24-erių kikbokso kovotojo vardas skamba vis garsiau – klaipėdietis šiais metais nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir net ėmė keisti žmonių požiūrį į save.
Vargu, ar kas prieš kelerius metus būtų pagalvojęs, kad kurtinančiu švilpimu įprastai tuomet palydimas kovotojas dabar sulauks kovinio sporto gerbėjų ovacijų.
Tiesa, ne visų iškart.
D.Dirkstys, atrodo, pats su savo pergalėmis lėtai prisijaukino gerbėjų minią. Net ir be didesnės šypsenos veide UTMA turnyruose Nemuno salą užpildę žiūrovai po kovų pakyla iš savo vietų ir plojimais palydi šį kovotoją po jau eilinės pergalės.
„Žmonėms tiesiog pradėjo daug kas aiškėti. Pradžioje buvo daug kam neaišku, dabar daugeliui yra aiškiau. Vis dėlto ir dabar yra daug kam neaišku, žmonės kalba, rašo prieš kovą, kad varžovai mane „suvalgys“, sudaužys...
Po kovos sako, kad tas varžovas buvo nieko vertas, mano pergales bando nužeminti, bando surasti būtų, kaip man įkasti, prie kažko prikibti. Tikrai yra daug nepatenkintų žmonių, bet į tai nekreipiu dėmesio.
Man gaila tų žmonių dėl tokio požiūrio. Bet čia jau jų problema, aš žiūriu į save, o aš tiesiog toliau laimėsiu. Galite mane mėgti, galite manęs nekęsti, jūsų reikalas“, – portalui Lrytas samprotavo praėjusį mėnesį UTMA svorio kategorijoje iki 86 kg pagal kikbokso taisykles čempionu tapęs klaipėdietis.
Kovinio sporto gerbėjai jau kurį laiką laukia jo akistatos su geriausiu visų laikų Lietuvos kikbokso kovotoju laikomu Sergejumi Maslobojevu.
Tiesa, nors UTMA organizcijos vadovas Viktoras Gecas buvo užsiminęs, kad šį kova ateityje tikrai įvyks, kol kas nėra aišku, kada kovinio sporto gerbėjai ją išvys.
„Žiūrėkime į esmę – jis (S.Maslobojevas) daug laiko nebeturi. Jam pačiam ši kova yra reikalinga, nes tai būtų viena iš didžiausių kovų, kuri vyktų Lietuvoje. Manau, jis tą puikiai supranta, bet jis supranta ir kitą dalyką, kad jo laikas eina į pabaigą, kai mano laikas tik prasideda“, – tęsė D.Dikstys.
Atvirame interviu su Lrytas jis prakalbo apie pralėkusius metus, saldžias pergales, didžiausias baimes bei būsimus iššūkius.
– Ar galima teigti, kad šie metai jums tapo savotiškais proveržio metais?
– Buvo tikrai šuolis į viršų, bet nenoriu visko sureikšminti, tikiu, kad viskas ateina, dar tikrai nesijaučiu, kad būčiau karjeros viršūnėje, tad visi didžiausi pasiekimai nusimato tik tolimesnėje ateityje.
– Kuri kova ar momentas jums labiausiai įsiminė per šiuos metus?
– Turbūt, kad išskirčiau tris momentus – tapimas pasaulio, Europos ir UTMA čempionu. Visus tris titulus labai vertinu, visais labai džiaugiuosi. Visus tris apdovanojimus laikau kaip didžiausius metų pasiekimus.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais šiais metais susidūrėte?
– Nepasakyčiau, kad buvo sunkumų ar labai didelių išbandymų. Tiesiog dirbau sunkiai, taip darau visada, bet ateina laikas, kai įdėtas darbas pradeda atsipirkti. Gyvenime pilna atvejų, kai kažkam nepavykus žmonės skuba tai mesti.
Bet mano pavyzdys kitoks. Suprantu, kaip vyksta darbas, suprantu, kaip vyksta rezultato atėjimas. To profesionalaus sporto darbo, kuriam atiduodu jau 14 metų, vaisiai vis saldėja.
– Kokias pamokas išsinešate iš šių metų?
– Disciplina atsiperka. Bet aš nepasakyčiau, kad tai pamoka, kurią supratau šiais metais. Tą supratau jau kiek anksčiau, kad atsisakęs tam tikrų dalykų, momentinio komforto, ateina ilgalaikiai rezultatai.
– Gal galėtumėte pakonkretizuoti „tam tikrų dalykų atsisakymą“? Ką turite omenyje?
– Neišskirčiau konkrečios detalės. Tiesiog atsirado daugiau disciplinos, o vaisiai tapo saldesni.
