2024-aisiais Benediktas Vanagas užfiksavo istorinį pasiekimą Dakaro ralyje finišuodamas 8-ąją vietą, tačiau jau sausio 3 dieną pradės kelionę naujajame Dakare, kuriame sieks pagerinti savo pozicijas.
Lietuvos krepšinio grandai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ pastaruosius metus įnirtingai pešėsi tarpusavyje, tačiau išėję iš savo kiemo „pasikraudavo malkų“ nuo užsieniečių. Galbūt įpykusiems lietuviams šie metai bus geresni?
Nenutolstant nuo krepšinio, kam tikrai reikėtų pasitaisyti reputaciją – tai Lietuvos vyrų rinktinėje. 2024 metais Lietuvos krepšininkai pagarsėjo neįveikta olimpine atranka Puerto Rike bei išgertuvių ir sudaužyto televizoriaus skandale. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje mūsiškiai galės bandyti atpirkti savo nuodėmes Europos krepšinio čempionate, o galbūt jame mūsiškiams padės ir kalnus kitoje Atlanto pusėje verčiantis 18-metis Kasparas Jakučionis?
Susiję straipsniai
Užburtus 2024 metus išgyveno ir Mykolas Alekna. Disko metikas gerino ir pasaulio, ir olimpinį rekordą, tačiau svarbiausiose varžybose aukščiausių apdovanojimų Mykolas neiškovojo. Ne bėda, auksą galima iškovoti ir 2025 metais.
Kol visi galvojame dėliojame įviairius galimus scenarijus, Lrytas tradiciškai pateikia 10 karščiausių metų sporto intrigų ir bando nuspėti jų baigtį.
Modestas Krukauskas: Ar bent pusė iš dešimties Lietuvos lenktynininkų baigs 2025 metų Dakaro ralį? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 60 proc.)
Kartu su Naujaisiais metais kaskart atkeliauja ir sunkiausiomis planetoje vadinamos Dakaro lenktynės, kuriose kaip visada netrūksta ir lietuviškojo akcento.
2025 metų Dakaro ralyje Saudo Arabijoje dėl prizinių vietų žada varžytis 10 mūsų šalies lenktynininkų ir vienas atstovas, dalyvausiantis „Clasic Rally“ kovose. Motociklų klasėje startuos Modestas Siliūnas, Mykolas Paulavičius, Arūnas Gelažininkas, Gediminas Šatkus ir Nerimantas Jusius, automobilių klasėje greičio pedalus mins Benediktas Vanagas, Gintaras Petrus, Vladas Jurkevičius ir Rokas Baciuška, o sunkvežimių varžybų peripetijas išbandys Vaidotas Žala. „Rally Clasic“ grupėje startuos Karolis Raišys.
2024-siais Dakare startavo taip pat 10 lenktynininkų, o finišo nepasiekė ar nebuvo leista kirsti finišo liniją net penkiems sportininkams. Tiesa, kai kas iš finišavusių buvo labiau statistų vaidmenyje ir apie aukštas vietas net nesvajojo. Sakysime, G. Petrus automobilių klasėje liko 28-asis, atsilikęs nuo čempiono keliasdešimt valandų. Tuo tarpu Benediktas Vanagas į Lietuvą grįžo su rekordiniu visiems Baltijos šalių lenktynininkams pasiekimu – jis galutinėje įskaitoje automobilių klasėje palypėjo iki 8 vietos.
Pastarąjį kartą geriausią rezultatą Dakare B.Vanagas buvo pasiekęs 2019 metais, kuomet pirmą kartą Pietų Amerikoje vykusiose lenktynėse su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu bendroje įskaitoje užėmė aukščiausią tuomet lietuvių pasiektą 11 vietą. Tokį patį rezultatą 2022-siais pavyko parodyti ir Vaidotui Žalai. Tačiau ir tais metais didžiajai daliai lietuvių nepavyko finišuoti Dakare.
