„Vilniuje turime dalį rinktinės, kurį Tokiją pasieks per Helsinkį. Kitą dalis – su pasaulio čempionu Eventu Gužausku skrenda iš Rygos, o pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė Japonijos sostinėje atsidurs skrisdama su trenere iš Amsterdamo“, – tikino išlydėti geriausius šalies kovotojus į čempionatą sakė šalies kiokušin karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas.
Į Tokiją suvažiavusi mūsų rinktinė savaitę treniruosis netoli Japonijos sostinės esančioje Čibos miesto treniruočių bazėje.
Susiję straipsniai
Gegužės paskutinėmis dienomis ir birželio 1-ąją Tokijuje vyksiančiame pasaulio kiokušin karatė čempionate pagal svorio kategorijas Lietuvos atstovai bus ryškiai matomi – teisę grumtis tarp geriausių planetos kiokušin karatė meistrų išsikovojo net 11 mūsų sportininkų.
Pirmieji kelialapius į pasaulio čempionatą dar praėjusį pavasarį Europos čempionate Valensijoje nusiraškė trys lietuviai – aukso medalius iškovojo Brigita Svinkūnaitė (svorio kategorija iki 50 kg), Brigita Gustaitytė (virš 65 kg) ir Eventas Gužauskas (virš 90 kg).
Po to Lenkijos Vroclave vykusiame Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate pasižymėjusi klaipėdietė Marija Sekunda (virš 65 kg).

T.Bauro nuotr.
Praėjusių metų lapkritį Antverpene vykusioje atrankoje į turnyrą Tokijuje dar penki mūsų šalies atstovai džiaugėsi sėkmingu pasirodymu – bilietus į Japoniją gavo Agnė Lavrinovičiūtė (iki 65 kg), Eglė Panavaitė (virš 65 kg), daugkartinė Europos čempionatų prizininkė Aneta Meškauskienė (iki 65 kg) bei Europos čempionas Paulius Žimantas (virš 90 kg) ir Europos pirmenybių prizininkas Antanas Klibavičius (virš 90 kg).
Kai jau atrodė, kad visi kelialapiai išdalinti, tapo žinoma, kad Lietuvai suteikiamos dar dvi kvotos ir jomis pasinaudojo kvietimų į Japoniją nelaimėjusios, tačiau aukštą reitingą turinčios Paulė Lavrinovičiūtė (iki 65 kg) ir Justyna Vabalis (iki 54 kg).
Keturi mūsų kiokušin karatė meistrai jau yra save išbandę svarbiausiuose pasaulio čempionatų mūšiuose ir turi sportinėje biografijoje pergalių, o seserys Agnė bei Paulė Lavrinovičiūtės, Justyna Vabalis ir Eglė Panavaitė tokio rango varžybose dar nebuvo pasirodžiusios.

T.Bauro nuotr.
Prieš daugiau kaip dvejus metus Lenkijos Kelcuose vykusiame pasaulio čempionate pagal svorio kategorijas varžėsi 12 lietuvių, o namo su medaliais sugrįžo net keturi meistrai.
Tokio galingo pasirodymo šalies kiokušin karatė istorijoje dar nebuvo – auksas atiteko B.Gustaitytei, Jurui Sokolovui ir E.Gužauskui, o planetos vicečempione tapo tuomet apie karjeros pabaigą paskelbusi Rūta Brazdžionytė.
Japonijoje čempionato metu vyks pasaulinė „World Expo“ paroda, tad kartu su šiais dviem renginiais praūš senjorų bei parodomosios kiokušin karatė kovos bendru pavadinimu „Fullcontact karate Expo“.
Todėl Tokijo olimpiadai pastatytoje „Ariake“ arenoje, kuri talpina 15 tūkst. sirgalių, bus galima pamatyti ir legendinius mūsų šalies kiokušin karatė meistrus – Vladimirą Silvaško, Margaritą Čiuplytę, Ingą Mikštaitę, Edgarą Sečinskį.

T.Bauro nuotr.
Antrą kartą į čempionatus Japonijoje išvyko Klaipėdos auklėtinė M. Sekunda. Prieš dvejus metus pasaulio čempionate be svorio kategorijų mūsiškė krito jau pirmame varžybų etape.
„Kai pirmą kartą važiavau į Japonija, tai nelabai žinojau tvarkos, nežinojau, kaip kovoja japonai. Tik įsivaizdavau, ką jie gali nuveikti ant tatamio – kalbėjo Lrytas.lt portalui Europos čempionė M.Sekunda. – Sakysime, tada neįvertinau savo priešininkų ir pasirinkau ne pačią geriausią taktiką.
Tačiau dabar jau turiu žinių bagažą ir tikrai nėra jaudulio. Man iš esmės dar smagiau šįkart sugrįžti į Japoniją ir parodyti save – ne tik dėl savęs, bet kad japonai mane atsimintų.

T.Bauro nuotr.
Mano kelyje į medalius bus komplikuota antroji akistata, nes turėsiu susikauti su visiška mano svorio kategorijos favorite japone Mihiro Suzuki.
Tai padarysiu viską, kad mūšyje sukovočiau įspūdingiausiai – gal tuomet dar kitą kartą jie mane į burtų tinklelį statys ne prie favoritų, o aš pati būsiu laikoma favorite“.
Paklausus sostinės oro uoste, kokiu rezultatu M.Sekunda būtų patenkinta po čempionato Japonijoje, sportininkė buvo atvira: „Puikiu rezultatu laikyčiau tokią kovą, kurioje atiduočiau visą save ir nesigailėčiau kažko nepadariusi – ir nesvarbu, kaip baigtųsi kova.
Kad net ir pralaimėjusi pasakyčiau – padariau viską, viską atidaviau ir, deja, daugiau nieko labiau iš savęs išspausti negaliu. O jei dar atviriau: mane turi be jėgų išnešti iš tatamio – ar po pergalės, ar po pralaimėjimo“.



