Lietuvos sporto akcentai nesikeičia jau daug metų. Komandinėse sporto šakose niekas negali konkuruoti su krepšiniu ir futbolu, kad ir kaip trūktų skambių pergalių, kurios suvienija tautą.
Asmeninėse sporto šakose dominuoja lengvoji atletika ir plaukimas – šįmet Mykolas Alekna jau ketvirtąkart iš eilės tapo Metų sportininku, o Rūta Meilutytė gavo Metų sportininkės prizą iš viso jau šeštą kartą.
Žiemos olimpinėse žaidynėse galime tikėtis visų laikų didžiausios Lietuvos atletų delegacijos, o tai savaime užtikrins didesnį atgarsį visuomenėje. Ar bus aukštų vietų – jau kitas klausimas.
Tradiciškai „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių Metų sporto intrigų ir prognozuoja jų baigtį.
1. Ar nors vienas Lietuvos atletas Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse pateks į geriausiųjų aštuonetą? LR prognozė: taip (tikimybė – 75 proc.).
2026 metų vasario 6–22 dienomis Italijoje kartu su geriausiais pasaulio žiemos olimpiečiais varžysis mažiausiai 17 lietuvių atletų. 2022 metais jų buvo 13, o prieš tai rekordas buvo 9 sportininkai.
Pasiekus naują Lietuvos delegacijos dydžio rekordą norisi kalbėti apie žiemos sporto proveržį. Bet kaip yra iš tikrųjų?
Žiemos žaidynių programoje – 16 sporto šakų, o lietuviai dalyvaus tik keturiose ir tai yra aiškus atsakymas, kad maža šalis negali tikėtis aprėpti net ir pusės olimpinės programos. Biatlonas, slidinėjimas, kalnų slidinėjimas ir dailusis čiuožimas – tik šiose sporto šakose turime atletų, kurie iškovojo olimpinius kelialapius.
„Lietuvoje nėra nei kalnų, nei sniego, tad sudėtinga mūsų šalyje pasirengti žiemos olimpinėms žaidynėms. Mes niekada nepasieksime Norvegijos lygio, kur, juokaujame, vaikai jau gimsta su slidėmis. Mes visada būdavome vasaros sporto šalimi, tad žiemos žaidynėse turėti 17 sportininkų yra puiku. Žiemos sportui Lietuvoje labiausiai trūksta infrastruktūros. Taip pat neturime tradicijų. Žiūrėkime į viską realiai, tačiau mes stengiamės, kad žiemos sporto šakos sulauktų tiek pat dėmesio kiek ir vasaros“, – minint 100 dienų iki žaidynių atskaitą kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Olimpinė čempionė gerai žino medalių ir aukštų vietų kainą, todėl pabrėžia, kad olimpinėse žaidynėse prizinėmis laikomos 1–8 vietos, nes jas užėmę sportininkai gauna atitinkamus sertifikatus.
Ar bus jų Italijoje? Didžiausia viltis – ledo šokių pora, kurią sudaro 2024 m. Lietuvos pilietybę gavusi 31 metų amerikietė Allison Reed ir 33 metų Saulius Ambrulevičius. Šį sezoną jiedu atrodo kur kas tvirčiau negu praėjusį, o jų geriausias 2025 metų rezultatas (201,05 balo) pasaulio čempionate būtų leidęs užimti 6-ąją vietą.
Todėl viltys būti olimpinių žaidynių aštuntuke atrodo tikrai realios – skirtingai nei optimizmas, kad pora gali kovoti dėl medalių. Nors A.Reed ir S.Ambrulevičius kai kurių turnyrų atskirose programose yra aplenkę elitines pasaulio poras, bendrojoje įskaitoje nulemia stabilumas.
Beveik pusę delegacijos sudarys biatlono atstovai, kurių bus net aštuoni, o tai leis startuoti ir estafetėse, kur aukštą vietą galima užimti ir aplenkus mažai konkurentų. Asmeninėse varžybose geras rezultatas būtų vieta 20-uke, o tai gali padaryti Vytautas Strolia ir galbūt Maksimas Fominas – jei bus taiklūs šaudyklose.
