Į šią sporto šventę jau kitą mėnesį sparnus Japonijoje pakels ir gausi Lietuvos delegaciją, kurią sudarys net 69 asmenys, iš kurių 44 sportininkai.
Tolimojoje Azijoje vyksiančios žaidynės geriausius viso pasaulio kurčiuosius sportininkus sukvies jau jubiliejinį – 25-ąjį kartą.
2024-ieji metai Lietuvos kurčiųjų sportui buvo ypatingi – mūsų sportininkai iškovojo net 10 medalių pasaulio ir Europos čempionatuose.
Pastaraisiais metais skambiomis pergalės džiuginantys kurtieji sportininkai viliasi Lietuvai padovanoti ne vieną saldžią pergalę ir lapkričio 15–26 dienomis Tokijuje vyksiančioje sporto šventėje.
Tiesa, prieš svarbiausią metų kurčiųjų sporto judėjimo startą netrūko ir iššūkių – pasirengimo cikle plušusius sportininkus pasivijo traumos.
„Gyvename įvairiomis nuotaikomis. Iššūkių tikrai netrūko ir netrūksta. Žinoma, nuotaikas kažkiek aptemdė kai kurių sporto šakų lyderių sunkios traumos pasirengimo žaidynėms metu, bet pačios nuotaikos yra darbinės.
Ruošiamės Japonijai, nuosekliai rengiamės nuo pat metų pradžios. Reikalų nemažai, bet tai yra normalu, prie tokių darbo krūvių mes esame pripratę. Pasirengimas vyksta sklandžiai, o sportininkai yra nusiteikę darbingai“, – teigė E.Kriūnas.
Naudingiausias praėjusių metų Europos kurčiųjų čempionato Lietuvos rinktinės krepšininkas Karolis Birieta ir pagrindinis vidurio puolėjas Laurynas Pumputis patyrė kryžminių kelio raiščių sužeidimus. Rinktinės lyderiai artimiausiu metu vietoje skrydžio į Tekančios Saulės šalį, turės atverti operacinės duris.
Palaikymo žinutę traumuotiems krepšininkams siuntė ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderis Rokas Jokubaitis.
„Atsistatymas ir visa kita – bus tikrai sunku. Bet tikiu, kad esate stiprūs, gavote daug palaikymo žinučių.
Tikiuosi, kad komanda kovos su dar didesne motyvacija. Sėkmės ateinančiose žaidynėse bei sveikatos Laurynui ir Karoliui“, – palinkėjo R.Jokubaitis.
Daugiau nei 40 sportininkų Lietuvos garbę gins ne tik krepšinio (vyrų ir moterų), bet graikų-romėnų imtynių, lengvosios atletikos, badmintono, orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio ir stalo teniso sporto šakose.
„Kartu su sportininkais vykdyti užsibrėžtus tikslus vyks ir rinktinių vadovai, treneriai, medikai, gestų kalbos vertėjai“, – pridūrė komiteto prezidentas.
Nuo 1993 metų deflimpinėse žaidynėse dalyvaujanti Lietuva iš viso jau yra nuskynusi net 49 medalius.
Prieš artėjančią deflimpiadą Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas E.Kriūnas pasidalino mintimis apie lapkričio viduryje vyksiančias žaidynes, pasirengimo ciklą, iššūkius bei kurčiųjų sporto judėjimo peripetijas.
– Minėjote, kad pasirengimo cikle nepavyko išvengti traumų. Kaip apskritai atrodė sportininkų pasirengimas ir kokiais kitais iššūkiais susidūrėte jo metu? – buvo paklausta E.Kriūno.
– Pasirengimas vyko pagal iš anksto sudėliotus planus, sporto šakų treneriai buvo sudarę treniruočių ir kontrolinių varžybų grafikus, pagal kuriuos ir vyko pasirengimas.
Treniruočių procesui nebuvo gailima lėšų, o svarbiausi akcentai buvo dėliojami stovyklose, kurios vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lengvaatlečiai ir orientacinio sporto atstovai treniravosi Tenerifėje (Ispanija), tinklininkai – Turkijoje, imtynininkas – Kroatijoje.
Visi mūsų sportininkai turėjo geras galimybes paplušėti, pasirengimo sąlygas vertinu idealiai, viskas buvo pagal planą.
– Kuo deflimpinės žaidynės yra ypatingos klausos negalią turintiems sportininkams ir visai Lietuvai?
– Šios žaidynės jau bus jubiliejinės – 25-osios. Jos pirmą kartą bus surengtos Japonijoje, tad jos bus išskirtinės. Tai yra neabejotinai svarbiausias kurčiųjų sporto įvykis, kartu tai bus ir šimtmečio žaidynės, nes pirmoji deflimpiada buvo surengta 1924 metais Paryžiuje (Prancūzija).
Šios žaidynės yra tokios pat svarbios kaip olimpinės žaidynės, o judėjimo negalią turintiems sportininkams paralimpinės žaidynės. Deflimpiada – tai tarsi visų ketverių metų treniruočių ciklo svarbiausias akcentas.