Martynas Suslavičius: Lietuvos čiuožėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius iškovos vietą olimpinėse žaidynėse. Lrytas prognozė – taip (tikimybė – 99 proc.).
A.Reed ir S.Ambrulevičius tai padarę jau yra ir 2021 metais, tačiau dalyvauti Pekino žaidynėse negalėjo, nes 30 metų kanadietė neturėjo Lietuvos pilietybės. Prezidentas Gitanas Nausėda jau pašalino šią kliūtį.
Lietuvos pora A.Reed ir S.Ambrulevičius vietą 2026 metų Milano-Kortinos žaidynėse gali užsitikrinti kovo 25–30 dienomis Bostone (JAV). Pasaulio čempionate kelialapius į žaidynes gaus 19 stipriausių porų.
2024-aisiais Europos čempionato bronzą iškovojusi pora šį sezoną ko verti dar galės parodyti sausio 28 – vasario 2 dienomis vyksiančiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate.
Nei Europos, nei pasaulio čempionate Lietuvos pora didelių lūkesčių medaliams turėti tiesiog negali, tačiau kovą dėl olimpinių kelialapių gali sugadinti nebent trauma.
Erikas Petrikas: Ar „Žalgiris“ rungtyniaus Eurolygos finalo ketverte? Lrytas prognozė – taip (tikimybė – 15 proc.)
Lietuvos grandai puikiai pradėjo Eurolygos sezoną ir nė vienam komandos aistruoliui sukėlė didelius lūkesčius šiam 2024–2025 m. sezonui. Pirmąjį ratą kauniečiai pabaigė su 10 pergalių ir 7 pralaimėjimais ir rikiavosi pirmoje turnyro lentelės pusėje, tad kodėl šios sėkmės nepratęsti ir antroje sezono dalyje?
Pastarąjį sykį „Žalgiris“ Eurolygos finalo ketverte dalyvavo 2017–2018 m. sezone, kuomet Šarūno Jasikevičiaus treniruojama komanda reguliariajame sezone iškovojo 17 pergalių ir patyrė 12 pralaimėjimų, kas lėmė, jog kauniečiai užėmė penktąją vietą reguliariajame sezone, o po to atkrintamosiose kovėsi prieš Pirėjo „Olympiakos“ vyrus.
Natūralu, kad šį sezoną galimai reikės didesnio pergalių kiekio, norint tvirtai būti atkrintamosiose. Pernai Stambulo „Fenerbahce“, kuri užėmė šeštąją vietą, buvo iškovojusi 20 pergalių ir patyrusi 14 nesėkmių.
Šįmet kiekvienas žmogus žino, kad Eurolyga – itin nenuspėjama. Nežiūrint į žaidėjus, biudžetą ar bet kokį kitą veiksnį, tiek „Žalgiris“, tiek visos kitos komandos gali laimėti ir pralaimėti prieš bet ką.
„Žalgiriui“ dabartinė atkarpa, kuomet nuo sausio 2 iki vasario 6 dienos bus žaidžiamos net 6 namų rungtynės Eurolygoje iš 8, yra ypač svarbi. Galbūt net per šią atkarpą paaiškės, ar Andrea Trinchieri auklėtiniai yra ta komanda, kuri nagais ir dantimis bandys siekti vietos atkrintamosiose.
Rezervų dar žalgiriečiai turi nemažai – ne vieneriose rungtynėse bangavo jų lyderis Lonnie Walkeris, kurio adaptacinis periodas turėtų jau eiti į pabaigą, Sylvainas Francisco primena, kodėl jis yra itin vertinamas Eurolygoje, Ignas Brazdeikis dar nerodo savo tikrojo veido ir gali iššauti, o kartu ir Alenas Smailagičius gali būti tuo žmogumi, kuris antroje sezono pusėje kilstels savo žaidimą į viršų.
