėkmingiausias per visą klubo istoriją. Ekipa nužygiavo tiek iki Karaliaus Mindaugo taurės, tiek iki LKL finalo, o Europos taurės turnyre žengė į atkrintamąsias varžybas, tačiau pirmajame jų etape krito po vėliau čempione tapusios Bolonijos „Virtus“ kojomis.
Šiemet „Lietkabelio“ sudėtis pasikeitė iš esmės – lyderiai išvyko į kitus klubus, o treneriui Nenadui Čanakui naujais dažais teko tapyti sėkmės paveikslą.
Iki didžiųjų švenčių Panevėžio ekipa rikiavosi Europos taurės A grupės 8-ojoje vietoje. Ši pozicija leistų Lietuvos vicečempionams varžytis turnyro atkrintamosiose varžybose. Pasikeitusiame Europos taurės atkrintamųjų varžybų reglamente viską sprendžia vienos rungtynės, tačiau panašu, kad „Lietkabeliui“ iki reguliariojo sezono pabaigos nepavyks pakilti į stipriausiųjų ketvertą, kuris leistų pirmajame atkrintamųjų varžybų etape džiaugtis namų pranašumu.
O jis norint pagerinti praėjusio sezono pasiekimą „Lietkabeliui“ itin svarbus. Kol kas panevėžiečiai Europos taurės turnyre išvykoje nelaimėjo nė vienų rungtynių.
Namų komandos statusą turinčiam Panevėžio klubui turėtų pavykti žengti į atkrintamąsias varžybas, tačiau užimta ne itin aukšta lentelės pozicija sumažins N.Čanako kariaunos šansus prasibrauti į kitą etapą.
6. Ar Vilniaus „Žalgiris“ pakartos istorinį žingsnį Europoje? LR prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.).
„Žalgirio“ futbolininkai 2022-aisiais įsirašė į Lietuvos sporto istoriją, kai sugebėjo patekti į UEFA Europos konferencijų lygos grupių etapą ir tapo pirmąja Lietuvos komanda, žaidusia Europos turnyro grupių etape.
Lietuvos čempionų pasirodymas turnyre taip pat buvo neprastas. Žalgiriečiai kartą laimėjo, du kartus sužaidė lygiosiomis ir per debiutinį sezoną grupėje surinko 5 taškus.
Toks pasirodymas „Žalgiriui“ užtikrino solidžią premiją: iš viso vilniečiai susižėrė apie 4 mln. eurų, tai leis suburti kitam sezonui dar konkurencingesnę komandą ir patriukšmauti Europoje.
Pagal Europos turnyrų sistemą Konferencijų taurė yra žemiausias laiptelis, o prieš tai A lygos čempionai turės galimybę kabintis į Čempionų lygos ir Europos lygos grupių etapą, kur gali tikėtis dar solidesnių premijų.
7. Ar Mykolas Alekna papildys savo medalių kolekciją tarptautinėje arenoje? LR prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.).
2022-ieji M.Aleknai buvo įspūdingi – Virgilijaus Aleknos sūnaus fantastiški pasirodymai patvirtino, kad disko metimo sektoriuje yra kam tęsti dinastiją.
Rugsėjo pabaigoje 20-ąjį gimtadienį šventęs sportininkas dar iki jo spėjo patekti į pasaulio disko metimo istoriją – pasaulio lengvosios atletikos čempionate Judžine jis iškovojo sidabrą ir tapo jauniausiu medalininku per visą istoriją.
Dar galingiau jis pasirodė Europos čempionate, kur iškovojo auksą ir tapo jauniausiu nugalėtoju.
M.Aleknos vardą dabar visi linksniuoja galvodami apie 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes, bet disko metikas dar turės kitą progą papildyti medalių kolekciją – 2023 metais Vengrijoje vyks pasaulio čempionatas, kuriame M.Alekna turės įrodyti, kad gali dar kartą pranokti ne tik Andrių Gudžių, bet ir slovėnų galiūną Kristjaną Čehą bei tituluotą švedą Danielį Stahlį.
