Svorio kategorijoje virš 65 kg kovojusi B.Gustaitytė palypėjo aukščiausiai iš visos Lietuvos delegacijos, kurią šiose pirmenybėse sudarė 11 sportininkų.
Trečiąsias vietas svorio kategorijoje virš 90 kg susižėrė taip pat 2022 metų planetos čempionas 29-erių Eventas Gužauskas bei Europos vicečempionas Paulius Žimantas.
Finale Brigita atidavė varžovei iniciatyvą ir ši per 2 minutes įrodė savo persvarą rezultatu 5:0. Mūsiškės rezultatą nulėmė ir dvikovos pabaigoje parodyti jai du įspėjimai už pavojingus veiksmus.
„Viskas sekmadienį ėjosi pagal planą. Turiu galvoje pusfinalio kovą, – tikino pasaulio vicečempionė B.Gustaitytė. – Tik kažkas finale buvo ne taip. Dar reikės išanalizuoti, kas tas ne taip. Kažkoks vienas dalykėlis.
Kas buvo negerai, dar nežinau, bet faktas, kad pralaimėjau. Tai tada – negerai. Nemanau, kad man turėjo parodyti tuos įspėjimus, bet gal teisėjams taip buvo lengviau skirti pergalę japonei (juokiasi). Tie įspėjimai turėjo rimtų pasekmių, nes arbitrai man skirti laimėjimą galėjo tik tada, jei būčiau visa galva geresnė, o taip nebuvo“.
– Ar finalas ir buvo projektuojamas kovojant su M.Suzuki?, – buvo paklausta B.Gustaitytė.
– Taip. Aš su ja kovojau praėjusią vasarą ir ji truputį pakeitė šiek tiek savo techniką. Jos smūgiai buvo kažkiek stipresni, jie mane prilaikė atakuojant ir ji labiau judėjo į šonus.
Teko prie to pratintis. Buvo sunkiau ją pagauti. Vadinasi, mūsų pasirengime šiai kovai ne visus atlikome namų darbus.
– Pusfinalyje susitvarkėte su Momo Fujihara, kuri buvo laikoma lyg ir favorite?
– Ne. Momo buvo psichologiškai buvo palaužiama. Matėsi iškart iš jos veido. Per dvi minutes jau buvo ramu dėl M.Fujihara. O va M.Suzuki turėjo labai gerą psichologinį pasirengimą.
– Lietuva Japonijoje per 28 metus nebuvo laimėję aukso medalių – neįmanoma Tokijuje įveikti japonų. Ar tikrai tai misija neįmanoma?
– Įmanoma. Ir jau galvojau, kad šiandien aš tai padarysiu. Labai norėjau. Kad įmanoma, tai tikrai. Ir aš labai džiaugiuosi už daugelio teisėjų sprendimus – tie sprendimai buvo iš esmės teisingi. Gal todėl, kad šiame čempionate kovojo skirtingų organizacijų karatistai. Man atrodo, kad teisėjų darbas šįkart buvo tikrai švaresnis.
– Ar jūs iškovojote sidabrą ar pralaimėjote aukso medalį?
– Manau, kad iškovojau sidabrą, bet pritrūko to laiptelio iki aukso. Jaučiu, kad sidabro tikrai nusipelniau.
– 2022 metais iškovojote Lenkijos mieste Kielciuose pasaulio čempionės titulą, o dabar – sidabrą. Kuris mielesnis medalis?
– Auksas visada švaresnis ir labiau spindi. Gal galima lyginti kažką tik todėl, kad sidabras laimėtas yra Japonijoje. Ką aš tikrai žinau, kad Japonijoje antrąją vietą tikrai laimėti yra lengviau nei auksą.
– Lietuva šiose pirmenybėse iškovojo iš viso tris medalius. Kaip įvertintumėte ši mūsų šalies kiokušin karatė meistrų pasirodymą?
– Labai gerai. Žinojau, kad turėsime medalių ir tikrai ne vieną. Ir žinojau, kad jie bus sunkiame svoryje. Japonai manęs klausė prieš tai, ką aš manau, kad Kielcuose iš 8 aukso pasaulio čempionato medalių net 5 laimėjo japonai.
Tai aš jiems atsakiau, kad likęs auksas išvažiavo į Lietuvą ir visą jį pasiėmė sunkaus svorio kategorijose kovojantys lietuviai.
– Gal turite kam dedikuoti savo sidabrinį laimėjimą?
– Taip, mano trenerei Edit Abraham ir savo sesei Magdalenai. Jos daugiausiai įdėjo darbo ir nervų.
– Ar su šiuo čempionatu baigiasi kažkoks Jūsų gyvenimo etapas?
– Kol kas nežinau. Sakiau, kad kai praeis čempionatas, tada ramiai pagalvosiu. Per pirmenybes sunku kažką sudėlioti: va, bus tas ir tas, tada bus šitas ar kitas.
Jei taip darai, tai užsikrauni kažkokią privalomą naštą. Pailsėsiu po varžybų ir žinosiu, kas toliau.