Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) agentūrą informavo, kad yra ketinama sujungti ją su Nacionaline sporto taryba, o visus sprendimus dėl finansavimo priimtų atskira taryba.
2022 metais įsteiga NSA iki šiol pagal tuomet naujai priimtas taisykles ir kriterijus skirstė pinigus sporto federacijoms ir organizacijoms. Ši tvarka turėtų keistis.
Visuomenininko ir video kūrėjo Skirmanto Malinausko naujausiame įraše keturi žymūs Lietuvos sporto žmonės – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Virgilijus Alekna, NSA vadovas Mindaugas Špokas ir Airinė Palšytė – pažėrė kritikos tokiam valdžios sprendimui keisti esamą tvarką.
„Tie pokyčiai, kurie buvo priimti 2022-ais metais, irgi buvo priimti su tam tikru nerimu, bet einant laikui mes pastebėjom, kad dabar yra bent jau skaidrumo iš tos pusės, kad tu žinai, kokius kriterijus turi išpildyti, kad gautum finansavimą, kokius kriterijus turi pasiekti federacijos, kad gautų finansavimą, kad galėtų paruošti sportininkus, deleguoti juos į varžybas. Tas žinojimas ir skaidrumas šiuo metu mums yra saugus ir geras. Kai vyksta pokyčiai, kur tu nežinai, ar viskas toliau bus vykdoma skaidriai, tas kelia nerimą“, – teigė Europos šuolio į aukštį čempionatų prizininkė A. Palšytė.
Jos mintims pritarė ir dukart olimpinė prizininkė, kartą parvežusi auksą ir kartą – sidabrą, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išrinkta į Seimą ir šiuo metu pirmininkaujanti Jaunimo ir sporto reikalų komisijai:
„Daug gerų dalykų atsirado – daugiau kontrolės federacijoms, kas iš tikrųjų labai yra gerai, nes mes žinome, kad per daug buvo laisvės daryti, ką nori. Atsirado mechanizmai, kurie kontroliuoja, atskaitomybės daugiau, atsirado socialinės garantijos, stipendijos didesnės, prasiplėtė stipendininkų ratas. Finansavimas atėjo laiku, ne kaip anksčiau.
Labai svarbu yra nauji metai ir gauti, nes sezonas prasideda ir labai svarbu iš karto gauti pinigus, kad būtų galima planuoti ir savo veiklas, ir varžybas, o ne taip, kaip anksčiau būdavo, kad balandį, gegužį dar niekas nežino, ar tų pinigų bus ir ką čia daryti. Tai tas labai irgi geras dalykas, kad laiku po Naujų metų iškart atsiranda pinigai, įkrenta, jeigu atitinka kriterijus. Daug gerų dalykų atsirado, kur tikrai visa sporto bendruomenė suprato, kad tas pokytis buvo tikrai į gerąją pusę.“
Tuo tarpu NSA vadovas M. Špokas vėl pažėrė kritikos prezidentui Gitanui Nausėdai. Prieš keletą savaičių NSA išplatintame interviu agentūros vadovas spekuliavo, kad prezidentas gali būti klaidinamas.
Šįkart jis akcentavo, kad per visą jo vadovavimo laikotarpį jis nė karto neturėjo susitikimo su šalies vadovu, kad šis akis į akį paklaustų ir išsiaiškintų esamą situaciją.
„Praėjusiais metais turėjome 17 pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojų, medalininkų, o prezidento kalboje girdim tą pačią gaidelę: „Sportas atitrūko šviesmečiais“. Mano retorinis klausimas – jeigu prezidentas mane tada buvo išsikvietęs ir mes kokius tris kartus esam susitikę, kai aš dirbau krepšinio federacijoje su Arvydu Saboniu, kas trukdo prezidentui dabar pasikviesti Mindaugą Špoką – ar tai yra pozicija netinkanti ar kažkas – ir paklausti?
