Kai Oleksandras Usykas praėjusį savaitgalį triumfavo vėl tapęs absoliučiu sunkiasvorių bokso pasaulio čempionu, greta ukrainiečio stovėjo ir neatsiejamas jo visų pergalių architektas lietuvis Egidijus Klimas.

Profesionalų bokse itin įtakingas 60-metis vadybininkas, jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvenantis JAV, sausakimšame Londono Vemblio stadione stebėjo, kaip 38-erių O.Usykas 5-ajame raunde nokautavo 27-erių britą Danielį Dubois.

Po šios pergalės ukrainietis prie savo turėtų WBC, WBO ir WBA planetos čempiono titulų vėl pridėjo ir IBF diržą, kurį buvo praradęs pernai, kai nestojo jo ginti prieš privalomąjį varžovą Filipą Hrgovičių. Titulą tada paveržė kroatą nokautavęs D.Dubois.

„Oleksandro pergalė Londone – istorinė, nes iki šiol joks boksininkas nebuvo tapęs absoliučiu pasaulio čempionu pirmojo ir antrojo sunkaus svorio kategorijoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Klimas.

[[ge:lrytas:lrytas:38769242]]

191 cm ūgio, 103 kg sveriantis O.Usykas profesionalų ringe laimėjo visas 24 dvikovas, iš jų 15 – nokautais. D.Dubois statistika – 22 pergalės (21 nokautas) ir 3 nesėkmės.

„Kelias pirmąsias iš Oleksandro 24 kovų tik stebėjau, bet jau nuo 2013-ųjų mes su juo koja kojon einame pergalių link“, – sakė E.Klimas, kuris būtent tais metais JAV leidinio „Yahoo Sports“ sudarytame įtakingiausių žmonių bokso pasaulyje 25-uke buvo įrašytas 17-oje vietoje, o 2016 m. Tarptautinė bokso federacija jį pripažino geriausiu vadybininku.

Ukrainietį su E.Klimu 2013 m. supažindino artimas draugas. Tada boksininkas jau ruošėsi persikelti į profesionalų ringą. O netrukus jiedu susitiko JAV. „Nuo to laiko, ačiū Dievui, tarp mūsų užsimezgė labai gražūs darbiniai, žmogiški ir draugiški santykiai“, – pernai „Lietuvos rytui“ sakė O.Usykas.

[[ge:lrytas:lrytas:38691227]][[ge:lrytas:lrytas:38731596]][[ge:lrytas:lrytas:38748999]]

Paklaustas, kodėl savo karjerą patikėjo ne kam nors kitam, O.Usykas pusiau rimtai, pusiau juokais pasakojo: „Kartą gatvėje mane užkalbino romė ir pasisiūlė išburti ateitį. Ji išpranašavo, kad sutiksiu lietuvį ir esą nuo to laiko man labai seksis. Taip ir atsitiko.“

Tiesa, tada, kai E.Klimas pradėjo bendradarbiauti O.Usyku, šis jau buvo garsus – tapęs 2012-ųjų Londono olimpiniu čempionu, o mėgėjų boksą ukrainietis paliko iš viso laimėjęs net 335 akistatas ir patyręs vos 15 nesėkmių.

Rinkdamasis, su kokiu boksininku dirbti, E.Klimas ypatingą dėmesį skiria žmogiškosioms vertybėms – kaip elgiasi, kokių gyvenimiškų nuostatų laikosi: „Po pirmo susitikimo važinėdami po Ameriką praleidome fantastiškas dvi savaites. Supažindinau Oleksandrą su įtakingais sporto reklamos specialistais.

[[ge:lrytas:lrytas:38802450]]

Per tą laiką mus susiejo ne tik boksas, bet ir žmogiškasis ryšys, o tai man labai svarbu dirbant su sportininkais. Girdėjau ir mačiau, kaip Oleksandras bendrauja su savo žmona, vaikais. Kelionės metu taip pat stebėjau, kaip jis reaguodavo, kai gatvėse žmonės atpažindavo ir prašydavo autografų, – buvo ir kuklus, ir nuoširdus.“

O.Usykas nuoširdumu sužavėjo ir nugalėjęs D.Dubois – paklaustas, ar laiko save geriausiu iš geriausių boksininkų visame pasaulyje, atsakė paprastai: „Aš Alexas, vaikinas iš Ukrainos.“

– Ar pergalė Londone O.Usykui buvo sunki? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Klimo.

– Mano galva, labai sunki. Varžovas jį spaudė nuo pat pirmos kovos sekundės, bet ir Oleksandras nepasidavė.

Abu boksininkai tarsi iki dugno buvo išmynę greičio pedalą. Kova vyko nepaprastai audringai ir įdomiai. Oleksandras laimėjo kiekvieną raundą.

– Šalia ringo labai nervinotės?

