Per visą čempionato laikotarpį – nuo liepos 27-osios iki rugpjūčio 3-iosios – plaukikams iš viso buvo įteikti net 127 medalių komplektai.
Lietuviai
Lietuvos pavadinimas ketvirtą kartą iš eilės buvo įrašytas vandens sporto šakų pasaulio pirmenybių medalių lentelėje.
Sekmadienį Singapūre pasibaigusių varžybų paskutinę dieną Lietuvos Trispalvę dar sykį aukštai pakėlė olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Jos grybšniai buvo stipriausi per 50 metrų plaukimo krūtine varžybas.
28 metų kaunietė R.Meilutytė sekmadienį iškovojo jau šeštąjį vandens sporto šakų pasaulio pirmenybių aukso medalį ir ketvirtą kartą iš eilės buvo greičiausia plaukdama 50 metrų krūtine.
Šių metų pasaulio pirmenybėse dalyvavo vienuolika Lietuvos plaukikų (aštuoni vyrai ir trys moterys) ir du šuolininkai į vandenį.
Šuolių į vandenį varžybose mūsų šalies sportininkai Martynas Lisauskas ir Sebastianas Koneckis dėl aukštų vietų nekovojo, o plaukimo varžybose lietuviai pateko į keturių rungčių finalą.
Du kartus finale plaukė Kotryna Teterevkova. 23 metų vilnietė užėmė šeštąją vietą plaukdama 200 metrų krūtine ir aštuntąją vietą plaukdama 100 metrų krūtine. K.Teterevkova per ketverias pastarąsias pasaulio pirmenybes šešis kartus pateko į finalą, bet iškovoti pirmojo medalio jai dar nepavyko.
Vyrų estafetės 4x100 metrų varžybose Lietuvos rinktinė, kurią sudarė Tomas Navikonis, Danas Rapšys, Tomas Lukminas ir Tajus Juška, užėmė septintąją vietą.
Deja, Singapūre vykusios varžybos prastai susiklostė praėjusių metų pasaulio vicečempionui D.Rapšiui. 30-metis panevėžietis dėl sveikatos problemų startavo tik vienoje asmeninėje rungtyje, bet joje net nepateko į pusfinalį.
Praeitis
Pasaulio vandens sporto šakų pirmenybės paprastai rengiamos kas dvejus metus. Tačiau kovido pandemijai sutrikdžius ritmą pasaulio vandens sporto sąjunga nuo 2022 iki 2025 metų pirmenybes rengė kasmet.
Šių metų pirmenybės buvo numatytos Kazanėje, bet Rusijai išplėtus karą Ukrainoje šeimininko teisės buvo perduotos Singapūrui. Azijos žemyne plaukikai varžėsi trečius metus paeiliui (2023 m. – Fukuokoje, 2024 m. – Dohoje).
Lietuvos sportininkai atkūrus šalies Nepriklausomybę pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse laimėjo šešis aukso, tris sidabro ir tris bronzos medalius.
Visą auksą į Lietuvos kraitį sudėjo R.Meilutytė. Šiais metais ji jau ketvirtą kartą iš eilės tapo 50 metrų plaukimo krūtine pasaulio čempione, o 2013 ir 2023 metais laimėjo ir dukart ilgesnio nuotolio (100 metrų krūtine) varžybas.
Be to, R.Meilutytė pasaulio pirmenybėse iškovojo du sidabro (2013 m. plaukdama 50 metrų krūtine ir 2015 m. – 100 metrų krūtine) ir vieną bronzos medalį (2022 m. – 100 metrų krūtine).
Vieną sidabro medalį laimėjo Danas Rapšys, pernai užėmęs antrąją vietą plaukdamas 200 metrų laisvuoju stiliumi.
Bronzos medalius iškovojo Raimundas Mažuolis (1994 m. plaukdamas 50 metrų laisvuoju stiliumi) ir Giedrius Titenis (2009 m. plaukdamas 200 metrų krūtine).
Sovietmečiu Lietuvos plaukikai laimėjo du pasaulio pirmenybių medalius. 1978 metais pasaulio čempione plaukdama 200 metrų krūtine tapo Lina Kačiušytė. 1982 metais tos pačios rungties vyrų varžybose sidabro medalį laimėjo Robertas Žulpa.
Medaliai
Pasaulio pirmenybių plaukimo varžybose daugiausiai medalių iškovojo JAV sportininkai. Jie laimėjo 9 aukso, 11 sidabro ir 9 bronzos medalius.
Medalių lentelėje antrąją vietą užėmusios Australijos sąskaitoje buvo 8 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos medaliai.
Čempionais tapo penkiolikos šalių plaukikai. Be amerikiečių ir australų, po keturis aukso medalius iškovojo Prancūzija ir Kanada, po du – Kinija, Vokietija, Rumunija ir Tunisas, po vieną – Italija, Pietų Afrika, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Vengrija ir Lietuva.
Tris kartus nugalėtojų garbei nebuvo keliama valstybinė vėliava ir atliekamas himnas. Trijų rungčių varžybas laimėjo kaip niekieno sportininkai dalyvavę Rusijos plaukikai.
Žvaigždės
Daugiausia kartų ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio lipo kanadietė Summer McIntosh. Ji iškovojo keturis aukso ir vieną bronzos medalį. Tris aukso medalius laimėjo amerikietė Gretchen Walsh.
Pernai per olimpines žaidynes spindėjęs prancūzas Leonas Marchand‘as iš Singapūro parsiveža tik du aukso ir vieną sidabro medalį, bet jis buvo vienintelis plaukikas, šiose pirmenybėse pasiekęs asmeninės rungties pasaulio rekordą.
L.Marchand‘as itin greitai plaukė 200 metrų kompleksinio plaukimo varžybose (1 min. 52,69 sek.).
Gausią asmeninę kolekciją dar labiau papildė 28 metų amerikietė Katie Ledecky, šių metų pirmenybėse iškovojusi du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį.
Ji per karjerą pasaulio pirmenybėse laimėjo net 30 medalių: 23 aukso, 6 sidabro ir 1 bronzos.
Tiek pagal aukso medalius, tiek pagal visų spalvų medalius K.Ledecky atsilieka tik nuo vieno plaukiko – Michaelo Phelpso, kuris 2001–2011 metais iškovojo 33 medalius, tarp jų – 26 aukso.
Kitos sporto šakos
Pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse vyko ne tik plaukimo, bet ir dar penkių vandens sporto šakų varžybos: plaukimo atvirame vandenyje, dailiojo plaukimo, vandensvydžio, šuolių į vandenį ir aukštuminių šuolių į vandenį.
Iš viso į Singapūrą atvyko daugiau nei du su puse tūkstančio sportininkų iš 203 šalių. Jie kovojo dėl 77 medalių komplektų.
Bendroje visų vandens sporto šakų medalių lentelėje pirmąją vietą užėmė Kinija, kurios sportininkai iškovojo 15 aukso, 12 sidabro ir 10 bronzos medalių. Kinai aplenkė Australiją (13 aukso, 7 sidabro ir 8 bronzos) bei JAV (10 aukso, 11 sidabro ir 11 bronzos).
Kinai ypač pasižymėjo šuolių į vandenį varžybose, kuriose laimėjo devynis aukso medalius (vyko 13 rungčių varžybos). Kinija taip pat buvo pirma dailiojo plaukimo varžybose.
Vandensvydžio pasaulio čempionais tapo Ispanijos vyrai ir Graikijos moterys. Ir ispanai, ir graikės finale nugalėjo Vengrijos komandą.
Bronzos medalius iškovojo Graikijos vyrai ir Ispanijos moterys, tad abiejų turnyrų garbės pakyla buvo vienoda, skyrėsi tik komandų išsidėstymas.
Kitos pasaulio vandens sporto šakų pirmenybės numatomos 2027 metais Budapešte.