Nepaisant nesėkmingų rungtynių, duobių, ar prastesnių atkarpų, prognozė yra ta, kad antroje sezono dalyje „Žalgiris“ užsikurs, pateks į atkrintamąsias, kur A.Trinchieri auklėtiniai patriukšmaus ir iškovos vietą Eurolygos finalo ketverte.
Tomas Gustas: Ar Vilniaus „Rytas“ žengs į FIBA Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas (stipriausiųjų aštuonetą)? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 55 proc.)
Dukart per trejus metus Lietuvos čempionas, vietiniame čempionate tarsi ryklys, Vilniaus „Rytas“ tarptautiniuose vandenyse pastaraisiais metais virsdavo tik smulkia ir varžovų praryjama žuvele.
Šį FIBA Čempionų lygos sezoną Giedriaus Žibėno auklėtiniai pradėjo sėkmingai – užėmė pirmąją vietą grupėje ir tiesiu taikymu šovė į turnyro „Top 16“ etapą. Vis dėlto nereikia slėpti, kad įtampos nebuvo, o ir varžovai toli gražu nepriminė tų baubų, kurie sostinės klubui galėjo pridaryti daug problemų.
Vis dėlto „Top 16“ etape „Ryto“ lauks kito lygio žvėrys. Keturios komandos ir vos du bilietai į atkrintamųjų etapą.
Jau dabar aišku, kad „Rytui“ teks kautis su Malagos „Unicaja“, kiti du varžovai paaiškės po įkrintamųjų etapo.
Pergalės atveju į J grupę pateks Kazio Maksvyčio ir Martyno Echodo atstovaujama Manisos BBSK (2 vieta H grupėje) arba Chemnico „Niners“ (3 vieta G grupėje). Su „Rytu“ į pogrupį taip pat pateks ir Sen Kventino „Basket“ (3 vieta C grupėje) ir Stambulo „Galatasaray“ (2 vieta D grupėje) poros nugalėtoja.
Įspūdingą krepšinį žaidžianti „Unicaja“ bus neabejotina grupės lydere ir Lrytas manymu, jai bus „rezervuota“ pirmoji pozicija.
Taigi, dėl likusio bilieto kovos trys komandos, o ir jos bus ne dovanėlės – kad ir su kuo „Rytas“ žais, vilniečių lauks itin sunkios išvykos, o sostinės klubo sirgaliai iš patirties žino, kaip Lietuvos čempionai atrodo tarptautinėse išvykos varžybose.
Dabartinis „Ryto“ žaidimas lengvo gyvenimo negarantuos ir „Twinsbet“ arenoje vyksiančiose kovose. Akivaizdu tik viena – jei G.Žibėno auklėtiniai nepasistiprins, jų „Top 16“ etape lauks labai sunkus gyvenimas.
Treneris G.Žibėnas prieš šventes kalbėjo apie potencialų „Ryto“ naujoką, bet kol sudėties papildymo žodžiai nevirs darbais, tol Lrytas nuomone, „Rytas“ nepakreips svarstyklių į sau teigiamą prognozės pusę. O ir pasipildyti reikia ne bet kuo. Ką gi, laukiame...
Arūnas Valickas: Ar Kasparas Jakučionis bus pašauktas NBA naujokų biržoje top 5 šaukimu? Lrytas prognozė – taip (tikimybė – 35 proc.)
Prieš metus laukėme ir tikėjome, kad Matas Buzelis gali sulaukti pirmojo šaukimo NBA naujokų biržoje ir vesti Lietuvos krepšinį į šviesią ateitį, tačiau galiausiai Čikagoje gimęs lietuvis į stipriausią pasaulio lygą buvo pakviestas 11-uoju šaukimu gimtojo miesto „Bulls“ klubo, o ir pradžia NBA lygoje nėra pati sėkmingiausia. Visgi neprabėgus nė metams jau svajojame apie kito lietuvio aukštą šaukimą naujokų biržoje.
