Seimo olimpiniai čempionai baidosi sporto reformos: „Projektas parengtas su suinteresuotų organizacijų įtaka“

2025 m. gruodžio 9 d. 10:48
Lrytas.lt
​„Sportas – ne politikų žaidimas“ – su tokiu plakatu antradienį į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamą reformą reagavo jai besipriešinantys Seimo nariai su dvejais olimpinias čempionais priešakyje.
Daugiau nuotraukų (14)
ŠMSM siūlo sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą į vieną biudžetinę įstaigą. Nurodoma, kad pertvarka inicijuojama, atsižvelgus į atliktų patikrinimų išvadas bei kilusį nepasitenkinimą dėl sporto politikos įgyvendinimo kokybės. Tam itin priešinasi didelė dalis sporto visuomenės ir Seimo opozicija.
Jau antradienį vakare Lietuvos Seime bus balsuojama dėl STT abejonių ir gausybės audrų Sporto pasaulyje sukėlusios reformos. Anot STT, teisės aktuose įtvirtintos normos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, neobjektyviai bei sudaryti sąlygas galimai neskaidriam, neracionaliam, neefektyviam sporto projektų finansavimui. STT pastebi, kad įstatymų pakeitimais siūloma grįžti prie analogiško, prieš 10 metų galiojusio teisinio reguliavimo, kai sporto rėmimo fondo lėšas skirstė iš sporto organizacijų atstovų sudaryta taryba. Tokiam modeliui pastabų yra teikusi ir STT, ir Valstybės kontrolė.
Balsavimo dienos ryte opozicinių partijų nariai – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (TS-LKD), Virgilijus Alekna (LS) bei valdančiosios LSDP atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dar kartą viešino siūlomos reformos ydas.
3 mėnesius labai daug šnekame apie šią reformą. Tai nėra kažkoks mažas . Nuo pirmų žingsnių sakiau, kad nepalaikysiu šios įdingos idėjos, ką patvirtino ir STT.
„STT pateikė išvadas, kur buvo įvardintos korupcinės rizikos. Bet net į šias rizikas nebuvo atsižvelgta ir projektas vis tiek buvo pateiktas Vyriausybei ir nešamas į Seimą. Šiandien jis numatomas 19 valandą vakaro – ilgo, perkrauto, biudžetinio posėdžio pabaigoje. Kyla klausimas, kodėl yra toks karštligiškas noras šią reformą pateikti.
O mūsų sporto čempionų bendruomenės dalies nuomone tai yra rizikinga ir ydinga reforma. Bet jų nuomonės nėra paisoma. Vietoje to, kad patobulintume ir pakoreguotume dabartinę sistemą, ją ardome tam, kad sugrįžtų korupciniai ryšiai ir santykiai, kurie buvo prieš dešimtmetį“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Olimpinė čempionė, socialdemokratų partijos narė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat griežtai nesutinka su savo kolegų siūlomu projektu.
„Tai yra labai didelis pokytis, kuris neigiama prasme atsilieps visai sporto bendruomenei. Nuo pat pirmų žingsnių sakiau, kad nepalaikysiu šios idėjos. Daugybė kartų prašiau, kad išsidiskutuotume, galbūt nukeltume iki pavasario reformą, bet matome, kad niekas nieko nelaukia ir eina buldozerio principu“, – reformą kritikavo buvusi penkiakovininkė.
Itin griežtai apie šią reformą pasisakė Dukart olimpinis čempionas ir Liberalų sąjūdžio partijos narys Virgilijus Alekna.
„Šis klausimas ir reforma gimė chaotiškai. Įprastai tokios reformos būna vykdomos po tyrimų su aiškiais įvardijamais, kur yra problemos, paaiškinimais, kas neveikia. Nėra pagrįsta, dėl ko ši reforma daroma. Vienintelis argumentas – prisidengiama, jog norima suteikti daugiau galių visuomeninėms organizacijoms, bet turiu pasakyti, kad jos ir dabar turi pakankamą įtaką, dalyvauja įvairiose darbo grupėse.
Taip pat norima pakeisti sistemą, nes yra per daug vienasmenis valdymo organas. Bet jis tokiu išliks ir po tokios reformos, nes tai priiminės vadovas savo parašu ir iš principo niekas nepasikeis, tik grąžinsime sporto lėšų skirstymą dešimtmečiu atgal. Šioje vietoje įžvelgiama labai daug rizikų. Jau net nekalbu, jog ir STT pasisakė gan griežtai. Bandoma sakyti, jog buvo atsižvelgta, bet atsižvelgė tik į visiškai neesminius dalykus.
O dabar yra ne laikas daryti šią reformą. Kol viskas pradėtų veikti, praeitų keli metai, o 2028 metais turėsime olimpines žaidynes. Ta suirutė tikrai nepadės sportininkams ir federacijoms rengtis olimpinėms žaidynėms. Šiuo metu šis klausimas yra visiškai neišdiskutuotas. Jeigu diskusijos vyko, tai jos buvo imitacinės.
Šis projektas parengtas su suinteresuotų organizacijų įtaka. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir jį palaikančios federacijos nori perimti sporto lėšų skirstymo kontrolę. Visi sportą suprantantys žmonės supranta, kad tai yra blogis“, – dėstė olimpinis čempionas.
Virgilijus Alenka, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (14)
Virgilijus Alenka, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
T.Bauro nuotr.
Konferencijoje apsilankė ir ŠMSM ministrės Ramintos Popovienės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius. Šis priminė, jog audito išvados parodė netinkamai atliekamą Nacionalinės sporto agentūros (NSA) vadovo Mindaugo Špoko darbą.
Pasak G.Grybausko projektu siekiama daugiau nevyriausybinių organizacijų įtraukimo, kontrolės ir skaidrumo, ypač – prieš priimant sprendimus. Valdymas taptų kolegialus, įsitrauktų daugiau sporto sričių atstovų nuo sportininkų iki sporto mokslo.
Taip pat viceministras tvirtina, jog po STT pastabų reformoje buvo atlikti pokyčiai bei nuo šiol sprendimus priims ne vienas žmogus, o taryba.
Virgilijus Alenka, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (14)
Virgilijus Alenka, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
T.Bauro nuotr.
„Mes negalime tikėti, ką sako ministerijos atstovas vien dėl, kad taip bandoma parodyti, kad buvo problema infrastruktūros skyriuje organizacijoje, kalbu apie Nacionalinę sporto tarybą.
Dabar prisidengiama, kad bus teismai ir norima keisti visa sistemą prisidengiant šituo, kur organizacijoje tai užima mažą dalį. Ir norima, kad visuomeninės organizacijos turėtų didesnę galimybę kontroliuoti lėšų valdymą ir skirstymą. Tai jūs to nemaišykite, neslėpkite ir nedenkite po kokiu neskaidrumu, o sakykite kaip yra“, – G.Grybauskui oponavo V.Alekna.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.