„Kuo skiriasi Kielcuose buvęs čempionatas nuo šio Tokijuje? Gal pradžioje tuo, kad jei Lenkijoje mano kelyje buvo viena japonė, o dabar turėsiu, jei viskas gerai, net tris Japonijos varžoves“, – dienai prieš dvikovas ant tatamio kalbėjo B. Gustaitytė.
Svorio kategorijoje virš 65 kg mūsų šalies sportininkė šeštadienį Tokijo olimpiadai pastatytoje ir 15 tūkst. sirgalių talpinančioje „Ariake“ arenoje pradės savo akistatas su varžovėmis, o pirmąja oponente taps kanadietė Lauranne Ratelle. Šioje svorio kategorijoje iš viso varžysis 18 kiokušin karatė meistrių, kurios gavo kelialapius laimėjusios turnyrus savo žemynuose.
Praėjusiais metais vykusiose atrankos varžybose į čempionatą Japonijoje kelialapius išsikovojo 9 mūsų šalies kiokušin karatė meistrai, o dar dvi vietos buvo skirtos atsižvelgus į reitingus.
Tad galiausiai gegužės 30-ąją – birželio 1 dieną vyksiančiame pasaulio kiokušin karatė čempionate Tokijuje pagal svorio kategorijas dėl apdovanojimų kovos 11 mūsų sportininkų.
Kvietimus į pasaulinį karatė forumą anksčiausiai nusiraškė keturi lietuviai, galingai pasirodę prestižiniuose turnuruose: Europos čempionate Ispanijos Valensijoje aukso medalius iškovojo Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg), Brigita Gustaitytė (virš 65 kg) ir Eventas Gužauskas (virš 90 kg), o Vroclave vykusiame Europos absoliutaus svorio kategorijos čempionate pasižymėjo klaipėdietė Marija Sekunda (virš 65 kg).
Jau po to sekė lapkritį Antverpene vykusi atranka, kur bilietus į Japoniją galėjo užsisakinėti Agnė Lavrinovičiūtė (iki 65 kg), Eglė Panavaitė (virš 65 kg), daugkartinė Europos čempionatų prizininkė Aneta Meškauskienė (iki 65 kg), Europos čempionas Paulius Žimantas (virš 90 kg) ir Europos pirmenybių prizininkas Antanas Klibavičius (virš 90 kg).
Galiausiai šių metų žiemą tapo žinoma, kad devynias vietas turėję mūsų valstybės kovotojai savo gretas papildys aukštą reitingą turinčios Paulė Lavrinovičiūtė (svorio kategorija iki 65 kg) ir Justyna Vabalis (iki 54 kg).
Pasaulio čempionatas Tokijuje bus didelio kompleksinio renginio „Karate Expo 2025“ dalimi, o kartu su šiomis varžybomis vyks pasaulio veteranų čempionatas ir tarptautinis atviras turnyras.
Pastarajame turnyre Lietuvai atstovaus Laurynas Vaičikauskas, Nikas Kvasys, Miglė Sabaliauskaitė, Valentina Kurmin, Dorota Širma, Donatas Zeigis, Tautvydas Šniaukas ir Daniilas Grigorjevas, o veteranų čempionate savo jėgas išbandys Lietuvos karatė legendos Inga Mikštaitė ir Vladimiras Silvaško.
„Kuo šis čempionatas yra išskirtinis? Tai kad šios pirmenybės yra pagal svorio kategorijas, o varžybos vyksta Japonijoje.
Mes esame įpratę, jog Japonijoje vyksta tik taip vadinama karatė olimpiada, kur kas ketverius metus atvyksta geriausieji pasaulio meistrai ir varžosi be svorio kategorijų, kur išaiškėja vienas laimėtojas ir viena nugalėtoja.
O čia svorio kategorijos ir Japonija. Atrodo, lyg nesuderinami dalykai, bet taip yra. Be to, šįkart čempionate leista grumtis ir kitų karatė federacijų atstovams, tad atsirado daugiau įvairesnių varžovų“, – tikino vilnietė B.Gustaitytė.
Į varžybas Japonijoje sportininkė atvyko jau ketvirtąjį kartą – prieš tai ji 2019 ir 2023-siais kovojo pasaulio čempionatuose be svorio kategorijų bei praėjusiais metais kaip pasaulio čempionė buvo pakviesta dalyvauti pirmąkart surengtame „Čempionų čempionai“ turnyre, kur finale nusileido Japonijos atstovei.
– Ar buvo kažkoks specialus pasirengimas šiam turnyrui?, – Lrytas paklausė B.Gustaitytės.
– Taip. Visų pirma, turėjome pagalvoti, kaip prisitaikyti prie japonių, prie jų kovos stiliaus. Teks ant tatamio taikytis prie „mažo ir greito“.
Nesvarbu, ką numato svorio kategorija, tačiau visos japonės yra mažytės ir labai greitos ant tatamio.