18-metis vilnietis Kasparas Jakučionis kosminiu greičiu kelia savo akcijas artėjančioje NBA naujokų biržoje ir beveik visuose spėjimų sąrašuose lietuvis atsiduria pirmajame dešimtuke.
Dar praėjusiame sezone K.Jakučionis tobulėjo „Barcelona“ sistemoje ir buvo sulaukęs progos žengti ant Eurolygos parketo. Nepaisant parodyto begalinio pasitikėjimo Katalonijoje, įžaidėjas nusprendė keltis į kitą Atlanto pusę.
198 cm ūgio gynėjas prisijungė prie galingo „Illinois Fighting Illini“ universiteto ir jame iš karto tapo kertiniu komandos žaidėju.
Lietuvis NCAA čempionate fiksuoja 16,3 taško, 5,6 atkovoto kamuolio ir 5,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkius, o tokie skaičiai privertė aikteltėti visus talentų stebėtojus.
ESPN K.Jakučionį šiuo metu mato tarp 5 ir 14 vietos, o „Bleacher Report“ lietuviui prognozuoja netgi 4-ąjį šaukimą.
Iki šiol aukščiausiu šaukimu pakviestas lietuvis yra Jonas Valančiūnas. Aukštaūgis 2011 metais į NBA buvo pakviestas 5-uoju šaukimu. Tai ką, Kasparai, laikas gerinti JV rekordą?
Tomas Gustas: Ar Mykolas Alekna taps pasaulio disko metimo čempionu? Lrytas prognozė – taip (tikimybė – 70 proc.)
Dar vieneri metai ir dar labiau subrendęs geriausias Lietuvos metų sportininkas Mykolas Alekna. Geriausias Lietuvoje, geriausias Europoje, bet ne geriausias pasaulyje. Kol kas.
2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuva Mykolą į Prancūzijos sostinę išlydėjo tyliai mintyse svajodama apie 20 metų laukiamą disko metimo olimpinį auksą, tačiau visas svajones tąsyk sudaužė tarsi iš niekur išdygęs jamaikietis Roje Stona, kuris vos keliais centimetrais aplenkė M.Alekną, jį nustumdamas į antrąją vietą.
Pasaulio rekordo savininkas M.Alekna Paryžiuje toli gražu neatsiskleidė geriausiomis spalvomis – pasaulio rekordo savininkas nė karto nemetė disko už 70 m ribos, nors iki žaidynių pradžios tokiais pasirodymais jau buvo įpratinęs lengvosios atletikos gerbėjus.
Pats lietuvis pripažino, kad koją Prancūzijoje jam galėjo pakišti ir bemiegę naktį lėmęs jaudulys, bet į 2025-ųjų pasaulio lengvosios atletikos čempionatą lietuvis išvyks su kur kas didesne patirtimi ir jau praėjęs „karščiausią“ įmanomą ugnį.
Į disko metimo sektorių M.Alekna žengs kaip vienas iš favoritų, juolab, kad olimpinis čempionas R.Stona pasuko kitu keliu – nusprendė žaisti amerikietiškąjį futbolą. Dar vieneriais metais pasenę konkurentai ir dar vieneriais metais subrendęs M.Alekna. Lrytas spėja – lietuvis taps planetos čempionu.
Arūnas Valickas: Ar Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniaus Europinio turnyro grupių etape? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 50 proc.)
Vilniaus „Žalgiris“ 2022 metais atvertė naują puslapį Lietuvos futbolo istorijoje, kuomet sugebėjo patekti į UEFA Europos konferencijų lygos grupių etapą ir tapo pirmuoju Lietuvos klubu, rungtyniavusiu Europinio turnyro grupių etape.
2023 metais sėkmingo žygio pakartoti nepavyko, o 2024 metais vilniečiams buvo privaloma atrankoje žygiuoti be pralaimėjimų norint varžytis UEFA Europos konferencijų lygos grupių etape. Deja to padaryti nepavyko.