Gal gali kas manęs paklausti, kaip yra Europoje ir kur mes einame? Nes aš dabar matau, kad tą laivą plaukiantį, kur dar reikia subalansuoti, sudėlioti, kur yra dalykų, kažkas nori keisti kursą, keisti valtį ir daryti dėl ko? Kad mes neturėtume tų rezultatų“, – teigė jis.
Pokyčiai – labai netinkamu laiku
Daugkartinis olimpinių žaidynių prizininkas disko metimo rungtyje Virgilijus Alekna, šiuo metu einantis trečiąją kadenciją Seime ir priklausantis Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, teigia, kad už pertvarkos slypi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ausys.
„Politinis visas tas laukas ministerijoje, viceministrų lygmenyje keičiasi, o sportą įgyvendinanti įstaigoje turi būti direktorius, turi būti nustatytos kadencijos, yra valstybės tarnyba ir tu turi aiškiai apibrėžtas taisykles, lauką, kur tu veiki. Sporte reikia pastovumo. Politika ministerijoje pasikeičia, politika duoda, kokius nori dalykus pakeisti, nurodymus ir agentūra tą įgyvendina. Bet ji – pastoviai veikianti, tai sporte atsiranda aiškus žaidėjas, kurį bet kada rasi.
Aš manau, kad čia yra keletas dalykų. Vienas iš pagrindinių – kad visuomeninės organizacijos tokios kaip LTOK prieš susikuriant agentūrai po Lošimų įstatymo neteko dalies lėšų. Netekęs dalies lėšų netenka dalies įtakos federacijoms ir tada buvo ženkliai tų lėšų pagrindu padidintas valstybės sporto biudžetas, kurį sporto agentūra ir skirstė“, – aiškino V. Alekna.
„Tokių pinigų sporte niekada nebuvo tiek, kiek jų yra dabar. Tie pinigai yra pagal aiškiai nustatytus kriterijus ir kontrolę skiriami ir prižiūrimi, kaip jie yra naudojami. Tos visuomeninės organizacijos, kaip minėjau, neteko tam tikrų lėšų pakeitus Lošimų įstatymą ir noras yra susigrąžinti tą kažkokią pinigų skirstymo kontrolę.“
M. Špokas interviu su S. Malinausko atskleidė, kad NSA veikimo laikotarpu ženkliai išaugo atletams skiriamo stipendijos, pakilusios nuo 400-1000 eurų ribų ir šiuo metu siekiančios 1000-3000 eurų rėžius.
Pagal šį rodiklį lietuvių sportininkų gaunamo stipendijos yra vienos didžiausių Europoje, teigė NSA atstovas.
Pasak Airinės Palšytės, reformų įgyvendinimo laikas yra pasirinktas itin blogas.
„Jeigu yra pokyčiai, tai jie yra nežinomybė tiek sportininkams, tiek federacijoms. Kai buvo įsteigta NSA, tuo metu visi irgi nežinojo, strigo tam tikri finansavimo šaltiniai. Kas vyksta viduryje olimpinio ciklo, kaip sportininkas gali tiesiog normaliai planuoti savo pasirengimo ciklą, jeigu jis nežino, ar tam turės pinigų? Čia yra vienas dalykas. Kitas dalykas – jeigu įvyksta kažkokie kriterijų pokyčiai, galbūt tu tam tikru metu atitikai, o dabar su nauja valdžia, naujais sprendimais tu kriterijų nebeatitiksi?
Ką reiškia – tu vis tiek galbūt ruošiesi olimpinėms žaidynėms, bet tu nebeturi finansavimo, – aiškino aukščiausio lygio sportininkė. – Čia vienas yra dalykas. Olimpinis tikrai turėjo didelę valdžią ir džiaugėsi tuo, bet jie niekuomet nerengė sportininkų. Jie juos deleguodavo į olimpines žaidynes. Pagrindinė jų veikla – olimpinių vertybių puoselėjimas, sportininkų delegavimas ir panašiai, bet visu rengimu tai užsiima visai kitos organizacijos.
