Kvalifikacinėse varžybose dėl patekimo į finalą Martynas – vyresnysis iš brolių – netgi aplenkė Mykolą Alekną, ko iki tol nebuvo nutikę.
Galutinis M.Aleknos rezultatas – 63,34 metro ir septintoji vieta galutinėje įskaitoje, o kvalifikacijoje pasiektas 67,16 metro rezultatas buvo vos 7 centimetrais prastesnis už 25-erių lietuvio karjeros rekordą, 2023-iaisiais pasiektą Jelgavoje, Latvijoje.
„Susidėjo ta visa patirtis daugelio metų nesėkmės, galima sakyti. Vis tiek dalyvavau ne viename ir pasaulio, ir Europos čempionate, olimpiadoje“, – kalbėjo gerokai po vidurnakčio į Lietuvą iš Tokijo grįžęs M.Alekna.
Dabar Mykolo planuose – poilsis, nors ir dėl jo su džiugia nuotaika į Lietuvą grįžęs atletas nėra iki galo tikras.
– Kokiomis emocijoms sugrįžtate?
– Tikrai esu labai laimingas savo pasiekimu ir pasirodymu pasaulio čempionate. Su puikiomis emocijomis grįžtu.
– Ar jaučiate pasididžiavimą, kad pavyko susitvarkyti ne tik su finalo įtampa, bet su tokio finalo įtampa?
– Aišku, yra. Koks klausimas? (šypsosi) Aišku, didžiuojuosi.
– Pats viduje jaučiate, kad šis sezonas – lūžio sezonas, ėjimo pirmyn, mąstant, kad tikrai yra, kuo didžiuotis?
– Manau, vis tiek susidėjo ta visa patirtis daugelio metų nesėkmės, galima sakyti. Vis tiek dalyvavau ne viename ir pasaulio, ir Europos čempionate, olimpiadoje. Visuose startuose nebuvo ten tokio labai didelio proveržio. Šiais metais, manau, viskas susidėjo į tokį vieną dalyką. Jau daug patirties ir pavyko parodyti, ką galiu.
– Danielis Stahlis po finalo sakė, kad Tokijo stadionas dabar bus jo mėgstamiausias, nes ten jis laimėjo du aukso medalius. Ar Jums jis bus irgi mėgstamiausias?
– Na ne, nepasakyčiau, kad mėgstamiausias, gal nemėgstamiausias. (juokiasi) Dėl paties sektoriaus.
– Virgilijus Alekna minėjo, kad dabar galėsite varžytis Deimantinėje lygoje. Ar planuojate tai daryti?
– Neturiu dar tokios informacijos. (šypsosi) Sezonas baigėsi, dabar pailsėsiu truputėlį, kitais metais bus viskas aišku.
– Kokie poilsio planai, ką esate suplanavęs?
– Tik šiandien grįžome, nieko dar neplanavome. Nežinau, žinokit. Ateinančią savaitę kažką. Manau, tiesiog toliau dirbsiu, sportuosiu.
– Anksčiau kada gyvenime teko sulaukti tiek sveikinimų?
– Ne, čia, manau, buvo daugiausia. Įvykis, kai sulaukiau daugiausia sveikinimų.
– Kieno sveikinimas buvo pats svarbiausias?
– Nežinau, mamos gal sakyčiau. Smagu. Ir draugai visi pasveikino.
– Gal kas nors iš kitų sportininkų parašė, iš ko nesitikėjote?
– Ne, kad asmeniškai – ne. Buvo [parašiusių] sportininkų.
– Kiek smagu buvo, kad visi trys lietuviai pagaliau finale?
– Labai smagu. (šypsosi)