Visgi A lygos čempionų titulą susigrąžinęs „Žalgiris“ vėl turės daugiau galimybių klysti siekiant vietos Europiniame turnyre, o padidintas komandų skaičius UEFA Čempionų lygoje lengvina tokių komandų kaip Vilniaus „Žalgirio“ patekimą į žemesnio lygio turnyrus.
Misija tikrai yra įmanoma, tačiau abejonių kyla. Nors A lygos trofėjus ir buvo iškovotas užtikrintai, tačiau žaidimas nė iš tolo nepriminė to „Žalgirio“, kuris sugebėjo išsikovoti vietą Europoje 2022 metais.
Komandą jau paliko aikštės vidurį cementavęs japonas Yukiyoshi Karashima, o realu, jog prie jo prisijungs ir kiti komandos lyderiai – Joelis Bopesu, Paulius Golubickas. Pokyčių reikia daug ir svarbių, o pastaruoju metu tikrai ne visi Vladimiro Čeburino pirkiniai pasiteisina.
Spėjimas, kad „Žalgiris“ nepateks į Europinio turnyro grupių etapą dar nežinant kito sezono komplektacijos yra paremtas tik nuojauta. Reikia tikėtis, kad šįkart ji mane apgaus.
Martynas Suslavičius: Ar Sergejus Maslobojevas 2025 metais patirs pralaimėjimą? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 80 proc.)
Ryškiausia Lietuvos dvikovinio sporto žvaigždė Sergejus Maslobojevas (40–7, 24 nokdaunai) per 2024 metus spėjo įkaitinti gerbėjų aistras. Birželį Nyderlanduose „Glory“ turnyrą pradėjo pergale, bet pusfinalyje buvo priverstas pasitraukti jau antrojo raundo pradžioje, kai smūgiu galva jam smakrą prakirto nešvariai pasielgęs varžovas. 37-erių lietuvis „Glory“ turnyre pasirodė ir gruodžio 7 dieną, kur nesunkiai pranoko 22 metų rumuną Stefanu Latescu.
Šiemet S.Maslobojevas „Glory“ ringe tikisi rimtesnio varžovo, tačiau jeigu nepasitaikys nešvarių oponentų – Lietuvos vardas užsienyje ir vėl turėtų skambėti garsiai.
Tačiau daugiau aistrų lietuviams sukelia ne „Glory“ turnyro ringas, o UTMA dvikovos. Rugsėjo 28 dieną S.Maslobojevas Kaune pagrindinėje vakaro kovoje sudorojo 26-erių Mohammedą Hamdi.
Itin daug šou elementų turintis UTMA pasaulis pavergia vis daugiau gerbėjų – tai ypač skatina skandalingai pasisakantis Dominykas Dirkstys ar Dovydas Rimkus-Rimkenzo bei Vilniaus ir Kauno kovos menų klubų narių akistatos.
S.Maslobojevas UTMA ringe Kauno „Žalgirio“ arenoje tikrai pasirodys vasario 22 ir balandžio 19 dienomis. Šių kovų gali būti ir daugiau. 2025 metais laukia ir mažiausiai viena „Glory“ kova.
Tačiau sprendžiant iš to, kaip S.Maslobojevas ruošiasi ir juda ringe – jo pralaimėjimas yra mažai tikėtinas. Nebent vienai iš organizacijų pavyktų į ringą pakviesti aukščiausio lygio kovotoją.
Erikas Petrikas: Ar Domantas Sabonis žais Europos čempionate? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 25 proc.)
Nors D.Sabonis šį savaitgalį portalo LRT.lt žurnalistei Barborai Jakilaitei sakė, kad jo planuose yra žaidimas artėjančiame 2025 m. Europos čempionate, realybė bus kitokia.
Visi prisimename, kad atrankoje į Paryžiaus olimpines žaidynes Puerto Rike D.Sabonis žaidė su skausmais kojos srityje.
