Siekiant išsiaiškinti, kas lemia elitinių sportininkų sėkmingus rezultatus, reikia įvertinti daugybę skirtingų aplinkybių.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog tam tikri sportininkų genetiniai žymenys turi teigiamą poveikį ištvermės, jėgos ir stiprumo srityse.
Vis dėlto, tai – tik dalis sėkmės formulės. Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės itin veiksmingos gerinant rakečių sporto atletų VO2 maksimumo (maksimalaus deguonies suvartojimo) rodiklį, smūgiavimą ir kitus rezultatus.
Be to, tokios medicinos inovacijos, kaip neuromuskulinė elektrinė stimuliacija, naudojama pasipriešinimo treniruočių metu, gali ženkliai padidinti raumenų jėgą ir masę.
Pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ kineziterapeuto prof. dr. Laimono Šiupšinsko nuomone, net geri genai neužkirs kelio traumoms.
Todėl sportininkai pirmenybę turėtų teikti individualizuotam treniruočių procesui, kuris būtų ne tik efektyvus, bet ir sumažintų traumų, galinčių nutraukti sportininko karjerą, riziką.
Kalbant apie medicinos inovacijas, galinčias sportininkams padėti siekti geresnių rezultatų, ekspertas teigia, kad plačiai prieinami prietaisai, leidžiantys stebėti treniruočių procesą GPS signalo ar fiziologinio atsako į krūvį pagalba ir atitinkamai koreguoti krūvį, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, kol kas tinka tik mėgėjams sportininkams.
„Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad fizinio krūvio dozavimas išmanaus laikrodžio pagalba padeda nutukimą turintiems žmonėms užsibrėžti tikslus, jų siekti bei atitinkamai stebėti treniruočių procesą.
Problema su tokiomis technologijomis yra ta, kad jų registravimo metodika nepakankamai tiksli, kad jas būtų galima naudoti profesionaliame sporte, – sako ekspertas. – Visi dėvimi įrenginiai remiasi prognozėmis arba išskaičiavimais.
Tai reiškia, didžiulis matematinis algoritmas iš labai nedidelio duomenų kiekio, kurį surenka iš žmogaus organizmo, padaro grandiozines išvadas. Todėl niekas kol kas nepakeičia laboratorinių tyrimų, kurie atliekami aukščiausio meistriškumo sportininkams“.
Pasikliauti vien genais nepakanka
Anot medicinos genetikės, „In Genes“ genų analizės kompanijos įkūrėjos Austėjos Letukienės, dauguma, net ir nesitreniruojančių, lietuvių turi mutaciją ADRB2, kuri lemia tai, kad tauta turi geresnę bazinę jėgą negu, pavyzdžiui, italai.
Vis tik dabartinis elito sportas – tai genetikos ir technologijų simbiozė. Geri genai gali suteikti potencialą, tačiau medicinos inovacijos ir technologijos padeda jį realizuoti iki maksimumo.
„Tik apie 1–5 proc. bendros populiacijos turi genų derinius, kurie reikšmingai prisideda prie aukščiausio lygio sportinių rezultatų.
O dar mažiau nei 1 proc. žmonių turi „idealius“ sportinių genų derinius suteikiančius pranašumus visose pagrindinėse sportui reikalingose fizinėse savybėse. Tokiu atveju atletas gali pasiekti puikių rezultatų bet kurioje pasirinktoje sporto šakoje, – teigia genetikė. – Tiriant aukštus rezultatus jau pasiekusius atletus, atrasta, kad didžioji dalis jų turi genetinių mutacijų, kurios yra tai sporto šakai specifinės ir suteikia pranašumus būtent joje“.
Sporto rezultatai priklauso nuo gebėjimo adaptuotis, reaguoti į fizinį krūvį. Šis gebėjimas kiekvienam atletui yra individualus, o jo genuose yra užkoduota informacija apie konkrečias savybes, suteikiančias pranašumus siekiant rezultatų, pavyzdžiui greitesnę adaptaciją į tam tikro tipo stimulą.
„Genetiniai tyrimai parodo, kuri organizmo vieta yra labiausiai adaptabili, pavyzdžiui, plaučių alveolės gali labiau išsišakoti, o tai reiškia, kad žmogus gali pasiekti didesnį VO2 maksimumo rodiklį.
Arba raumuo, gavęs krūvį, stipriau reaguoja į treniruotę, o atsistatymo laikas trumpesnis. Tokios įgimtos savybės, kaip, gebėjimas pasiekti didesnį kiekį greitų IIx tipo raumeninių skaidulų, atsakingų už sprogstamą jėgą, arba kraujagyslių tinko tankėjimas reaguojant į aerobines treniruotes suteikia didelį pranašumą konkuruojant dėl aukščiausių pasiekimų, lyginant su atletais, kurie jų neturi“, – pasakoja A. Letukienė.
Inovatorius, „In Genes“ bendraįkūrėjas Nedas Kundrotas pastebi, kad kai kuriose sporto šakose, pavyzdžiui, sprinte ar ilgų nuotolių bėgime, genetiniai veiksniai yra itin svarbūs. Tačiau kitose – plaukime, dviračių sporte, slidinėjime ir pan. – pažangios technologijos gali leisti pasiekti rezultatų, kurie anksčiau buvo neįmanomi.
Vis dėlto, nepaisant daug žadančios pažangos nanotechnologijų, biomechaninės analizės ar pavyzdžiui regeneracinės medicinos srityse, vis dar trūksta tokių inovacijų, kurios kokybiškai leistų rinkti objektyvią informaciją natūralioje atleto aplinkoje ir realiu laiku.
„Technologijos iš esmės yra įrankiai, leidžiantys fizines savybes efektyviai lavinti ir treniruoti. Dažnai įrankiai yra riboti, matuojantys tam tikrą vieną ar kelis parametrus, nors rezultatą gali lemti tų parametrų visuma.
Genetinės informacijos žinojimas leidžia iš anksto prognozuoti stipriąsias fizines savybes ir parinkti atletui sporto šaką, treniruočių metodiką, kurios dėka jis pasieks geriausių rezultatų. O taip pat ir tinkamiausias technines priemones bei tokiu būdu procesą padaryti maksimaliai efektyvų ir geriausiai pritaikytą konkretaus atleto poreikiams“, – sako N. Kundrotas.
Inovatoriaus teigimu, net tos pačios sporto šakos atletai, turintys skirtingas mutacijas, kurios lems skirtingus pranašumus, gali išlikti konkurencingi, jei pagal jas jiems bus pritaikyta tinkamiausia treniravimo forma.