„Neturėjau medalio tokio rango varžybose. Žinoma, norisi visada daug daugiau, bet reikia džiaugtis tuo, ką turi. Pirmasis blynas neprisvilo, tad tobulinsiuosi toliau“, – kalbėjo P.Žimantas
Lietuvis Tokijo Ariake arenoje suspindėjo jau pirmame etape šeštadienį, kai per 20 sekundžių įveikė Pietų Afrikos Respublikos kovotoją, jį dukart nokautavęs galingais smūgiais koja ir ranka.
Jau sekmadienį ketvirtfinalyje P.Žimantas varžėsi su savo šalies čempionu japonu Daisuke Tada. Per minutę Japonijos atstovas gavo du įspėjimus, o mūsiškis lipo ant varžovo ir po 2 minučių kovų teisėjai pergalę 5:0 skyrė P.Žimantui.
Pusfinalyje lietuviui kova su japonu Yuta Goto baigėsi anksčiau laiko. Ir ne todėl, kad varžovas buvo galingesnis – likus 30 sek., mūsiškis po oponento smūgio gavo kojos traumą, dvikova buvo sustabdyta ir pergalė atiteko Y.Goto.
– Kaip koja, ar rimta trauma?, – buvo paklaustas P.Žimantas.
– Dabar jau geriau. Pataikė į kelio sąnarį. Kol dar adrenalinas yra, tai lyg ir neskauda, tačiau nežinia, kas bus pirmadienį. Vieną kol kas galiu pasakyti – lyg ir niekas nelūžo. Bet einu šlubuodamas.
– Ar čia per pusfinalį gavote traumą, ar anksčiau?
– Jau anksčiau. Ir šeštadienį gavau vieną netyčinį smūgį, nors ta kova buvo labai trumpa. Viskas krovėsi ir susikrovė.
– Kas sutrukdė pusfinalyje parodyti gerą kovą?
– Tos pertraukos tarp kovų buvo per ilgos – teko porą valandų apšilinėti. Gal tas išmušė iš vėžių, gal aukštas japonas. Jie juk nėra aukšti vyrai.
– Kaip vertinate Lietuvos sportininkų pasirodymus šiame čempionate?
– Kaip sakoma liaudiškai, tai labai „abydna“, labai apmaudu už kai kuriuos kovotojus. Ir ne tik dėl teisėjų sprendimų... Gal kai kuriems ir tikrai trūko iki pergalės, bet privalome vertinti tai, ką šiai dienai turime.
– Eventas Gužauskas po pralaimėtos kovos sakė, kad jis įsitikinęs, kad turėjote abu finale kovoti. Sutinkate su šia mintimi?
– Be kalbų. Tikrai turėjome būti abu finale. Visiškai sutinku.
– O kas E.Gužauskui nepavyko pusfinalyje?
– Manau, kad po pagrindinio laiko teisėjai privalėjo skirti jam pergalę. O pagrindiniame laike jam iki aiškios pergalės pritrūko gal kokių 15 sekundžių. Apskritai, būčiau tikrai skyręs Eventui pusfinalyje pergalę.
– Brigitai Gustaitytei pasirodė, kad šiame čempionate teisėjavimas buvo kur kas „švaresnis“.
– Nežinau, daug kovų nemačiau. Ypač moterų kovų... Mums, kaip kovotojams, atrodo vienaip, iš šono stebintiems teisėjams – kitaip. Toks tas ir teisėjų vertinimas būtų.
– Kokie planai ateičiai?
– Vasarą kelis mėnesius pasidarysiu sau laisvus, o rugpjūtį jau pradėsiu rengtis rugsėjį vyksiančiam Europos čempionatui Vengrijoje.