Natūralu, kad per tokį ilgą ir alinantį NBA sezoną, kuris yra ir šįmet, lietuvis neišvengs smulkių traumų ir turės gydyti savo kūną.
Negana to, jau dabar „Sacramento Kings“ ekipą drebina pokyčiai – klubas atleido vyriausiąjį trenerį, yra neaiški komandos žvaigždės De‘Aarono Foxo ateitis komandoje, tad žiūrint į netolimą ateitį, viskas priklausys nuo to, kaip į 2025–2026 m. sezoną žiūrės pati Sakramento komanda.
Jeigu ji nuspręs pernelyg nieko nekeisti – tai bus palanku Lietuvos rinktinei, kadangi šansai išvysti D.Sabonį padidės.
O jeigu bus daroma atvirkščiai – atliekami grandioziniai mainai, pasirašomi solidūs žaidėjai laisvųjų agentų rinkoje ir bus išreikštas noras nešvaistyti savo ryškiausių žaidėjų „prime‘o“ (geriausių krepšinio metų – red.), klubas akivaizdžiai norės, kad vasaros pabaigoje-rudens pradžioje vienas jų komandos lyderių pailsėtų ir būtų tinkamai pasiruošęs 2025–2026 m. sezonui.
Esamuoju momentu yra aišku, kad niekas nėra aišku, o galutinė dėlionė bus tokia, kad D.Sabonio rinktinėje nebus.
Modestas Krukauskas: Ar Lietuvos krepšinio rinktinė sugebės 2025 metų Europos krepšinio čempionate iškovoti medalius? Lrytas prognozė – ne (tikimybė – 55 proc.)
Lietuvos krepšinio rinktinė jau beveik dešimtmetį Europos čempionatuose jaučia apdovanojimų badą, nors kaskart vis kalbama, kad mūsiškiai yra tarp realių pretendentų laimėti vieną ar kitą apdovanojimą.
Pastarąjį kartą ant pakylos lietuviai kilo 2015 metų pirmenybėse, kai Jono Kazlausko treniruojama mūsų šalies kariauna prasibrovė į finalą, tačiau jame skaudžiai krito nuo ispanų 63:80.
Tai buvo antrasis iš eilės mūsiškių sidabras Senojo žemyno pirmenybėse – sidabrą lietuviai buvo iškovoję ir 2013 metų čempionate Slovėnijoje, kai Liublianoje kapituliavo nuo Tony Parkerio vedamos Prancūzijos 66:80.
Po šių derlingų finalų lietuviai tik rijo karčias pirmenybių piliules – 2017-siais Stambule Dainiaus Adomaičio vedama rinktinė krito aštuntfinalyje nuo Graikijos 64:77, o 2022-siais, po pandemijos vykusiame čempionate, kur nacionalinei ekipai jau vadovavo Kazys Maksvytis, lietuviai taip pat aštuntfinalyje po pratęsimo nusileido būsimiems čempionams ispanams 94:102.
Į 2025 metų Europos čempionatą Lietuvos komandą ves ir vėl naujas strategas – Rimas Kurtinaitis, kuris su ekipa ankščiau laiko per kvalifikaciją išsikovojo teisę grumtis turnyre.
Per visą Europos čempionatų istorija Lietuvos krepšininkai yra iškovoję 3 aukso, tiek pat sidabro ir vieną bronzos medalį.
Primename 2024 metų prognozes ir rezultatus.
1. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimės olimpinį atrankos turnyrą Puerto Rike? Prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.). Nepasitvirtino.
Lietuviams olimpinės žaidynės prasidėjo anksčiau nei oficialiai, nes K.Maksvyčio kariauna liepos pradžioje San Chuane kovėsi dėl olimpinio bilieto. Nors į rinktinę neatvyko jos kapitonas J.Valančiūnas, o kitas NBA bokštas D.Sabonis smaginosi draugo vestuvėse, Meksika ir Dramblio Kaulo Krantas buvo įveikti, o pusfinalyje nušluota Italija. Bet lemiamose atrankos rungtynėse puertorikietis J.Alvarado nušvilpė olimpinį bilietą lietuviams iš panosės (79:68). O kartu ir baigė K.Maksvyčio karjerą Lietuvos rinktinėje – jo postą rudenį perėmė R.Kurtinaitis.