Iš slidininkų ir kalnų slidininkų reikėtų tikėtis finišo, o ne pasitraukimo iš trasos.
2. Ar Mykolas Alekna dar sykį pagerins pasaulio disko metimo rekordą? LR prognozė: ne (tikimybė – 70 proc.).
Dvejus metus iš eilės M.Alekna balandžio viduryje pasinaudojo palankiu vėju Ramonoje ir neįprastame sektoriuje JAV gerino pasaulio disko metimo rekordą.
2024 metais jis pranoko 38 metų senumo vokiečio Jurgeno Schulto (74 m 8 cm) rekordą, kai numetė diską 74 m 35 cm. Po metų lietuvis ten pat nusviedė įrankį 75 m 56 cm. Dabar jam priklauso 2 iš 4 tolimiausių metimų per visą istoriją, nes kitų dviejų autorius yra australas Matthew Denny (74 m 78 cm ir 74 m 25 cm).
Ar bus ir trečias rekordinis kartas? Skambėtų įspūdingai, tačiau žmogaus galimybių ribos nėra begalinės, o ir vėjas ne visada pučia palankiausiai.
2025 metais jis Ramonoje išties pūtė puikiai – ten užfiksuoti net 7 metimai už 72 metrų ribos. Dar viena ryški tendencija: per visą disko metimo istoriją užfiksuota tik 15 metimų už 72 metrų ribos, iš jų net dešimt – 2025 metais.
Esant tokioms tendencijoms kalbama, kad 2026 metais į Ramoną sulėks visas pasaulio elitas, o konkurencija gali būti rimtas stimulas. Bet tas didelis šaršalas gali ir sutrukdyti.
3. Ar Rimas Kurtinaitis iki metų pabaigos išsilaikys prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo? LR prognozė: taip (tikimybė – 80 proc.).
R.Kurtinaičio kariauna 2025 m. Europos čempionate liko penkta, bet tai greitai tapo istorija, nes jau po dviejų mėnesių teko pradėti 2027 metų pasaulio čempionato atrankos kovas.
Startas buvo nervingas – stebuklas Londone (89:88 prieš britus) ir nestebuklas Klaipėdoje (81:82 su italais). Viena nesėkmė – ne tragedija, tačiau daugiau klupti D grupėje negalima, nes kitame atrankos etape bus įskaitomos pirmojo etapo pergalės. 2026 metais laukia dar ketverios pirmojo etapo rungtynės, o tuomet – kovos su trimis stipriausiomis C grupės ekipomis, tarp kurių tikrai bus galingai startavusios Turkija ir Serbija.
Iš naujos grupės bilietus į pasaulio čempionatą gaus tik trys ekipos, tad anksti išbarstyti taškai gali skaudžiai atsiliepti.
O rinktinės žaidimas ir pergalių skaičius labai priklausys nuo žaidėjų, kuriuos treneris turės savo žinioje. Eurolygoje kovojantis Kauno „Žalgiris“ per pirmąjį atrankos langą atsuko nugarą rinktinei ir privertė R.Kurtinaitį užsiimti patriotiniu auklėjimu, tačiau tokių langų bus dar penki ir kaskart reikės burti rinktinę iš naujo – netgi vidurvasarį, kai reikės bent pabandyti prikalbinti atostogaujančias NBA žvaigždes.
R.Kurtinaičio laukia karšti metai, bet patyręs 65 metų strategas posto neteks turbūt tik vienu atveju – jeigu po vasaros mačų rinktinė D grupėje liktų paskutinė, tuo baigdama savo atrankos ciklą.
4. Ar Kauno „Žalgiriui“ Eurolygos kovos baigsis po reguliariojo sezono? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
Metai kiti – istorija ta pati: „Žalgiris“ vėl pradėjo Eurolygos sezoną viršydamas lūkesčius ir buvo lyderis po 8 turų, kai turėjo 6 pergales. Istorija sako, kad mažiau pinigų turinčios Eurolygos komandos tiesiog privalo sezono pradžioje rinkti pergales, kol turtingieji neužkamšė spragų.
