Paklausėme Lietuvos čmepionų, kaip atrodo jų kasdienybė, kokios jų mėgstamiausios rungtys, priešvaržybiniai ritualai ir ne tik, kviečiame iš arčiau susipažinti su jais.
Griežta dienotvarkė ir disciplina
Mantas Jablonskis neslepia – į Hamburgo Ironman varžybas, kurios vyko birželio pradžioje, jis ruošėsi daugiau nei pusmetį: „90 % dienų keldavausi 6 val. ryto. Treniruotė, avižinė košė, darbas, vakarinė treniruotė ir 22 val. – jau miegu. Toks režimas tapo norma.“
Draugų treniruotėse Mantas labai neieško – dažniausiai sportuoja vienas, todėl paklausus, be kokio vieno daikto jis negali išeiti į treniruotes, jis atsakė, jog ausinės tapo būtinu kasdieniu palydovu visose trijose rungtyse.
„Be jų būtų daug sunkiau viską įveikti,“ – sako M. Jablonskis.
Sunkumai nesustabdė siekti tikslų
Unė Narkūnaitė triatloną pradėjo dar vaikystėje, būdama 10-ies metų, kartu su dvynuke sese. Pradėjusios nuo plaukimo, tais pačiais metais buvo pakviestos trenerio išbandyti triatloną, nuo ko viskas ir prasidėjo.
Didžiausiu iššūkiu sportininkei tapo pirmojo trenerio netektis, dėl ko teko keisti trenerį, subyrėjo ir komanda. Tuo metu Unės sesė nusprendė palikti sportą, o ji liko viena: „Buvo sunku, nes buvau pratusi sportuoti kartu – visada dviese.“ Lietuvos čempionės treniruočių dienos dabar prasideda 5–6 ryto (jei dirba) arba 7 val. ryto laisvadieniais, o kasdienybę sudaro net 2–3 treniruotės.
Nuo ritualų iki guminukų
Paklausus apie ritualus prieš varžybas, Unė papasakojo, jog mėgsta atsiriboti nuo socialinių tinklų, klausosi vienos specialios dainos ir vizualizuoja visą distanciją. Tuo metu Mantas renkasi praktiškumą: „Neturiu ritualų, bet stengiuosi iki galo atlikti tualeto reikalus ir gerai apšilti.“
Paklausti apie mėgstamiausią valgį po sunkių treniruočių, abu sportininkai dalinasi asmeniniais atsistatymo pavyzdžiais: Unė renkasi trintą bananą sumaišytą su baltymų milteliais arba bandelę, o Mantas neslepia: „Iškart visas guminukų pakelis, o paskui jau – normalus maistas.“
Tarp mėgstamiausių rungčių – dviratis ir bėgimas
Jei reikėtų rinktis tik vieną rungtį, Unė be dvejonių pasirinktų bėgimą – „matau, kaip bėgimo rezultatai gerėja, o kartu auga ir pasitikėjimas savimi.“ Tuo metu Mantas šiuo metu mėgaujasi dviračių rungtimi: „Tai laikas, kai galiu vytis tuos, nuo kurių atsilikau plaukime.“
Kalbant apie plaukimą, abu sportininkai jį mini kaip mažiausiai mėgstamą rungtį, bet ne be priežasties – nei vienas nėra kilęs iš plaukikų nuo mažumės. Unė juokauja: „Kartais atrodo, kad laikas baseine sustoja… deja, ne ta prasme, kuria norėčiau.“.
Sportininkų paklausus, ar mieliau varžybose plauktų su hidrokostiumu ar be jo, jų nuomonės išsiskiria: „Mieliau plaukčiau su juo, taip jaučiuosi saugesnė“ – sako Unė. Mantas šiuo klausimu įžvelgia daugiau pranašumų plaukiant be hidrokostiumo: – „Nors ir sunkiau plaukti, bet praėjusių metų varžybose daugiau pranašumo prieš varžovus pasidarydavau, kai negalėdavome naudoti hidrokostiumo.“
Trakai – ypatingas startas
Po didžiųjų varžybų Hamburge M. Jablonskis tikisi spėti atsistatyti ir Trakuose parodyti geriausią formą. „Šios varžybos man ypatingos – čia reikia apginti titulą.“
Tuo tarpu U. Narkūnaitė sako, jog Trakų triatlonas – vienas iš jos laukiamiausių metų startų, šalia vidutinio nuotolio čempionato Panevėžyje.