M.Aleknai tai bus sudėtingas iššūkis – tiek K.Čehas, tiek D.Stahlis likus metams iki olimpiados turėtų būti gerokai geresnės formos nei šiemet, kai jiems ryškiai trūko energijos.
Lietuvio auksas būtų veikiau sensacija, bet yra didelė tikimybė pamatyti M.Alekną ant pakylos su kitokios spalvos medaliu.
8. Ar Rūta Meilutytė išsaugos savo vietą ant 50 ir 100 m plaukimo krūtine nugalėtojų pakylos? LR Prognozė: taip (tikimybė – 90 proc.).
Sugrįžusi R.Meilutytė iš naujo užkariavo gerbėjų širdis. Apie norą mėgautis plaukimu dažnai kalbanti 25 metų Auksinė Žuvelė daro gerokai daugiau nei mėgaujasi – jos sugrįžimas pažymėtas medalių liūtimi.
R.Meilutytė metus pradėjo pasaulio plaukimo čempionate olimpiniame baseine Budapešte, kur triumfavo 50 m rungtyje, o 100 m distancijoje iškovojo bronzą. Tokius pat medalius ji pelnė ir per Europos čempionatą olimpiniame baseine Romoje.
Įsibėgėjusi R.Meilutytė dominavo pasaulio taurės varžybose trumpajame baseine, o metus galingai baigė Melburne, kur vyko pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame baseine. R.Meilutytė čia iškovojo auksą 50 m rungtyje, o 100 m distancijoje kabinosi į sidabrą, bet buvo diskvalifikuota dėl judesių kojomis po vandeniu.
2023-iaisiais R.Meilutytės laukia ypač svarbus pasaulio čempionatas olimpiniame baseine. Čia jau bus matyti, ko galima tikėtis per 2024 metų Paryžiaus olimpiadą.
Kol kas atrodo, kad olimpinė čempionė yra puikiai pasiruošusi, tad dėl medalių 2023 metais galime būti tikri, nebent Rūta vėl nustotų mėgautis plaukimu.
9. Ar sugebės Dakaro ralyje B.Vanagas ar V.Žala patekti į Top-10. LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
Dakaro lenktynėse šįkart dalyvaus kur kas mažiau Lietuvos atstovų. Praėjusiame ralyje kovojo 10 ekipažų, o šįkart jų bus tik 7.
Didžiausia intriga: ar gamykliniais automobiliais važiuosiantys B.Vanagas ir V.Žala sugebės prasimušti į naujos T1+ kategorijos geriausių lenktynininkų dešimtuką?
B.Vanagas su naujuoju šturmanu estu Kuldaru Sikku sunkiausią pasaulio ralį sieks įveikti naujuoju „Toyota Hilux“ automobiliu. Kol kas per dešimt Dakaro ralių B.Vanagas aukščiausiai buvo pakilęs 2019 metais, kai bendrojoje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą. Praėjusiame Dakare lietuvis ketvirtajame etape virto ir nebaigė varžybų.
Tuo metu V.Žala ir naujasis šturmanas portugalas Paulo Fiuza persėdo į gamyklinės specifikacijos „Prodrive Hunter“ automobilį. Praėjusiame Dakare V.Žala taip pat finišavo 11-as – tai geriausias jo rezultatas per kol kas septynis šiuos ralius.
10. Ar Lietuvos teniso talentai Vilius Gaubas ir Edas Butvilas taps reguliariais „Challenger“ turnyrų žaidėjais? LR prognozė: ne (tikimybė – 30 proc.).
Lietuvos tenisas gali džiaugtis dviem žibančiais talentais – V.Gaubu (753-ioji vieta ATP reitinge) ir E.Butvilu (1051).
2004 metais gimę žaidėjai kitąmet nebegalės varžytis su jaunimu ir nuo šiol varžysis tik su profesionalais.
Kol kas tiek V.Gaubas, tiek E.Butvilas rungtyniavo tik „Futures“ serijos turnyruose, kuriuose stengiasi rinkti reitingo taškus.