Lietuvos sportininkams tai bus devintosios deflimpinės žaidynės, pirmą kartą trispalvę vėliavą vežėmės 1993 metais Bulgarijoje vykusiose žaidynėse. Deflimpiada – nepakartojama sporto šventė visiems klausos negalią turintiems sportininkams.
– Kokie lūkesčiai Lietuvos delegacijai artėjančiose žaidynėse?
– Žinoma, tikimės medalių iš įvairių sporto šakų, bet, kaip ir minėjau, yra papildomų iššūkių, nes beveik kiekvienoje sporto šakoje, kurioje atstovausime, esame patyrę sunkias traumas.
Nenorėčiau konkretizuoti, kiek medalių esame nusimatę, nes sportas yra sportas – prognozės yra nedėkingas dalykas.
– Svarbiausi startai dar laukia, bet žvelgiant į jau pralėkusius metus, kaip jie atrodė Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui?
– Pagrindiniai iššūkiai buvo du – gerai pasirengti deflimpinėms žaidynėms ir tinkamai atlikti visus organizacinius darbus būsimai kelionei į Japoniją. Kadangi deflimpiada vyksta metų pabaigoje, tad tas laukimas savotiškai vargino.
Šie metai džiugino dėl to, kad kurčiųjų sportas didesnio dėmesio sulaukė iš savivaldybių. Visuomet kartojau ir kartosiu, kad savivaldybių indėlis taip pat yra labai svarbus, be jų paramos vargu ar apskritai gyvuotų kurčiųjų sportas.
– Šiuo metu šalies sporto bendruomenėje yra nemažai susiskaldymo dėl sporto reformos klausimo. Kokia yra jūsų pozicija?
– Labai gaila, kad sporto bendruomenė skilo, manau, kad tai į gerą neveda, sportas turėtų vienyti, o ne skaldyti. Per septynerius metus, kuriuos vadovauju Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, tai būtų jau trečioji reforma.
Sportas vėl yra stumdomas iš vieno kampo į kitą kampą, lyderystės nerandama, kažkas nori turėti didesnę įtaką, nors taip neturėtų būti. Visada pasikeitus valdžiai, kažkas nori, jog būtų pasisukta į kažkurią nors pusę.
Kaip vertinti tuos pokyčius, jei ta reforma įvyks? Į tai galėčiau atsakyti po kokių dviejų metų. Šiai dienai negaliu pasakyti, ar siūloma reforma yra gera arba bloga. Faktas, kad ji nėra aiški ir nėra iki galo išdiskutuota. Norėčiau palinkėti, kad sporte apskritai būtų stabili situacija. Kad tas stabilumas išliktų ne ketverius, ne aštuonerius, o daugiau metų.
Sporto žmonės nori konkretumo, aiškumo, kaip bus skirstomos lėšos, o dabar gaunasi kažkokia įtakų medžioklė, kai pilnai neišdiskutavus, norima priimti sprendimus.
Sportininkai yra patenkinti, sąlygos geros, bet vis tiek yra daromos tos reformos. Mano nuomone, kažkas čia tiesiog nori perimti įtaką.
– Kaip atrodo jaunųjų sportininkų įsitraukimas į kurčiųjų sporto judėjimą?
– Kurčiųjų sporto komitetas pastaraisiais metais ypač suaktyvino visų amžiaus grupių berniukų ir mergaičių įtraukimą į sportą. Šiemet jau šeštą kartą komitetas organizavo 3–8 metų vaikų vasaros sporto stovyklas.
Mūsų tikslas buvo, kad mažieji klausos negalią turintys vaikai susipažintų su sporto šakomis. Kiek anksčiau buvome gavę finansavimą iš Nacionalinės sporto agentūros, kuris leido pakviesti 9–12 metų kurčiuosius vaikus sportuoti.
Procesas vyksta, jis yra formuojamas ir krepšinio komandose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje per sporto mokyklas, čia stipriai prisideda ir savivaldybės. Palyginti, kaip viskas buvo prieš 10–15 metų, tai mes stipriai einame į priekį.
– Minėjote apie treniruočių stovyklas užsienyje, o kaip galėtumėte apibūdinti infrastruktūrą treniruotėms Lietuvoje?
– Komitetas neturi savo bazių, reikia jas nuomotis. Pagal finansines galimybes randame optimalius variantus, jų visiškai užteka aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui. Priminsiu, kad mes ne tik su bazėmis sudarome susitarimus, bet ir su patyrusiais vienos ar kitos šakos specialistais, kurie ugdo mūsų sportininkus.
– Koks būtų jūsų palinkėjimas visai Lietuvos delegacijai artėjančioms deflimpinėms žaidynėms?
– Noriu pakviesti visus palaikyti Lietuvos sportininkus, kurie žaidynių metu atstovaus Lietuvai. Norisi palinkėti, kad šios žaidynės taptų akcentų visiems kurtiesiems, kad jie aktyviau įsilietų į mūsų komiteto organizuojamas sporto veiklas, o visiems sportininkams ir delegacijai linkiu sėkmės bei gero pasirodymo Japonijoje.