– Be abejo. Juk kiekviena kova mano boksininkui labai rizikinga. O kai su sportininku, kaip mudu su Oleksandru, sieja dar ir itin artimas ryšys, kiekvienas jo praleistas smūgis – tarsi kliūtų man pačiam.

– Per savo ilgametę bokso vadybininko karjerą globojote ne vieną talentingą boksininką. Kuo jus sužavėjo O.Usykas?

– Jo reakcija nepaprastai gera. Greitai mąstantis, per sekundės dalį supranta, kaip toliau elgtis vienu ar kitu dvikovos momentu. Labai gerai mato, kas vyksta ringe. Kojos – itin tvirtos.

Be to, nors yra sunkiasvoris, turi labai greitas rankas. Kitaip tariant, Oleksandras pasižymi viskuo, ko reikia geram boksininkui. Ir turi ne tik didelę širdį, bet, kaip sakoma, kietus kiaušinius.

[[ge:lrytas:lrytas:38802448]]

– Kokios mintys jus užvaldo po kiekvienos O.Usyko kovos: projektuojate būsimas jo akistatas ar susimąstote, kad pergalė jau gali būti ir paskutinė?

– Tikrai nemanau, kad pergalė Londone – paskutinė. Kiekviena Oleksandro kova, kiekvienas susitikimas ar būtina dalykinė kelionė mus tik dar labiau suartina.

Ypač artimai iki šiol bendrauju ir su kitu garsiu Ukrainos boksininku Vasiliu Lomačenka, su kuriuo taip nuo pat pradžios profesionalų ringe drauge ėjome į visas pergales. (37-erių ukrainietis karjerą baigė šiemet birželį. 2008 ir 2012 m. jis pelnė olimpinį auksą, o kaip profesionalas tapo pasaulio čempionu trijose skirtingose svorio kategorijose. – Red.).

Kai šios vasaros pradžioje viešėjau Lietuvoje, Vasylis su tėvu irgi buvo atvykęs. Parodžiau jiems Vilnių, Kauną, Palangą, Trakus ir kitas nuostabias mūsų šalies vietas.

– Ar O.Usykas, kaip ir V.Lomačenka, po tiek pergalių jau galėtų palikti ringą?

– Dar neplanuoja, nors kaip boksininkas pasiekė visas viršūnes. Tačiau jis nėra jaunuolis – nepuola stačia galva į ringą bet kokiai kovai, vien kad būtų proga pasiboksuoti. Labai atidžiai rinksimės, kada ir su kuo Oleksandrui būtų pravartu dar pakovoti.

Svarbiausia, kad jis – laisvas, nes nepriklauso jokiai bokso vadybininkų kompanijai. Taip pat ne paskutinėje vietoje ir finansiniai laimėjimai. Oleksandras norėtų užsidirbti tiek, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi.

– Kiek Ukrainos boksininkui prireiks laiko atsigauti?

– Pati penkių raundų kova nebuvo ilga – užtruko apie 15 minučių.

Kai kas sako, esą boksininkas po keliolikos minučių ringe įsideda į kišenę 10 milijonų.

Bet iki tų 15 minučių Londone Oleksandras ėjo daugiau nei tris mėnesius – pasiruošimas buvo ypač sunkus. 14 žmonių komanda tris mėnesius gyveno viename name.

Kiekvieną dieną visi keldavosi ir eidavo miegoti tuo pačiu laiku, valgydavo tą patį maistą. Kasdien – po tris treniruotes. Ir Oleksandras, ir visa komanda pavargdavo ir fiziškai, ir psichologiškai.

Kartais gal jau vienas į kitą net žiūrėti nebegalėdavo.

[[ge:lrytas:lrytas:38803809]]

Laisvalaikiu po treniruočių žaisdavo stalo žaidimus, žiūrėdavo filmus, skaitydavo. Oleksandras rašydavo eilėraščius. Tad jam atsigauti prireiks ne mažiau laiko nei pasiruošti kovai su D.Dubois. Gal net daugiau.

– Tegul O.Usykas atsigauti važiuoja į Lietuvą.

– Būtinai jį pasikviesiu ir parodysiu Lietuvą taip, kaip V.Lomačenkai. Praeityje Oleksandras Lietuvoje jau lankėsi, bet tada jis dar nebuvo absoliutus pasaulio bokso čempionas.

– Kaip jūs patekote į pasaulio bokso elitą? Reikėjo ypatingų ryšių, asmeninių pažinčių?

– Boksu pradėjau domėtis dar paauglystėje gyvendamas Lietuvoje. Kai atvykau į JAV, ringuose dominavo sunkiasvoriai. Sekiau visus žinomus boksininkus, važiuodavau į varžybas.

2000-aisiais susipažinau su įtakingu JAV bokso treneriu Donaldu Turneriu – jis dešimt metų treniravo pasaulio čempioną Evanderį Holyfieldą.