Palyginti su praėjusiu, šį sezoną „Žalgiris“ savo piniginėje turi 4 milijonais eurų daugiau, tačiau su 21,7 mln. eurų biudžetu lenkia tik keturias komandas.
Po įspūdingo starto kauniečiai buvo pristabdyti. Jie per kitas dešimt rungtynių laimėjo tik 4 sykius, tad po 18 turų su 10 pergalių dalijosi 8–10 vietomis.
Naujasis treneris Tomas Masiulis stebina kuklumu ir santūrumu, tačiau stebint iš šalies atrodo, kad keliems „Žalgirio“ lyderiams reikia griežtesnio žodžio. Ypač turint galvoje, kad po Naujųjų metų bus dar sunkiau siekti pergalių, todėl „Žalgirio“ siekis būti dešimtuke ir dalyvauti bent įkrintamosiose varžybose kybos ant plauko.
5. Ar LKL čempionate Kauno „Žalgiris“ atlaikys Vilniaus „Ryto“ spaudimą? LR prognozė: taip (tikimybė – 95 proc.).
Per 32 LKL sezonus „Žalgiris“ iškovojo 25 titulus, „Rytas“ – 7. Nėra jokių ženklų, kad šį sezoną kas nors įsiterptų į šį ginčą.
Aišku, niekas negarantuoja, kad vieną savo simbolių Gytį Radzevičių į Ispaniją išlydėjęs „Rytas“ pasieks LKL finalą, bet vilniečiai iki lemiamų kovų pabaigos turėtų užkamšyti spragas ir išsilaižyti žaizdas.
Nors finale būna visko, o „Ryto“ 2025–2026 metų biudžetas pasiekė rekordinius 7 mln. eurų, vilniečių piniginė yra triskart plonesnė nei „Žalgirio“.
Jėgų ir meistriškumo skirtumas ryškiai buvo matomas per kalėdines LKL čempionato rungtynes Vilniuje gruodžio 27-ąją, kai „Žalgiris“ iškovojo Vilniuje įtikinamą pergalę 90:81 (didžiausias skirtumas siekė net 20 taškų). „Žalgiris“ lengvai laimėjo netgi žaisdamas vidutiniškai, o „Ryto“ strategui Giedriui Žibėnui liko tik skėsčioti rankomis: „Treneriai – ne stebukladariai.“
6. Ar Vilniaus „Rytas“ prasimuš į pirmąkart rengiamą FIBA Čempionų lygos finalo ketvertą? LR prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.).
Europos krepšinio horizonte šmėžuojant NBA Eurolygos projektui „Rytas“ tiesiog privalo būti tarp pagrindinio FIBA klubų turnyro lyderių. Belaukiant naujų vėjų Europos klubų krepšinyje svarbu užsiimti kuo tvirtesnes starto pozicijas, kad būtų bent menkiausia galimybė žengti į naują turnyrą, apie kurį „Ryto“ klubo vadovai kalba ir patys.
„Rytas“ sėkmingai įveikė FIBA Čempionų lygos pirmąjį barjerą, kai A grupėje užsitikrino pirmąją vietą nesužaidus visų rungtynių.
Tai garantavo tiesioginį bilietą į kitą etapą, kuriame vėl laukia keturių komandų grupė, iš kurios dvi geriausios pateks į ketvirtfinalį.
„Rytas“ tikrai pajėgus kautis su naujais varžovais (vienas yra Stambulo „Galatasaray“, du paaiškės po įkrintamųjų rungtynių), o ketvirtfinalyje iki 2 pergalių jau reikės ir sėkmės. Pagal varžybų modelį, ketvirtfinalio poras nulems burtai, todėl išvengus pajėgiausių Ispanijos klubų yra visai realu žaisti finalo ketverte, kuris vyks gegužės 8–10 dienomis.
7. Ar NBA naujokų biržoje nuskambės lietuviška pavardė? LR prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.).
Likus pusmečiui iki NBA naujokų biržos prognozėse aiškiai minima tik viena lietuviška pavardė – 21 metų 218 cm ūgio Motiejaus Krivo.