– Grįžkime į jūsų karjeros pradžią. Kada supratote, kad kovinis sportas yra jūsų pašaukimas?
– Turbūt tą akimirką, kai šiame sporte buvau praleidęs ketverius, penkerius metus. Tą akimirką pamačiau ir supratau, kad lenkiu savo bendraamžius, jaunimą, kovas užbaigdavau anksčiau laiko.
Tą akimirką supratau, kad galbūt gali kažkas iš to gero gautis. Būdamas 18 metų išėjau į profesionalų ringą. Būdamas 18 metų jau kovojau su garsiausiais šalies šio sporto vardais. Ten taip pat sekė pergalės. Tada supratau, kad nuo tos akimirkos reikia tik „spausti gazą“. Dar ne pabaiga. Man tik 24-eri, aš dar tikrai nesu savo geriausios formos.
– Jei galėtumėte nusikelti laiko mašina, ką dabartinis D.Dirkstys pasakytų karjerą pradedančiam D.Dirksčiui?
– Pasakytų, kad reikia investuoti į bitcoiną (juokiasi). O jei apie sportą... Viskas susidėliojo taip, kaip ir turėjo susidėlioti. Galėčiau jam pasakyti, kad reikia dirbti sunkiai, bet aš sunkiai ir dirbau.
Aišku, būtų galima galintis į mažas detales, tokias kaip neišeiti su Narausku (Mindaugu Narausku) į kovą, kol teisėjai nebus pakeisti, bet iš esmės viską tas jaunasis D.Dirkstys darė gerai.
– Pastaruoju metu atrodo, kad jūsų kūnas tiesiog transformavosi. Kaip atrodo jūsų treniruočių rutina, mityba?
– Sportuoji kiekvieną dieną po du, tris kartus. Turiu rytinę, vakarinę treniruotę, kartais turiu ir papildomą treniruotę kaip ankstyvo ryto bėgimas, atsistatymo treniruotės.
Kalbant apie mitybą, ji nėra sustyguota kiekvienai valandai. Bandau valgyti daug ir gero maisto. Tad geras maistas ir sportas kiekvieną dieną. Kartais ilsiuosi sekmadieniais, bet dažniausiai tų sekmadienių metu būna masažai, pirtys, pasivaikščiojimas, tad toks aktyvus poilsis.
Ir taip visus metus. Šiemet turbūt nebuvo nė vienos dienos, kad nebūčiau nesportavęs dviejų dienų iš eilės.
– Pastebėjote, kad kovinio sporto gerbėjų požiūris į jus per pastaruosius metus šiek tiek pasikeitė? Kaip galėtumėte paaiškinti tą virsmą iš neapykantos į pagarbą?
– Taip, žmonėms tiesiog pradėjo daug kas aiškėti. Pradžioje buvo daug kam neaišku, dabar daugeliui yra aiškiau. Vis dėlto ir dabar yra daug kam neaišku, žmonės kalba, rašo prieš kovą, kad varžovai mane „suvalgys“, sudaužys...
Po kovos sako, kad tas varžovas buvo nieko vertas, mano pergales bando nužeminti, bando surasti būtų, kaip man įkasti, prie kažko prikibti. Tikrai yra daug nepatenkintų žmonių, bet į tai nekreipiu dėmesio.
Man gaila tų žmonių dėl tokio požiūrio. Bet čia jau jų problema, aš žiūriu į save, o aš tiesiog toliau laimėsiu. Galite mane mėgti, galite manęs nekęsti, jūsų reikalas.
– Laikote save geriausiu kikbokso kovotoju Lietuvoje?
– Manau, kad faktai šneka. Mano svorio kategorijoje daug kas bandė mane stabdyti, nepavyko. Šiai dienai, žvelgiant į visą šio svorio kategorijos Lietuvos istoriją, šiai dienai esu vienas iš geriausių visų laikų Lietuvos kovotojų. Pridurkime, kad man 24-eri. O kaip bus už 12 metų? Jei bent 10 metų išlaikysiu tokį pat aktyvumą, kaip ir dabar, ką šnekėsime tada?
– Kaip tvarkotės su gaunamomis neapykantų bangomis?
– Gyvenime yra taip, kad jei tu esi silpnas, tu palūžti. Silpni tiesiog palūžta. Todėl yra konkurencija, normalu, gyvenime žmogus gali būti ir geras, bet jei jis bus psichologiškai silpnas, jis nepateps tos neapykantos.
Svarbu išlikti profesionaliam visur. Negaliu leisti būti sulaužytam psichologiškai žmogaus žodžių, kurio net nepažįstu. Tokie žmonės net nepatemtų net savaitės tokio mano gyvenimo, kokį aš gyvenu, nes tokie žmonės yra tiesiog per daug įlindę į savo komforto zoną.
