29-erių D.Taujanskas - regbininkas, treneris, vadybininkas, aplankęs Pietų Afrikos Respubliką (PAR) ir tikintis, kad netolimoje ateityje regbis Lietuvoje vis populiarės ir kils į viršų.
Vis dėlto pradžiai reikia išsiaiškinti – kuo skiriasi regbis nuo amerikietiškojo futbolo?
„Labai daug kuo skiriasi. Labai daug kas painioja ir galvoja, kad tai – panašūs sportai, bet jie iš tikrųjų yra visiškai skirtingi, taisyklės drastiškai kitos, – tinklalapiui lrytas.lt sakė D.Taujanskas. – Amerikietiškame futbole galima mesti kamuolį į priekį, o regbyje galima perduoti kamuolį tik atgal, amerikietiškame futbole galima gaudyti žaidėjus be kamuolio, regbyje tik su.
Aš net nežinau, ar yra labai daug panašumų tarp šių sporto šakų. Galbūt vienintelis panašumas – kontaktas, bet ir tai... regbyje kontaktas, ypač dabar, yra labai sugriežtintas. Negalima gaudyti žaidėjo aukščiau pečių juostos, atliekant užgriebimą ir pakėlus nuo žemės numesti bet kaip, o amerikietiškame futbole galima žmogų numesti praktiškai bet kaip.“
Reikėtų pradėti, kad didžioji dalis Lietuvos regbininkų nėra profesionalai – šalia sporto jie turi pagrindinius darbus, po kurių kraunasi kuprines ir keliauja į alinančias treniruotes.
Bet, nepaisant to, Lietuvos vyrų regbio rinktinė – pakankamai pajėgi, tačiau iki elito mūsiškiams dar trūksta, o didesnis dėmesys yra skiriamas būtent regbiui-7, kuris įtrauktas į olimpinių žaidynių sporto šakų sąrašą.
„Esamuoju laiku yra žaidėjų, kurie atidirba visą dieną nuo 9 iki 17 val. ir važiuoja į treniruotes. Praėjusiais metais pastoviai treniruotės būdavo Šiauliuose, tai dar nemažai daliai žaidėjų reikdavo po darbų iš kitų miestų važiuoti ten ir po treniruočių atgal į savo miestą...“, – sakė D.Taujanskas.
„Ganėtinai sunku yra įvertinti regbio lygį. Lietuvoje mes žaidžiame du regbio formatus – didysis regbis-15 ir mažasis regbis-7, kuris yra olimpinė sporto šaka. Mes, lietuviai, su regbiu-7 esame labiau pasikaustę ir Europoje laikomės ties dešimtuko riba. Su regbiu-15 Europoje, deja, ant dvidešimtuko ribos.
Mes didesnį dėmesį skiriame regbiui-7, nes tai – olimpinė sporto šaka, gauname didesnį finansavimą. Su elitinėmis Europos komandomis – mes kaunamės, bet taip, kad pastoviai joms pasipriešinti – mes vis dar negalime. Su silpnesnėmis komandomis iš aukštesnių divizionų mes kaunamės ir gan apylygiai, bet su tomis didesnėmis valstybėmis... galime tik kartas nuo karto pateikti staigmeną“, – pridūrė D.Taujanskas.
29-erių D.Taujanskas ne tik žaidžia Lietuvos vyrų regbio rinktinėse ir yra jų kapitonas, bet kartu yra ir Vilniaus „Geležinio Vilko“ vyriausiasis treneris bei žaidėjas.
„Už kelių dienų bus ketveri metai, kai pradėjau dirbti „Geležiniame Vilke“, tai palyginus su pačia pradžia, žaidėjų požiūris ženkliai pasikeitė į gerąją pusę, – sakė D.Taujanskas. – Manau, kad Lietuvoje mes turime vieną geresnių lankomumų visose amžiaus grupėse. Tas labai džiugina. Iš to pastovaus darbo, lankomumo, po truputį ateina rezultatas. Aišku, kylame gal lėtai... pirmais ir antrais metais, jeigu ir kilome, tai labai nežymiai ir labai banguotai, bet nuo trečių metų ir pernai... pasirodė visi tie vaisiai. Tikimės, kad po truputį ir toliau tobulėsime ir toliau rodysime rezultatus.“
„Tenka daug darbų daryti. „Geležiniame Vilke“ aš esu treneris, apimu ir fizinį parengimą, ūkiniai visokie reikalai – surinkti ir paruošti aprangas, po to jas išplauti, paruošti aikštę, kur dažnai padeda ir kiti.
Aišku turime ir klubo vadovą, bet aš neapsiriboju tik treniruotėmis, būna ir kitų užduočių, bet čia gan įprasta praktika Lietuvos regbio treneriams, kad reikia ne tik treniruoti“, – pridūrė D.Taujanskas.
Tinklalapyje lrytas.lt – išsamus pokalbis su D.Taujansku apie visus kelius atveriantį regbį, Lietuvos rinktinės galimybes prasibrauti į olimpines žaidynes, „Geležinio Vilko“ darbo specifiką, apsilankymą PAR ir specialųjį „trečiąjį“ kėlinį.