Jis antrą sezoną rungtyniauja Arizonos universiteto „Wildcats“ komandoje, kuri galingai pradėjo NCAA čempionatą ir laikoma viena favoričių. Lietuvis yra pagrindinis komandos centras, renka po 10,2 taško ir 8,6 atkovoto kamuolio.
M.Krivas jau šiemet buvo minimas tarp biržos kandidatų, tačiau šiauliečio viltis sužlugdė trauma.
Po 2025 metų biržos skelbtose portalo ESPN prognozėse jam buvo žadama 27-oji vieta, bet dabar M.Krivo akcijos vertinamos prasčiau ir žadama 49-oji pozicija. Tai reiškia, kad pirmajame rate jis nesudomins nė vienos ekipos, bet gali būti pasirinktas kaip vienas antrojo rato šaukimų.
Iki šiol NBA bent vienas rungtynes yra sužaidę 17 lietuvių krepšininkų, o NBA biržose buvo pašauktas 21 žaidėjas.
8. Ar Lietuvos vyrų futbolo rinktinė 2026 metais nutrauks rekordinę nelaimėtų rungtynių seriją? LR prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.).
Edgaro Jankausko treniruojama Lietuvos rinktinė į 2026-uosius žengia kaip ilgiausiai Europoje nelaimėjusi nacionalinė komanda.
Metus baigęs beviltiškas pralaimėjimas lapkričio 17-ąją svečiuose Nyderlandams buvo 17-as iš eilės nelaimėtas mačas, o rekordas krito keturiomis dienomis anksčiau po lygiųjų 0:0 namie su Izraeliu. Iki tol lietuviai keturis sykius buvo nelaimėję po 15 sykių iš eilės.
Jau aišku, kada ir kaip šią juodą seriją bus galima nutraukti.
146-ąją vietą FIFA reitinge užimanti Lietuva nebuvo pakviesta į jokį iš devynių „FIFA Series“ turnyrų, tad pavasarį žais dvejas kontrolines rungtynes – su Moldova (kovo 26 d. svečiuose) ir Sakartvelu (kovo 29 d. Kaune).
„Deja, dėl mažos rinkos, dėl prastų rezultatų, dėl žemo reitingo nė viena šalis, kuri rengs FIFA turnyrus, mūsų nepasirinko“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius, kuris vylėsi žaisti ir įveikti Azijos komandas.
Jei pavasarį nepavyks pagaliau iškovoti pergalės, birželį laukia tradicinis Baltijos taurės turnyras, kurio nelaimėti jau būtų gėda.
Rudenį prasidės naujasis UEFA Tautų taurės turnyras, kuriame Lietuva pirmąkart žais žemiausioje D pakopoje. Priklausomai nuo burtų, lietuvių varžovės gali būti Andora, Lichtenšteinas, Gibraltaras (Latvija) ir Malta (Liuksemburgas) (šios poros žais pereinamąsias rungtynes). D pakopoje bus dvi grupės po tris komandas, tad iš viso lauktų 4 rungtynės.
9. Ar „Kauno Žalgiris“ apgins A lygos čempionų titulą? LR prognozė – taip (tikimybė – 60 proc.).
2025-ieji tapo istoriniai „Kauno Žalgirio“ futbolo komandai, kuri pasinaudojo Vilniaus „Žalgirio“ bėdomis ir pirma laiko užsitikrino pirmą istorijoje Lietuvos čempionų titulą.
Visą laiką futbolu žavėjęsis buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Mantas Kalnietis kaip „Kauno Žalgirio“ prezidentas mėgavosi naujais šlovės spinduliais ir neslėpė, kad išlaikyti titulą bus sunkiau nei jį iškovoti.
Jo teigimu, „Kauno Žalgiris“ šį sezoną vertėsi maždaug su 3 mln. eurų biudžetu, o daugiau kaip 1 milijoną eurų uždirbo kovodamas UEFA Konferencijų lygos atrankoje, kur įveikė Velso ir Islandijos klubus.