Ne vieno jauno tenisininko graži istorija „Futures“ turnyruose yra pasibaigusi, nes į aukštesnio lygio turnyrus nesugebėję pakilti žaidėjai neretai palieka savo dievinamą sporto šaką.
Čia į pagalbą V.Gaubui ir E.Butvilui skuba Lietuvos teniso sąjunga, pradėjusi rengti „Challenger“ turnyrus Vilniuje.
Tai suteikia progų ir jauniesiems lietuviams varžytis su aukšto lygio varžovais.
Vis dėlto poros aukštesnio lygio turnyrų Viliui ir Edui nepakanka, kad jie galėtų nuolat varžytis su aukštesnio lygio varžovais. Perėjimas į vyrų tenisą nelengvas ir didžiausiems talentams, todėl nerealu tikėtis, kad abu Lietuvos žaidėjai lengvai rinks taškus.
2022-ieji buvo itin nelaimingi Lietuvos rinktinėms
Prieš metus „Lietuvos rytas“ pristatė dešimt karščiausių 2022-ųjų Lietuvos sporto intrigų. Metams pasibaigus tenka pripažinti, kad sportas nenuspėjamas: teisingos buvo tik 5 iš 10 prognozių. Keisčiausia, kad kelios, atrodytų, lengviau nuspėjamos prognozės žlugo, o sunkiau numatomos pasiteisino. Labiausiai nuvylė trys rinktinės – vyrų krepšinio, futbolo ir rankinio: visos trys nepasiekė lauktų rezultatų.
1. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2022 m. Europos krepšinio čempionate iškovos medalius? LR prognozė: taip (tikimybė – 51 proc.). Nepasitvirtino.
Naujajam rinktinės treneriui Kaziui Maksvyčiui pavyko surinkti geriausius Lietuvos krepšininkus, kurie per kontrolines rungtynes net tapo neoficialiais čempionais nepatyrę nė vieno pralaimėjimo.
Tačiau grupės varžybos prasidėjo pralaimėjimu slovėnams, paskui rinktinė krito prieš prancūzus ir vokiečius, bet galiausiai išsikapstė. Vis dėlto sunkiai iškopus iš grupės aštuntfinalyje kelią pastojo būsimoji čempionė Ispanija (94:102). Galutinė Lietuvos vieta – vos 15-oji tarp 24 ekipų.
2. Ar Vilniaus „Rytas“ atims iš Kauno „Žalgirio“ bent vieną titulą? LR prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.). Pasitvirtino.
LKL reguliariajame sezone „Rytas“ aplenkė „Žalgirį“ pagal tarpusavio rezultatus (abi komandos laimėjo po 26 mačus iš 30), o LKL milžinų akistata didžiajame finale tiesiog neįvyko. Nesibaigiančių permainų išblaškyti kauniečiai pusfinalyje 1:3 pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui“, kuris finale 1:4 nepasipriešino „Rytui“, ir LKL titulas po 11 metų grįžo į sostinę.
3. Ar Kauno „Žalgirį“ kitą sezoną treniruos lietuvis? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.). Pasitvirtino.
„Žalgirio“ vadovui Pauliui Motiejūnui praėjusį sezoną teko priimti ne vieną sunkų sprendimą. Austrą Martiną Schillerį atleidęs ir vietoj jo slovėną Jure Zdovcą įdarbinęs ekipos vadovas negavo to, ko tikėjosi.
Todėl dar nesibaigus sezonui prie „Žalgirio“ vairo buvo pakviestas Kazys Maksvytis, o rinktinės trenerio grįžimą į Lietuvą paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.
4. Ar Šarūnas Jasikevičius su „Barcelona“ laimės Eurolygos trofėjų? LR prognozė: ne (tikimybė – 55 proc.). Pasitvirtino.
Antrus metus iš eilės „Barcelona“ nepasiekė trofėjaus, nors buvo arti jo. 2022 metų gegužę Belgrade Š.Jasikevičiaus auklėtiniai pusfinalyje 83:86 pralaimėjo amžinam varžovui Madrido „Real“ ir galiausiai tenkinosi trečiąja vieta.
Reguliariajame sezone „Barcelona“ buvo pirma, laimėjusi 21 iš 28 rungtynių.
5. Ar biatlonininkas Vytautas Strolia pagerins Tomo Kaukėno olimpinius rezultatus? LR prognozė: taip (tikimybė – 51 proc.). Nepasitvirtino.
V.Strolia praėjusį sezoną demonstravo puikią formą pasaulio taurės varžybose, tačiau per svarbiausius startus Kinijoje sudegė. Jis sprinte buvo 43-ias, persekiojimo lenktynėse – 58-as, o asmeninėse lenktynėse – 21-as.
T.Kaukėnas 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse sprinte užėmė 17-ąją, o persekiojimo lenktynėse – 13-ąją vietą.
6. Ar Dakaro ralyje nors vienas iš 10 Lietuvos ekipažų pateks į dešimtuką? LR prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.). Pasitvirtino.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose startavo net dešimt Lietuvos ekipažų. Šeši iš jų lenktyniavo prestižinėje automobilių klasėje, kurioje Vaidotas Žala liko per žingsnį nuo dešimtuko – 11-as. Tačiau tikslą pasiekė Dakaro debiutantas Rokas Baciuška – jis lengvųjų bagių klasėje tarp 47 dalyvių užėmė trečiąją vietą.
7. Ar Lietuvos futbolo rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse iškovos bent vieną pergalę? LR prognozė: taip (tikimybė – 75 proc.). Nepasitvirtino.
Lietuvos futbolo rinktinės vairą perėmęs Valdas Ivanauskas gavo avansą, kai liko prie komandos vairo po fiasko 2022 metų pasaulio čempionato atrankoje. Tačiau karštakošis strategas neišsilaikė poste per Tautų lygos C pakopos kovas su Turkijos, Liuksemburgo ir Farerų Salų komandomis.
Lietuviai iš šešių mačų nelaimėjo nė vieno, o vienintelį tašką pelnė žaisdami namie su Farerų Salomis jau vadovaujant laikinajam treneriui vokiečiui Reinholdui Breu.
8. Ar Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionate grupėje liks paskutinė? LR prognozė: ne (tikimybė – 55 proc.). Nepasitvirtino.
Po 24 metų Lietuvos rankininkai prasibrovė į Europos čempionatą, tačiau jame nesublizgėjo net ir palankiai susiklosčius burtams.
Lietuviai F grupėje 27:29 pralaimėjo Rusijai, 26:31 Slovakijai, 29:35 Norvegijai ir liko paskutiniai. Komanda guodėsi tik tuo, kad kovojo.
9. Ar plaukikė R.Meilutytė pratęs savo karjerą ir dalyvaus pagrindiniuose čempionatuose? LR prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.). Pasitvirtino.
R.Meilutytės šuolis po beveik trejų pertraukos į baseiną Klaipėdoje 2021 metų pabaigoje pažadino naujas viltis ir jos išsipildė.
2022 metais kaunietė laimėjo 4 medalius pasaulio ir Europos čempionatuose olimpiniame baseine, o metus užbaigė pagerindama pasaulio rekordą 50 m krūtine rungtyje trumpajame baseine, kur iškovojo ir aukso medalį. R.Meilutytė buvo išrinkta Metų sportininke, tačiau neatvyko į ceremoniją pasirinkusi poilsį namuose po kelionės iš Australijos.
10. Ar Lietuvos lengvaatlečiai iškovos nors vieną medalį pasaulio čempionate? LR prognozė: ne (tikimybė – 75 proc.). Nepasitvirtino.
Į 2022-ųjų liepą perkeltas pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Judžine (JAV) padovanojo didžiausią metų staigmeną – tuomet 19-metis Mykolas Alekna disko metimo sektoriuje sugriebė sidabrą.
Jam tai buvo vienos pirmųjų varžybų tarp suaugusiųjų, o likus kiek daugiau nei pusei metų iki starto M.Alekna dar tik buvo pradėjęs treniruotis su 2 kg disku.
Dar vienas stebuklas po mėnesio įvyko Europos čempionate, kur jis tapo čempionu ir taip užsitikrino Metų sportininko titulą. (LR)
