Skambiai pavadintos ir kaip antrosios po olimpiadų pristatomos Pasaulio žaidynės, kurias rengia tarptautinė pasaulio žaidynių asociacija, šįkart vyko beveik 4 mln. žmonių turinčiame Kinijos mieste Čengdu. Tai jau buvo 12-osios žaidynės, kuriose, iš esmės, galima buvo pasirodyti ir itin egzotiškose sporto rungtyse.
Asociacija vienija 40 sporto federacijų, o žaidynių metu be įprastų ausiai biliardo, boulingo, sportinių šokių, aerobikos, karatė, sumo ar regbio-7 pavadinimų galima buvo pasivaržyti ir virvės traukimo, dailiojo čiuožimo riedučiais, fistbolo, korfbolo, gelbėjimo sporto akistatose.
Į šias kas ketverius metus nuo 1980 metų vykstančias varžybas šiemet iš Lietuvos keliavo iš viso penki žmonės: breiko varžybose Paryžiaus olimpiadoje dalyvavusi ir sidabrą parodomosiose kovose laimėjusi D.Banevič, standartinių šokių pora Simas Seikauskas ir Liucija Norušaitė bei diskgolfo federacijos pasiuntiniai Gabrielius Gricius bei Mireta Jurgilevičiūtė.
Kalnų šie mūsų sportininkai Kinijoje iš esmės nenuvertė: šokėjai standartinių šokių programoje užėmė gan neblogą 7-ąją poziciją tarp 24 porų, o diskfolfo pora liko 12-oji tarp 16 dalyvių.
Per visą Pasaulio žaidynių istoriją lietuviai iš šių varžybų parsivežė 18 apdovanojimų, o medalius skynė sambistai, sportinių šokių atstovai, kultūristai, orientacininkai, parasparnių sporto meistrė bei akrobatų pora.
„Buvo. Buvo tas valstybės dėmesys anksčiau šioms varžyboms, o staiga netikėtai iš visų įmanomų sporto reitingavimo ir premijų skyrimo dokumentų viskas dingo.
Mes rašome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, vis dar bandome įrodyti, kad tos žaidynės yra prestižinės, tačiau vaisių nėra. Bet tikime, kad jos reikalingos Lietuvai“, – sakė Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) generalinė sekretorė Diana Gornatkevičienė.
Viena iš LSŠF vadovių sakė, kad atranka į Pasaulio žaidynes vyko dar pernai gruodį, o į varžybas Kinijoje kelialapius išsikovojo trys poros.
„Dominika Banevič į šias varžybas pateko pagal pasaulinį reitingą, o mūsų šokėjai dalyvavo atrankoje. Gaila, bet iš trijų porų tik viena sugebėjo susitvarkyti Kinijos vizas, o kitoms teko atsisakyti kvietimų varžytis, nors jos laimėjo kelialapius į Kiniją. Mes apmokėjome sportininkams bilietus į Čengdu, dienpinigius“, – tikino D.Gornatkevičienė.
„Diskgolfo atstovus siuntėme pagal jų reitingą. Turėjome anksčiau painesnę atranką, tačiau nutarėme eiti tuo keliu, kuris yra pasaulyje – siūlėme vykti į varžybas tiems, kas yra aukščiau pasauliniuose reitinguose.
Žinoma, turėjo įtakos ir situacija, ar gali sportininkai vykti tuo metu į Kiniją, ar turės finansinių galimybių. Bilietus mes į žaidynes nupirkome“, – teigė Diskgolfo federacijos Valdybos narys, Vilniaus diskgolfo klubo vadovas Skirmantas Bikelis.
Kitos neolimpinių sporto šakų federacijos nutarė nesiųsti savo narių į Lietuvoje gerokai „prigesintas“ ir į užribį nutėkštas žaidynes. Pagrindinis argumentas – finansų ir naudos trūkumas.
„Tenka pripažinti, kad Pasaulio žaidynės mūsų šaliai visiškai nereikalingos. Nors kitur apie jas kalba, jos turi įvaizdį.
Bet be išlaidų mūsų federacijos neturi naudos – nei priskaičiuojami taip vadinami įskaitiniai taškai federacijai už sėkmingus sportininkų pasirodymus, nei skiriamos sportininkams premijos.
Pastarųjų eilutės neliko valstybės nutarime dėl pinigų skyrimo už pasiektus aukšto meistriškumo rezultatus. Tai iš esmės viskas „vardan Lietuvos“.
Bet neprarandame vilties valstybei įrodyti, kad Pasaulio žaidynės yra prestižinės, ne tik rašysime prašymus sugrąžinti jas į prioritetinius renginius, bet ir siūsime į tas varžybas mūsų šokėjus. Bent jau į kitas po ketverių metų – tikrai siūsime“, – sakė LSŠF generalinė sekretorė.