– Ne kartą teko girdėti, jog japonų kiokušin karatė atstovai turi kažką savito. Ar tai reiškia, kad mūsų kiokušin karatė technika skiriasi nuo japoniškos?
– Nesu nė karto dalyvavusi japonių treniruotėse, tačiau kalbėjausi su keliomis čempionatuose dalyvavusiomis žinomomis atstovėmis.
Tai dalinomės treniruočių specifikomis. Mes turime darbus, treniruojame klubuose vaikus ir mūsų tvarkaraščiuose yra dvi treniruotės per dieną, tai darome šešias dienas iš eilės ir vieną dieną turime laisvą nuo treniruočių.
Tai viena japonė patikino, kad ji treniruojasi penkias valandas per dieną ir turi vieną laisvą dieną, o pasaulio čempionė papasakojo, kad ji treniruojasi septynias valandas per dieną ir visiškai nemėgsta kilnoti svorių, o visą dėmesį skiria tik smūgiams.
Keista, bet japonės didžiausią dėmesį skiria kihonui – bazinei technikai, taip vadinamiems diržų smūgiams, kur ilgai ir kantrai išmoksti kartodamas vieną ir tą patį smūgį.
Mes tą darome tik tada, kai labai reikia ar atvažiuoja koks meistras, kuris rodo tau smūgių techniką.
Kai rengiesi svarbioms varžybos, tą „diržų smūgių techniką“ padedi į šoną. O japonės – ne.
Iš tikrųjų būtų įdomu pabūti Japonijos karatė meistrų treniruotėse, pasižiūrėti, ką jie daro ir kaip vyksta pasirengimas. Tik nemanau, kad tai įvyktų, kad japonės įsileistų pas save varžoves stebėti tam tikrus pasirengimo niuansus.
– Ketvirtasis kovų kartas Japonijoje. Iki tol nė karto nepavyko tapti Tokijuje čempione. Nebijote, kad tai kažkoks prakeiksmas?
– Tas prakeiksmas visada yra. Bet visada ėjai ir eisi į kovą su mintimi, kad jau šį kartą tikrai pavyks. Pasirinkimo kito nėra. Arba tiesiog turi iškart pasiduoti.
Kai pirmą kartą buvau Japonijoje – 2019-siais, tai čempionate be svorio kategorijų gavau į porą pačią mažiausią iš visų japonių. Ji net nesvėrė 50 kilogramų.
Tai kova baigėsi per dvi minutes – aš pralaimėjau. Net nesupratau, kaip įvyko – ji buvo labai greita. Man neskaudėjo, kai ji mušė, tačiau aš taip ir nesupratau, kaip ir kodėl pralaimėjau.
2023-siais jau patekau į lemiamų kovų etapą, tačiau tada gavau vos ne didžiausią pagal ūgį varžovę japonę. Kaip sakoma, tam, kad Japonijoje įveiktum japonę, reikia būti visa galva geresne. Ir vėl pralaimėjau. Manau padariau išvadas, šįkart su japonėmis bus kitaip.
– Šios pirmenybės lyg „sumestinė vakarienė“ – bus ir kitų federacijų sportininkai. Ar reikia sakyti, kad ginsite Lenkijoje iškovotą titulą, ar tai naujasis karjeros puslapis?
– Mano galva yra taip – aš ginu titulą, tik su tam tikrais to ginimo pasunkinimais. Jie pavyks apginti titulą, tai dar galėsiu pasakyti, kad be čempionės vardo laimėjau „sumestinės vakarienės“ nugalėtojos titulą (juokiasi).
– Ką apie šį čempionatą sako Jūsų trenerė Edit Abraham?
– Kai rengėmės 2022 metų pasaulio čempionatui, šiek tiek pakeitėme pasirengimo taktiką ir įvyko toks savotiškas nušvitimas – lengvai pasisekė iškovoti titulą. Kitiems turnyrams su trenere bandydavome rengtis eksperimentuojant.
Dabar Edit tikina, kad atradome receptą, kaip rengtis tokio lygio varžyboms. Tokiam receptui reikėjo ne mažiau kaip dviejų kelionių į Japoniją – pasižiūrėsime, ar „receptas“ suveiks.
– Ką laikytumėte sėkmingu pasirodymu kiokušin karatė pirmenybėse ir ką laikytumėte fiasko?
– Apie fiasko, visiškai rimtai sakau, net negalvoju. Tiesiog net tokios minties net neturėjau. Geras pasirodymas – viskas, kas padaryta pagal planą.
Yra ne vienas kelias nugalėti čempionate ar laimėti tam tikrą kovą. Tai jei viskas yra pagal planą - kaip sumąstei, o ne netikėtai, tuomet tai geras rezultatas. Ten kažkokių vietų ar aukso medalių sau neprognozuoju, nes tuomet sau užsidedi streso dozę ir toną spaudimo ant pečių.