20-metis V. Gaubas prestižiniame turnyre Romoje prieš keletą savaičių nužygiavo iki trečiojo rato, kuriame pralaimėjo antrajai pasaulio raketei Alexanderiui Zverevui.
Po to lietuvio laukė „Roland Garros“ kvalifikacija, kurioje V. Gaubui pritrūko tik žingsnio iki pagrindinio turnyro. V. Gaubas ten 0:6, 6:3, 2:6 nusileido ispanui Pabui Llamas Ruizui (ATP-847).
Susiję straipsniai
Po šių turnyrų ir pasiektų naujų karjeros aukštumų šiaulietis daug poilsio neturės. Jis jau kitą savaitę išvyksta į Ispaniją, kur ruošis naujiems startams.
V. Gaubas pokalbyje su žiniasklaidos atstovais prabilo apie geriausią kol kas karjeros sezoną, artimiausius planus ir tai, kas kas padeda jaustis bent šiek tiek stabiliau.
„Nuotaikos geros, ypač sugrįžus namo pas šeimą. O dabar planas yra truputį pailsėti kelias dienas. Darbus pradėsiu kitą savaitę. Tuomet laukia turnyras Italijoje ant grunto dangos, o tada Vimbldono kvalifikacija“, – sakė V. Gaubas.
Plačiau – interviu.
– Iš „Didžiojo kirčio“ turnyrų, kuris asmeniškai labiausiai imponuoja?
– Visada svajonė buvo „Ronald Garros“, bet nesu bandęs Vimbldono, tad pažiūrėsime, kaip bus.
– Po pastarųjų turnyrų jautėsi labiau fizinis ar psichologinis nuovargis?
– Iš pradžių fizinis labiau, bet po to, kai daug mačų sunkių, daug dėmesio, tai atsirado ir psichologinis nuovargis. Gerai, kad grįžau pailsėti, nes susidėjo abu dalykai.
– Su kuo apskritai galėtum palyginti buvimą „Roland Garros“ korte?
– Jausmas labai geras ir to net nesitikėjau. Daug žmonų palaikė, buvo lietuvių. Smagu, kad laimėjau dukart. Pirma pergalė saldi per du setus, kai grįžau iš žaidimo duobės. Nerealus jausmas.
– ATP reitingo vieta – koks tikslas?
– Kalbėsiu apie tą pačią poziciją, kaip ir sezono pradžioje. (ATP-130, – aut. past.). Vasarą prarasiu nemažai taškų iš praėjusių metų turnyrų. Tad reikia juos apginti. Jei nepavyks, automatiškai krisiu žemyn. Tad tikslas išlaikyti panašią poziciją, nes tikrai sunku išsilaikyti reitinge.
– Kaip tvarkaisi su padidėjusiu dėmesiu?
– Jaučiuosi gerai, daug geriau valdau emocijas nei anksčiau. Bet nėra lengva, nes dėmesio daug. Suvaldyti viską nėra lengva, stengiuosi, gaunu pagalbos, tad lengviau.
– Kas padeda?
– Artimieji žmonės, ekspertai, rutinos, pratimai.
– Kokius žaidimo elementus norėtum labiausiai patobulinti?
– Nemanau, kad norėčiau atskleisti, bet, matyt, tai būtų gynybiniai elementai. Agresyviai žaidžiu, tad kartais užmirštu apsiginti. Rodau gerą tenisą pastaruoju metu, bet galbūt ir ties psichologiniais dalykais reikia dirbti.
– Psichologija užkirto kelią debiutui „Didžiojo kirčio“ turnyre?
– Nevisiškai. Varžovas žaidė gerai, bet kažkiek sustabdė ir psichologija. Emocijų buvo daug ir prieš, ir per, ir po mačo.
– Ar jaučiasi TOP žaidėjų požiūrio pasikeitimas į tave?
– Jaučiasi, nes praėjusiais metais nelabai kas ir žinojo, sveikinosi, o dabar Paryžiuje visi labiau žino, pasisveikina, paklausia, kaip sekasi. Net ir Carlosas Alcarazas prieina ir sveikinasi, paklausia, kaip sekasi.
– Yra varžovas, kurį artimiausiu metu norėtum bent jau sutikti ar gal ir įveikti?
– Casperas Ruudas, C. Alcarazas.
– Koks santykis su žolės danga?