2. Ar Lietuvos olimpinė delegacija susitrauks iki antirekordo – mažiau nei 41 sportininko? Prognozė: ne (tikimybė – 85 proc.). Pasitvirtino.
Buvo neramu, kai likus pusmečiui iki žaidynių turėjome vos 21 olimpietį. Tikėjome vyrų krepšinio rinktine, bet ir jai susimovus pavyko išvengti naujo dugno. Paryžiuje Lietuvai atstovavo 51 atletas, kai graikų-romėnų imtynininkas kvietimą į žaidynes gavo joms jau prasidėjus. Paryžiuje lietuviai pelnė 4 medalius (2 sidabro ir 2 bronzos) ir apdovanojimų klasifikacijoje užėmė 70-ąją vietą – 7 pozicijomis aukštesnę nei nesėkmingais 2021 metais Tokijuje.
3. Ar Dominika Banevič pelnys olimpinį medalį Paryžiuje? Prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.). Pasitvirtino.
17-metė breiko šokėja į Paryžių atkeliavo kaip pasaulio bei Europos čempionė ir Lietuvos metų sportininkė, bet dideli lūkesčiai jos nesutrikdė. Dominika nusileido tik finale tituluotai Japonijos šokėjai A.Yuasai, kurios sėkmę lėmė ir valstybės svoris užkulisiuose, tai ir buvo galima numatyti. D.Banevič nesulaukė nė menkiausio priekaišto, o jos svajonė patekti į istoriją išsipildė, nes artimiausiose žaidynėse breiko nebus.
4. Ar Rūta Meilutytė antrąkart taps olimpine čempione? Prognozė: ne (tikimybė – 65 proc.). Pasitvirtino.
2012 metų olimpinė čempionė prieš Paryžiaus žaidynes kurį laiką gydėsi traumą, o baseine labiau mėgavosi dalyvavimu nei rezultatais. 100 m krūtine rungties atrankoje ji buvo 9-a, pusfinalyje – 11-a, bet po varžybų teigė, kad išspaudė viską, ką tuo metu galėjo. Bet metų pabaigoje 27-erių plaukikė įrodė, kad talentas niekur nedingo, ir tapo planetos čempione neolimpinėje 50 m krūtine rungtyje trumpajame baseine.
5. Ar Mykolas Alekna užlips ant olimpiados prizininkų pakylos? Prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.). Pasitvirtino.
M.Alekna sezoną pradėjo balandį nokautuodamas varžovus, kai specifinėmis sąlygomis Ramonoje (JAV) pagerino 38 metų senumo pasaulio rekordą, numetęs diską 74 m 35 cm. Nenuostabu, kad 22-ejų lietuvis į Paryžių atvyko kaip favoritas. Po antrojo metimo ir olimpinio rekordo (69 m 97 cm) jis buvo arti triumfo, bet netrukus visus apstulbino mažai žinomas jamaikietis R.Stona (70 m). Net ir būdamas psichologiškai itin tvirtas M.Alekna neatsakė dar galingesniu metimu ir liko antras.
6. Ar Lietuvos irkluotojai pelnys olimpinį medalį Paryžiuje? Prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.). Pasitvirtino.
Olimpinius kelialapius buvo iškovoję net 8 irkluotojai, o medalį iškovojo ne ta įgula, iš kurios to buvo tikėtasi. Tituluota moterų porinės dvivietės įgula D.Karalienė ir D.Rimkutė sudegė atrankoje, tačiau irkluotojų garbę apgynė 28 metų vienvietininkė V.Senkutė. Anksčiau iš rinktinės išvaryta sportininkė nuo pirmųjų startų rodė tvirtą charakterį ir finale išplėšė bronzą.