Žaisdami UEFA Čempionų lygos atrankoje kauniečiai, kaip turintys žemą klubo istorinį reitingą, iškart susidurs su pajėgesniais varžovais, bet finansinės išmokos čia bus didesnės.
Kad „Kauno Žalgiris“ rimtai rengiasi ginti titulą, liudija ir tai, jog čempionai persiviliojo porą svarbių žaidėjų iš sostinės „Žalgirio“, kuris, pakeitęs vadovybę ir savininkus, nersis iš kailio bandydamas susigrąžinti garbę ir titulą.
Tad naujajame A lygos sezone, kuris prasidės jau vasario 20-ąją, laukia išties įdomios dviejų „Žalgirių“ grumtynės.
10. Ar plaukikė Rūta Meilutytė papildys savo titulų kolekciją Europos ir pasaulio čempionatuose? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
Nors R.Meilutytė pastaraisiais metais nėra taip susitelkusi į plaukimą kaip karjeros pradžioje, jos talentas leidžia toliau kolekcionuoti titulus.
Neskaičiuojant aštuonių laimėtų jaunimo čempionatų ar žaidynių, 28 metų Auksinė Žuvelė suaugusiųjų varžybose yra iškovojusi 20 čempionės titulų – vieną olimpinį, 11 pasaulio (6 olimpiniame baseine ir 5 trumpajame), taip pat 8 Europos (3 olimpiniame baseine ir 5 trumpajame).
2026 metais R.Meilutytė turės galimybę pildyti savo kolekciją Europos čempionate olimpiniame 50 m baseine (vasarą Budapešte) ir pasaulio čempionate trumpajame 25 m baseine (gruodį Pekine).
Labiau tikėtina, kad tai įvyks ne buvusioje jos firminėje 100 m krūtine rungtyje, o perpus trumpesnėje 50 m distancijoje, kuri įtraukta į 2028 metų vasaros olimpinių žaidynių programą. Tuo nauju statusu R.Meilutytė jau pasinaudojo 2025 m., kai po triumfo Singapūre, kur artimiausią varžovę aplenkė puse sekundės, gavo maksimalią Vyriausybės numatytą 40 tūkst. eurų premiją.
Tad stimulas siekti titulo Europos čempionate išliks didelis – skirtingai nuo startų trumpajame 25 m baseine.
2025-ųjų rezultatai: lūkesčius slopino ir futbolas, ir krepšinis
Prieš metus „Lietuvos rytas“ tradiciškai pristatė dešimt karščiausių 2025-ųjų Lietuvos sporto intrigų. Po sėkmingų 2024 metų spėjimų (pasitvirtino 7 iš 10) teko išgyventi nusivylimą kartu su visu mūsų šalies sportu – pasitvirtino tik 4 iš 10.
Net trys klaidingi buvo susiję su tragiškais Lietuvos futbolo rinktinės ir šalies futbolo čempiono Vilniaus „Žalgirio“ rezultatais. Stebuklų ir nesitikėjome, tačiau nelaukėme, kad mūsų futbolo elitą spardys visi – ir rinktinių, ir klubų lygiu.
Prašovėme ir kabindami Europos čempionato medalius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, ir tikėdamiesi, kad Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ pagaliau vėl žais bent jau įkrintamosiose varžybose. Neišdegė.
Nuplaukė net ir Mykolo Aleknos auksas pasaulio čempionate, kai planetos rekordininką labiau patyręs konkurentas aplenkė paskutiniu metimu.
Primename 2025 metų prognozes ir rezultatus.
1. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovos medalį Europos čempionate? LR prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.). Nepasitvirtino.
Rimo Kurtinaičio kariauna neturėjo savo gretose visų stipriausių karių, tačiau buvo arti pakylos. Lietuviai pirmajame etape nusileido tik būsimajai čempionei Vokietijai, aštuntfinalyje palaužė Latviją, tačiau ketvirtfinalyje atsitrenkė į Giannio Antetokounmpo pastatytą Graikijos sieną (76:87).
Kaip geriausia ketvirtfinalyje suklupusi komanda Lietuva su 5 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais liko penkta – tai nebuvo išsvajotas rezultatas, bet realus pajėgumo atspindys.