– Nežinau... Savo santykio nežinau, stengsiuosi žaisti atsipalaidavęs. Šiemet pasiruošimo didelio nebus ant žolės dangos. Jaunių turnyruose žaidžiau, patirtis gera, tik gal nepavyko taip gerai žaisti. Stengsiuosi šiemet tik apsiprasti.
– Kas buvo ryškiausias tenisininkas, iš kurio sulaukei pagyrų?
– Iš A. Zverevo. Tiksliai nepasakysiu žodžių, bet sakė, kad tikisi mane matyti daugiau kartų tokiuose turnyruose. Tai tas suteikia pasitikėjimo. Ir iš kitų sulaukiau pasveikinimų, tad malonu.
– Kai kurie sako, kad pirmasis penkioliktukas ar dešimtukas yra nenugalimas. Kaip tu manai?
– Didžiausias skirtumas tarp TOP penkiolikos ir kitų yra tai, kad jie ilgai gali išlaikyti aukštą lygį. Būna, jog žemesnio reitingo žaidėjai gerai žaidžia, tačiau banguotai. O aukščiausio lygio tenisininkai sugeba išlaikyti psichologinę stabilią būseną.
– Kokie dabar planai?
– Antradienį grįžtu į Alikantę, pagrindinis fokusas ties fiziniu pasirengimu. Laukia dar vienas turnyras prieš Vimbldoną ant grunto, o tada jau pats Vimbldonas.
– Kokias apskritai patirtis išsineši iš Romos?
– Apskritai gal išmokau mėgautis emocija, tenisu, žmonių palaikymu. Tad išmokau mėgautis savo žaidimu ir visa aplinka. Nuo to mano žaidimas gerėja.
– Roma dabar yra mėgstamiausias miestas?
– Antri namai. Daug palaikymo ir praėjusiais metais sulaukiau ten, smagu, gerai pasitiko. Tad šiemet irgi taip pat. Sužavėjo Roma.
– Ar organizacine prasme skiriasi tokie turnyrai Romoje nuo tų, kur anksčiau teko žaisti?
– Kitas pasaulis. Ir maisto atžvilgiu kokybiška, ir nemokami viešbučiai, transportas, treniruočių kokybė. „Challenger“ geriau nei buvo anksčiau, bet skirtumas vis dar didesnis.
– Kokią žinutę turėtumėte jauniems Lietuvos tenisininkams?
– Mažiau sureikšminti pralaimėjimus, liūdėti, nes čia tik sportas. Pyktis ant pralaimėjimų, savęs, tik stabdo patį sportininką. Patarčiau labiau mėgautis.
– Ar rinktinėje rudenį tave pamatysime?
– Taip.
– Paryžiuje likai pirmas už brūkšnio kovoje dėl pagrindinio „Roland Garros“ turnyro. Sunkus buvo laukimas?
– Šildžiau suoliuką tris dienas. Buvo keista ir sunki situacija, nes kasdien atvažiuodavau į klubą, apšildavau ir laukdavau nuo ryto iki vakaro naujienų.
Buvo nelengva, nes nežinau, ar eiti treniruotis, o jei pateksi, gal penkis setus teks žaisti. Varginantis laukimas, daug žmonių, triukšmo. Pirma diena gal buvo lengvesnė, o paskui jau nebe.
– Tenisas yra brangus sportas. Ne vienas garsus žaidėjas yra sakęs, kad esant TOP-150, na gal dar TOP-200 įmanoma išgyventi, tačiau esant žemiau susiduriama su finansiniu nepritekliumi. Po gerų rezultatų pats jaučiatės tvirčiau finansiškai?
– Taip, tikrai geriau jaučiuosi finansiškai ir emociškai. Nereikia per daug galvoti, rūpintis dėl finansinių dalykų. Tokie turnyrai padeda surinkti sezono biudžetą, sumokėti atlyginimus treneriams.
– Ar jau domėjaisi, kokia danga bus Los Andželo olimpinėse žaidynėse?
– Ne, neteko. Tačiau apie kelialapį galvoju, dalyvauti ten būtų mano svajonė.
– Kaip dėl „US Open“. Yra šansų patekti iškart?
– Priklauso nuo sportinė formos, kaip jausiuosi. Būtų puiku. Dabar tikslas būti TOP-130, o, kad būti „US Open“ iškart pagrindiniame turnyre, reikia patekti į šimtuką. Nėra labai lengva, bet įmanoma.