Pradėjome bendrauti ir jis pasiūlė man atvežti boksininkų iš Rytų Europos, nes buvo girdėjęs, kad ten yra gerų atletų. Atvežiau D.Turneriui vieną talentingą ukrainietį.

Kol išugdžiau savo pirmąjį čempioną, praėjo apie dešimt metų.

Juo tapo iš Rusijos glūdumos kilęs Jevgenijus Gradovičius. Po to čempiono titulo link aš vedžiau Sergejų Kovaliovą.

Iš Lietuvos į JAV atvežiau Egidijų Kavaliauską.

– Kas jus paskatino keltis į Ameriką?

– Vykau ieškoti laimės. Prieš tai, dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, važiavau į Lenkiją. Pasieniečiai mane sučiupo, nes gabenau daug sovietinių rublių, bet leido vykti toliau, o grįžtant Lazdijų muitinėje mano automobilį išnarstė iki mažiausių varžtelių. Negana to, buvau iškviestas į KGB, kur išgirdau, kad penkerius metus neturėsiu teisės išvykti iš Lietuvos.

Išeidamas iš tų pilkų rūmų pajuokavau: „Neleidžiat į užsienį nuvykti trumpam, tai išvažiuosiu iš Lietuvos visam laikui.“

Kai 1989-aisiais iš Lietuvos ir visos tuometės SSRS į Izraelį plūstelėjo išvykstančių žydų banga, nutariau tuo pasinaudoti, nes ir lietuviai kentė sovietinę okupaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:38803810]]

Mes, būrelis lietuvių, gavome vizas į Izraelį, tačiau Austrijoje pasitikusiems Izraelio atstovams prisipažinome, kad neturime nė lašo žydiško kraujo, todėl mums buvo leista apsilankyti Amerikos ambasadoje Vienoje. Ten kaip pabėgėliams buvo išduotos JAV vizos. Taip ir atsidūriau už Atlanto.

Atletas dėkingas Dievui ir tėvui

Ant O.Usyko krūtinės nuolat kabo išskirtinis papuošalas – masyvus stačiatikių kryžius. „Už savo charakterio bruožą kautis, siekti pergalių, už jas, už atkaklumą pirmiausia esu dėkingas mane stebinčiam ir saugančiam Viešpačiui. Būtent jis mane veda tuo keliu, kuriuo einu, – mano darbas, sportas, šeima, artimieji“, – kalbėjo sportininkas.

Į boksą 15-metį O.Usyką pastūmėjo tėvas Oleksandras, nes tikėjo, kad sūnui ši sporto šaka turėtų tikti. 2012-aisiais anapilin iškeliavęs O.Usykas vyresnysis buvo visiškai teisus, todėl Ukrainos boksininkas, pernai gegužę po pergalės prieš Tysoną Fury pirmą kartą tapęs absoliučiu pasaulio čempionu, žvelgdamas aukštyn ištarė: „Tėve, ar girdi mane? Mes tai padarėme.“

Paprašytas prisiminti, kokia dvikova per visą karjerą ringe buvo svarbiausia, O.Usykas negalvojo nė akimirkos: „Mano svarbiausia dvikova vis dar tęsiasi. Boksuojuosi ne dėl titulų, ne dėl garbės, o todėl, kad man tai labai patinka. Ir nieko nebijau.“

2022-ųjų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą O.Usykas iš ringe uždirbamų solidžių honorarų dalį skiria pagalbai savo tėvynainiams. „Padedu viskuo, kuo galiu, – ir morališkai, ir finansiškai. Skiriu savo kariaujančiai tėvynei nemenkas sumas, bet nemėgstu pasakoti, kam finansiškai padėjau ar ką už savo pinigus pastačiau. Man jokios reklamos nereikia. Darau tai iš visos širdies. Kai nėra jokių sporto stovyklų ar varžybų, sugrįžtu į Ukrainą. Ten likusi ir mano žmona su dukromis“, – kalbėjo pasaulio čempionas.

Dvikovos dalyviams atiteks milijonai

O.Usyko vadybininko E.Klimo teigimu, kiek tiksliai už kovą Londone uždirbs Ukrainos boksininkas ir jo varžovas D.Dubois, paaiškės ne anksčiau kaip po poros savaičių: „Galutinė prizų suma priklausys nuo to, kiek buvo parduota bilietų, kiek įsigyta kovos transliacijos peržiūrų. Tikimės, kad susidarys ne vienas milijonas.“

Prognozuojama, kad varžovai turėtų išsidalyti apie 175 mln. eurų. Iš jų O.Usykas gautų maždaug 120 mln. eurų – tai jo karjeros rekordas. Pernai už pergalę prieš kitą Didžiosios Britanijos boksininką T.Fury dvikovoje dėl absoliutaus čempiono vardo ukrainiečiui atiteko 96 mln. eurų.

O. Usyko legendos užnugaryje – atsidavęs lietuvis: atskleidė nematomą Ukrainos bokso žvaigždės pusę