Šeštadienį Mantas Kazimieras Sinkevičius kovoje dėl pirmos vietos per nepilnas dvi minutes rezultatu 9:0 patiesė graiką Nikolaosą Iosifidį.
Prieš lemiamą startą kaunietis buvo atsargus ir pagarbiai atsiliepė apie varžovą.
„Prieš pora metų grūmiausi su juo pasaulio kurčiųjų čempionate Kirgizijos sostinėje Biškeke ir kurčiųjų žaidynėse Kašijas do Sule Brazilijoje, ir tąkart nugalėjau.
Bet tai praeitis, reikia pamiršti. Rytoj viskas iš naujo, varžovas jaunas ir kietas, savo taupyklėje jau turi Europos U20 čempionato bronzą.
Laukia labai sunkios šešios minutės, nusiteikiu alinančiai kovai, atiduosiu visas jėgas“, – belaukdamas lemiamos dvikovos kalbėjo Mantas Kazimieras Sinkevičius.
Tačiau šešių minučių lietuviui neprireikė. Vieną pirmųjų M.K. Sinkevičiaus atakų papuošė sodrus suktukas, po kurio sekė firminiu ženklu tapęs ridenimas.
Metodiškai presuojamam graikui teisėjai skyrė nuobaudą už pasyvumą. Trenerio S. Liaugmino auklėtinis, kaip ir tikėtasi, pasirinko ataką parteryje ir tobulai susuko dar du grumtynių rezultatą nulėmusius tvitaškius ridenimus.
Burtų valia žaidynių imtynių turnyrą M.K. Sinkevičius startavo nuo aštuntfinalio ir laimėjo keturias dvikovas.
Pirmame susitikime kaunietis Fuchu Kyodo-no-Mori gimnazijos salėje per nepilnas penkias minutes rezultatu 10:1 patiesė neįvardintos šalies atletą Hiavorhą Adamianą.
Visus reikalus Mantas Kazimieras pasitvarkė antroje grumtynių dalyje, kuomet už aktyvumą jam buvo padovanota ataka parteryje.
Lietuvis galimybę išnaudojo su kaupu – po dviejų ridenimų trenerio Sauliaus Liaugmino auklėtinis parbloškė varžovą ir dar kartą parideno oponentą.
Pagal panašų kovos scenarijų vyko M. K. Sinkevičiaus ketvirtfinalio akistata su Ajay Kumaru iš Indijos. Po pirmo kėlinuko Azijos atstovas pirmavo pagal kriterijus rezultatu 1:1.
Antroje dalyje kaunietis įsisiautėjo ir ridenimais bei iškėlimu sudraskė beviltišką Indijos atleto gynybą parteryje.
Paskutinėje atakoje Mantas Kazimieras tiesiog pasodino indą ties kilimo riba ir paėmė dar du taškus, kurie garantavo pergalę ankščiau laiko (11:2).
Visiškai kitoks vaizdas ant kilimo buvo imtyje dėl patekimo į finalą su ukrainiečiu Stasu Čerepovickiu. Ukrainietis šoniniu paėmimu ir pervedimais, kuriuos lydėjo įkyrus spaudimas, išbalansavo lietuvį, ir, kol Mantas Kazimieras ieškojo priešnuodžių prieš agresyvų tampymą, varžovas per 3 minutes nutolo 0:5.
Antroje dvikovos dalyje lietuvis suaktyvėjo, užvaldė kilimo vidurį, o galutinai išsijudino ir pabudo likus iki finalinio švilpuko kiek daugiau nei vienai minutei. Tik gavęs aktyvumo parterį, lietuvis susuko keturis galingus ridenimus ir išplėšė pergalę rezultatu 9:5!
Svoryje kovojo 17 atletų.
– Mantai Kazimierai, dar kartą sveikiname su pergale kurčiųjų žaidynėse. Padovanojote įspūdingą finalą. Lemiamą kovą, iš pažiūros, labai lengvai laimėjote?, – imtynes.lt paklausė čempiono.
– Taip ir buvo, lengviausia kova. Vakar sunkiau klostėsi. Anas pogrupis paprastesnis, graikas be vargo išėjo į finalą. Žinoma, nereikia nuvertinti jokio sportininko, bet sutikite, venesuelietis ir estas tikrai neprilygsta ukrainiečiui ar, tarkim, po UWW vėliava kovojusiam baltarusiui.
– Parodėte itin gerus įgūdžius parteryje. Ar nuo ridenimų pačiam galva nesusisuko? Kiek jų atlikote?
– Maždaug galiu paskaičiuoti. Graikui ir baltarusiui po tris, Indijos imtynininkui du ir keturis ukrainiečiui. Net Kristupas Šleiva paskambino ir žvengė, kad jam pačiam per čempionatus tiek padaryti nepavyko.
– Auksinė kova prasidėjo nuo beveik idealaus suktuko.
– Taip, iš abipusio kryžiaus prasukau. Neužbaigtas, bet svarbu du taškus paėmiau. Graikas keistas, vis lenda į kryžių ir kaskart nusvyla. Jau ne pirmą kartą taip. Matyt, galvojo kad patobulėjo, al kažką ir buvo numatęs, tačiau aš nesiruošiau laukti, radau pakankamai centimetrų erdvės ir užmečiau.
– Antras žaidynių auksas parodo jūsų stabilumą.
– Taip, pirmą auksą laimėjau Kašijo do Sule mieste Brazilijoje. Tačiau brangi ir 2017 metais Samsune laimėta bronza. Medalis yra medalis.
– Pasaulio čempionatuose taip pat neblogai esate prasisukęs.
– Taip, triskart tapau pirmas ir kartą antras. O iš Europos čempionatų esu surinkęs pilną kolekciją – visų po vieną nuo bronzos iki aukso. Tokijo žaidynių nugalėtojo titulas neatkeliavo tau treniruojantis su šešėliais ir, matyt, norėtum padėkoti ne tik treneriui Sauliui Liaugminui?
Be abejo, tai kolektyvinis darbas. Paskutiniams etape daug stumdžiausi su Aisčiu Liaugminu, tačiau pagelbėjo visi kas galėjo – stovyklose aukojosi tiek kauniečiai, tiek vilniečiai. Ką galiu pasakyti, bendras katilas, visų pavardžių neišvardinsiu, medalis yra bendras imtynininkų nuopelnas, todėl, naudojuosi proga ir tariu visiems „ačiū!“.