7. Ar Lietuvos vyrų futbolo rinktinė išsaugos vietą UEFA Tautų lygos C pakopoje? Prognozė: taip (tikimybė – 95 proc.). Pasitvirtino.
Spėjimas buvo skirtas ne šių metų turnyrui, o 2022–2023 metų Tautų lygos išlikimo kovoms su Gibraltaru. Šiemet pavasarį lietuviai apgynė savo garbę, dukart įveikę varžovus 1:0, ir išvengė rungtynių su kitais Europos futbolo nykštukais. Tačiau 2024–2025 metų turnyre Lietuvos futbolo rinktinė jau neišsilaikė C pakopoje, nes žaisdama C2 grupėje su Rumunija, Kosovu ir Kipru patyrė 6 pralaimėjimus per 6 rungtynes ir iškart iškrito į D pakopą kaip silpniausia ketvirtoji C pakopos komanda. Tad 2026–2027 metų Tautų lygoje neišvengiamai teks žaisti su silpniausiomis žemyno rinktinėmis.
8. Ar Kauno „Žalgiris“ iškovos 25-ąjį LKL titulą? Prognozė: taip (tikimybė – 85 proc.). Nepasitvirtino.
„Žalgiris“ nesėkmingai pradėjo 2023–2024 metų Eurolygos sezoną ir pakeitęs trenerį K.Maksvytį italu A.Trinchieri finišavo 14-as su 14 pergalių ir 20 pralaimėjimų. Vietiniame fronte kauniečiai laimėjo LKL reguliarųjį sezoną (26 pergalės ir 4 pralaimėjimai), bet lengvai patekę į finalą ten dramatiškai 1:3 (88:89, 94:104, 91:81, 87:88) krito prieš Vilniaus „Rytą“, kuris pusfinalyje sunkiai 3:2 laimėjo sostinės derbį prieš „Wolves“. „Rytas“ iškovojo 7-ąjį LKL titulą.
9. Ar Vilniaus „Žalgiris“ atkovos A lygos čempionų titulą? Prognozė: ne (tikimybė – 60 proc.). Nepasitvirtino.
Atrodė, kad kazachstanietis treneris V.Čeburinas jau viską nuveikė Lietuvos futbole, bet šiemet jo surinkta sostinės komanda anksti atitrūko nuo konkurentų ir dovanojo 59-erių strategui 6-ąjį A lygos titulą (tris sykius jis triumfavo stovėdamas prie Marijampolės „Sūduvos“ vairo). „Žalgiris“ pergalės šampaną iššovė iki finišo likus dar keturiems turams. Vilniečių užduotį palengvino ir 2023 metų titulą gynusio „Panevėžio“ bejėgiškumas – čempionai ilgai vilkosi lentelės dugne ir kovojo dėl išlikimo. Dar viena „Žalgirio“ pergale gali tapti LFF stadiono Vilniuje įsigijimas.
10. Ar Daina Gudzinevičiūtė bus perrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente dar vienai kadencijai? Prognozė: taip (tikimybė – 90 proc.). Pasitvirtino.
Prieš LTOK vadovo rinkimus buvo daug kurstomų emocijų, bet tai nepadarė įtakos balsavimo rezultatams. 59-erių olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė, kuri yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė, rinkimuose 48:16 nugalėjo Vilniaus sporto centro vadovą M.Marcinkevičių, kuris nenurimo ir pralaimėjęs grasino skųstis Sporto arbitražo teismui. D.Gudzinevičiūtė teigė, kad ketvirtoji kadencija jai tikriausiai bus paskutinė LTOK poste. „Per ketverius metus pamatysime, ar atsiras toks kandidatas, kuris tiktų mūsų bendruomenei“, – sakė buvusi šaulė.
***
Praėjusių metų prognozes priminė („Lietuvos rytas“).