Jeigu atsiranda kažkokie nauji kriterijai, neaiškūs kriterijai, pereinamasis laikotarpis dažniausiai įneša chaoso ir tuomet stringa visa veikla. Tuomet organizacijos nežino, kaip gali sportininkams pagelbėti – ar mes metų gale turėsim pinigų ar neturėsim? Kalba yra apie 2026 metų liepos mėnesį, kad tai turėtų įsigalioti. Tai yra visiškas vidurys olimpinio ciklo.“
Kaltinimai nedemokratiškumu
M. Špokas netiesiogiai implikavo, kad pinigai gali nebebūti skirstomi skaidriai.
„Yra įveiklinimas pinigų ir yra įsisavinimas – labai gerai prezidentė D. Grybauskaitė sakė. Įveiklinimas yra naudos davimas, įsisavinimas yra vagimas. Šiai dienai mes įveiklinam pinigus. Tie, kas atitinka finansavimo kriterijus, juos gauna“, – sakė NSA vadovas.
L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė žengė žingsniu toliau. Pasak jos, LTOK, kuriam vadovauja olimpinė prizininkė Daina Gudzinevičiūtė ir kuris vėl taptų įtakingu žaidėju skirstant pinigus, veikia ne iki galo demokratiškai.
„Aš galvoju iš tikrųjų, kad šiai dienai visgi būtų geriau per valstybinį sektorių skirti pinigų, jeigu tai įmanoma, daugiau, nes mes žinome, kad iš tikrųjų ne visai demokratiniai dalykai vyksta būtent olimpiniam komitete skirstant pinigus būtent federacijoms, – teigė ji. – Tikrai yra tų pavyzdžių ir man labai liūdna, kad taip yra.“
Tuo tarpu Airinė Palšytė prisiminė senąją tvarką, kai pinigų skyrimo procese dalyvaudavo žymiai daugiau atstovų. Pasak jos, kartais nebūdavo aišku, kas už ką iš tikrųjų būdavo atsakingas.
„Anksčiau būdavo labai daug tų tokių tarpinių žmonių, kur tu tarsi atsiskaitai vienam žmogui, tas žmogus atsiskaito kitam žmogui, ir tie viduriniai žmonės neaišku, ką jie veikia. Jie tarsi koordinuoja procesus, kad vyktų sklandžiai, bet iš esmės tai buvo pėstininkai, kaip sakoma. Dabar viskas yra labai paprasta. Dabar yra pagal ministerijos paruoštus įstatus ir reikalavimus, mes žinome, kokie yra kriterijai, ir mes jų siekiame“, – aiškino sportininkė.
„Ta pati NSA tiesiog yra vykdytojas. Mes žinome, kad dabar viskas yra pakankamai aišku, patogu ir skaidru. Šitie nauji pokyčiai, kuriuos planuoja pristatyti, jie neatneša aiškumo. Mes nežinom, ar toje tarybose esantys žmonės nebus per daug suinteresuoti ir netrauks tam tikrų sprendimų į savo pusę ir tada sportas ir sportininkai pasiliks trečiam plane.“
V. Alekna, sporte esantis jau keletą dešimtmečių, prisiminė ir patirtį, kai viskas Lietuvos sporte vykdavo visiškai kitaip.
Pasak legendinio sportininko, kadaise dėl neskaidrios veiklos sporto finansavime tuo užsiimančiomis organizacijomis domėdavosi ir specialiosios valstybės tarnybos.
„Mes turime 15-20 metų patirtį, kada panašiu būdu, kaip dabar buvo skirstomos lėšos, buvo skirstomos sporto fondo lėšos. Buvo sporto fondas, kuris skirstė 10 milijonų, kur po šitų lėšų paskirstymo specialios tarnybos turėdavo darbo, nes ten visi tokie korupciniai dalykai vykdavo, – prisiminė jis. – Būdavo penkios visuomeninės organizacijos ir vienas valstybės atstovas, paprastai – departamento direktorius.“
Visas S. Malinausko video su pašnekovais: