50 metrų plaukimo krūtine finale R.Meilutytė distanciją įveikė per 29.55 sekundes ir su milžiniška persvara tapo pasaulio čempione. Antroje vietoje likusi kinė Qianting Tang 50 metrų nuplaukė per 30.03 sek. ir nesugebėjo mesti iššūkio lietuvei.
Lietuvos jaunių-jaunučių rinktinės treneris Laurynas Svipas žavėjosi 28-erių kauniete, bet atskleidė, jog vis tiek norėtųsi matyti pasaulio čempionę skiriančia daugiau dėmesio plaukimui.
„Smagu. Matome, kokios duotos fizinės ypatybės žmogui. Tai įgimta ir to nepakeisi. Kaip visi linksniuoja jos reakcijos laiką, patį galingumą. Talento iš žmogaus neatimsi. Džiugu, kad atradome tokį savo šalyje, bet kaip treneris norėčiau, kad žmogus skirtų daugiau laiko treniruotėms ir ruoštųsi ir 100 metrų plaukimui“, – kalbėjo L.Svipas.
R.Meilutytės apdovanojimų sąrašas įspūdingas. „Auksinė žuvelė“ trofėjų lentynoje turi olimpinį auksą, 8 Europos auksus, 1 sidabrą ir 1 bronzą, o pasaulio čempionatuose Rūta laimėjo 9 auksus, 5 sidabrus bei 1 bronzą.
R.Meilutytei taip pat priklauso 3 pasaulio rekordai – 50 m plaukimo krūtine trumpame ir ilgame baseine bei 100 m plaukimo krūtine trumpajame baseline.
L.Svipas džiūgauja, jog R.Meilutytė ir toliau garsina Lietuvos vardą, tačiau treneris atskleidė netikėtą faktą – „Auksinės žuvelės“ fenomenas jaunimo tarpe nublanko!
Pasak Lietuvos jaunių-jaunučių rinktinės trenerio, jaunieji Lietuvos talentai gėrisi užsienio žvaigždėmis ir 16-mečiu kauniečiu Tajumi Juška, kuris jau iškovojęs 3 Europos jaunimo čempionato aukso medalius, o pirmas vietas skina ir Lietuvos suaugusiųjų plaukimo čempionatuose.
„Anksčiau jaunesniems plaukikams Rūta Meilutytė buvo įkvėpimas, norėjo būti kaip ji, – teigė L.Svipas. – Dabar vaikų tarpe Rūtos fenomenas nublanko. Jie dairosi į naujus herojus – kanadietę Summer McIntosh, prancūzą Leoną Marchandą ir net tas pats mūsų Tajus Juška – Europos jaunimo čempionas.
T.Juška tampa tikru įkvėpimu, nes žino jo discipliną, ne viename interviu jis dalinosi, kaip jis mąsto. Kaip tokio amžiaus jaunuolis jis yra nusiteikęs tikrai profesionaliai, kryptingai, nebijo klysti, bandyti, šnekėti, ką ne kiekvienas sportininkas daro. Yra tekę dirbti su juo, tai jis dar mus mokina kai kurių dalykų.“
Rūta yra išskirtinė ne tik baseine, tačiau ir už jo ribų. Plaukikė po sugrįžimo į profesionalų sportą neslepia, jog treniruojasi savais pajėgumais ir jai svarbiausia, jog ji pati jaustųsi laiminga.
Matant lietuvės rezultatus galima pradėti galvoti, ar nėra bandymo imti pavyzdį iš pasaulio čempionės ir bandyti mažinti krūvius treniruočių procese?
„R.Meilutytė yra išskirtinumas. Vienas žmogus nėra visa sistema. Tiek mūsų Lietuvos ruošimo sistemoje, tiek užsienyje vaikai mato ekranuose, „YouTube“ platformoje, kiek dirba kiti elitiniai sportininkai. Rūtos išskirtinumas nepermuša visos bazės. Vienetai žmonių tokių būna, o visi kiti tai pasiekia juodu darbu ir užsispyrimu“, – Lrytas portalui patikino jaunių-jaunučių rinktinės treneris.
Tačiau ar nėra jaunimo, kuris pats nusprendžia, jog jiems būtų geriau dirbti savo pajėgumu ir leisti sau pailsėti daugiau.
„Dauguma matė filmą apie R.Meilutytę ir supranta, kiek daug darbo ji įdėjo anksčiau. Vien vaikui gali pasakyti: „Tu pirmiau padaryk tiek, kiek jinai padarė, tada galėsime šnekėti“. Nelieka komentarų, kad vaikui kuriam reikėtų mažiau dirbti. Be darbo nebus talento“, – tikino plaukimo treneris.
R.Meilutytė taip pat atkreipia itin didelį dėmesį į psichologinius aspektus tiek sporte, tiek už jo ribų.
28-erių kaunietės požiūris veikiausiai yra sunkiai suprantamas daliai seniai karjerą baigusių sportininkų, kurių nuomone profesionalai turi gyventi savo sportu ir nekreipti dėmesio į nieką kitą.
Pastaruoju metu itin populiarėja sporto psichologų pagalba. Plaukimas nėra išimtis.
L.Svipas teigė, jog jau Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EYOF) mūsų talentams rezultatų padėjo siekti ir psichologas bei įvardino, nuo kokio amžiaus ir dėl kurios priežasties sportininkams verta pradėti bendrauti su sporto psichologais.
„Turėjome paskaitas su sporto psichologu, kuris dirba su krepšininkais – Andriumi Liachovičiumi. Kol kas paskaitos buvo apie bendruosius dalykus, bet tikrai padėjo susitvarkyti su jauduliu. Tai jau nuo 15 metų atsiranda, kam tikrai reikia sporto psichologo pagalbos. Lūkesčiai dideli, bet patirties dar mažai. Kuomet nėra patirties, daug kas nedrąsu ir daug kas gąsdina. Manyčiau, kad tai naudinga ir reikalinga tokiame amžiuje“, – kalbėjo L.Svipas.
Lietuvos jaunių-jaunučių rinktinės treneris taip pat atskleidė, su kokia netikėta problema dėl savo gerų rezultatų susiduria dabartinis jaunimas.
„Senesni sportininkai savo rezultatus pasiekė dirbdami kryptingai, nuosekliai, augdami kartu su rezultatu ir jų suvokimas augo. Dabar pastebime, kad mūsų jaunų sportininkų rezultatai labai geri, bet jų protai dar nėra užaugę iki tokio lygio ir jie realiai nelabai supranta, kaip tas rezultatas buvo pasiektas. Čia toks sunkumas būna.
Matome, kiek dar vaikams reikia įdėti pastangų, sustiprėti tiek fiziškai, tiek mentališkai. Rezultatas siekia Europos jaunimo čempionato pusfinalius ir daugiau, bet jie patys dar nebūna subrendę tam. Tai čia atsimušame į didelę problemą. Kaip su tuo susitvarkyti ir kaip juos nukreipti, kad svarbus ne tik čia ir dabar rezultatas, o daugiamečiame planavime turi kryptingai ateiti“, – Lrytas portalui kalbėjo L.Svipas.