– O kaip pats stengiatės atrasti savąją komforto zoną? Kaip atsipalaiduojate?
– Aš tiesiog poilsiauju namie. Geras miegas, profesionalūs sportiniai masažai, pirtys, geras maistas ir galvos neapsikrovimas. Jei tavo mintys bus kitur, tavo kūnui tai turės įtakos.
– Esate labai pasitikintis savimi. Kokia jūsų didžiausia baimė?
– Sakyčiau, kad yra baimė pralaimėti kovas. Turiu baimę kovos metu nepasirodyti taip, kaip aš galiu. Nes net jei ir laimiu, bet nepasirodau taip, kaip noriu, aš būsiu nepatenkintas.
– Po praėjusio UTMA turnyro buvote užsiminęs, kad su Sergejumi Maslobojevu esate pasiruošęs kautis, kad ir sausio mėnesį. Nepakeitėte pozicijos?
– Aš esu pasiruošęs kovoti su bet kuo. Noriu didelių kovų, noriu įdomių kovų. Visoje šioje istorijoje esminį vaidmenį atlieka svorio kategorija, ji skiriasi per 10 kilogramų. Čia yra ta detalė, į kurią reikia atkreipti dėmesį ir ieškoti kompromisų.
– Ir kokį kompromisą regite?
– Mano kompromiso matymas būtų vidurys. Jei aš kovoju 86 kilogramų svorio kategorijoje, o jis 95 kilogramų svorio kategorijoje, mes galėtume kautis apie 90 kilogramų svorio kategorijoje.
– Vis dėlto, žvelgiant iš S.Maslobojevo pusės, neatrodo, kad jis labai degtų noru kautis su jumis...
– Na, mačiau jis dabar gauna į sąskaitą pinigėlių iš žiūrovų. Jis yra šildomas ir jam yra ramu, nereikia kovoti, nieko. Kažkur teko matyti, jog jis klausė, o kam man ta kova reikalinga? Tai palaukit, jis prašinėja į sąskaitą pinigų, o paskui sako, kam reikalinga ta kova?
Tai gal, Sergejau, iš kovos ir užsidirbsi tų pinigėlių. Nebereiks iš žmonių prašyti. Ir tai yra tik vienas iš šimto faktorių, kuriuos galėčiau paminėti.
Bet žiūrėkime į esmę – jis daug laiko nebeturi. Jam pačiam ši kova yra reikalinga, nes tai būtų viena iš didžiausių kovų, kuri vyktų Lietuvoje. Manau, jis tą puikiai supranta, bet jis supranta ir kitą dalyką, kad jo laikas eina į pabaigą, kai mano laikas tik prasideda.
– Koks kovotojas ar apskirtai sportininkas yra jūsų idealas?
– Neišskirčiau vieno. Turiu daug mėgstamų sportininkų – patinka vieno mąstymas, kito smūgiai, trečio darbo etika. Iš visų pasiimu dalelytę, stengiuosi semtis patirties iš daug pasiekusių sportininkų.
– Vis dažniau jus galima išvysti besikaunant užsienyje. Neplanuojate nerti į gilesnius vandenis ir išmėginti jėgas JAV rinkoje?
– Kodėl ne? Šiuo metu aš neturiu kontrakto, tad jei gaučiau gerus pasiūlymus, svarstyčiau juos, aš tai už.
– O kur regite savo lubas?
– Tokių lubų dar nematęs. Dirbam, dirbam, dirbam. Laikas parodys.
– Nėra apmaudu, kad kovinio sporto atstovai sulaukia mažiau dėmesio nei olimpinių sporto šakų sportininkai?
– Į sportininkus, kurie nepriklauso olimpinei šeimai yra žiūrima kitaip. Jie negauna meilės, dėmesio. Net jei jie ir įdeda daugiau darbo, atneša didesnius pasiekimus.
Su tokiais pasiekimais, kokius aš turėjau šiemet, galėjau būti kažkur nominuotas (LTOK Metų sportininko apdovanojimuose). Buvau vienas iš daugiausiai dirbančių sportininkų šalyje, bet jei tas sportas nėra olimpinis, meilės duodama nebus.
– Jaučiate diskriminaciją?
– Jaučiasi skirtumas, labai jaučiasi skirtumas. Tiek žiniasklaidos, tiek ir politikos lygmens. Labai didelis skirtumas.
– Kokį sau tikslą keliate kitiems metams?
– Toliau laimėti, dar sunkiau dirbti, viską daryti profesionaliau bei tobulėti tiek kaip žmogui, tiek kaip ir kovotojui.
– Koks palinkėjimas sau ir kitiems artėjančių Naujų metų proga?
– Meilės ir ramybės.