2. Ar Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pateks į 2025 metų Europos čempionato finalinį etapą? LR prognozė: taip (tikimybė – 65 proc.). Pasitvirtino.
Lietuvos krepšinio federacijos siekis gaivinti moterų krepšinį sėkmingai įgyvendinamas. 2025 metų Europos čempionato atrankoje lietuvės savo grupėje su 4 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais liko antros ir pateko į finalinį etapą kaip viena iš keturių geriausių 2-ąsias vietas užėmusių komandų. Aišku, lietuvėms kiek pasisekė, nes aukštyn užkėlė geras taškų santykis po pergalių prieš silpną Azerbaidžano rinktinę.
Tačiau ir finaliniame etape lietuvės nenuvylė, nes pirmajame etape po pergalių prieš Slovėniją ir Serbiją pateko į ketvirtfinalį. Tuo pergalės ir baigėsi, nes po pralaimėto ketvirtfinalio nesėkmės lydėjo ir kovoje dėl bilieto į pasaulio čempionato atranką (pralaimėta Čekijai ir Turkijai), tačiau 8-oji vieta nebuvo prasta po 10 metų į Europos elitą sugrįžusiai komandai.
3. Ar Kauno „Žalgiriui“ Eurolygos kovos baigsis po reguliariojo sezono? LR prognozė: ne (tikimybė – 60 proc.). Nepasitvirtino.
„Žalgiris“ jau tradiciškai pradeda Eurolygos sezoną viršydamas lūkesčius ir būdamas tarp lyderių, tačiau po Naujųjų metų išsikvepia. Praėjusį sezoną kauniečiai per pirmąjį ratą surinko 10 pergalių (iš 17) ir dalijosi 5–8 vietomis, o tai teikė didelių vilčių būti dešimtuke. Tačiau antrajame rate buvo laimėtos tik 5 rungtynės ir su 15 pergalių „Žalgiris“ liko 13-as.
4. Ar į Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ dominavimą LKL čempionate įsikiš sostinės „Wolves“ klubas? LR prognozė: ne (tikimybė – 85 proc.). Pasitvirtino.
„Wolves“ turėjo didelių užmojų, bet galiausiai tapo dideliu šnipštu. Verslininko Gedimino Žiemelio suburtas ir išlaikomas klubas LKL reguliariajame sezone finišavo ketvirtas (20 pergalių ir 16 pralaimėjimų), o ketvirtfinalyje gavo skambų antausį 0:2 nuo „Jonavos“. Tai skaudžiai kirto G.Žiemelio ambicijoms – supykęs milijardierius, kurio turtas vertinamas 2,5 mlrd. eurų, paskelbė, kad uždaro nuvylusį projektą, nors specialiai klubui pastatė naują treniruočių centrą netoli oro uosto.
5. Ar Kasparas Jakučionis papildys NBA lietuvių būrį? LR prognozė: taip (tikimybė – 90 proc.). Pasitvirtino.
K.Jakučioniui pirmasis sezonas Ilinojaus valstijos universiteto komandoje buvo ir paskutinis JAV studentų krepšinyje. 19-metis 198 cm ūgio universalus gynėjas prieš NBA naujokų biržą prognozėse buvo minimas ir tarp pirmų dešimties, bet galiausiai buvo pasirinktas 20-as, o jį pasikvietė garsus „Miami Heat“ klubas.
Lietuvis pasirašė 4 metų sutartį, bet debiuto NBA čempionate turėjo palaukti iki gruodžio. Netrukus jis pelnė savo pirmuosius taškus ir gali tikėtis svarbesnio vaidmens.
6. Ar Lietuvos vyrų futbolo rinktinė 2026 metų pasaulio čempionato atrankos Europos zonos G grupėje išvengs paskutinės vietos? LR prognozė: taip (tikimybė – 80 proc.). Nepasitvirtino.
Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė išgyveno dar vienus juodus metus, kuriuos vainikavo nuopuolis į paskutinę vietą po paskutinių rungtynių atrankos grupėje. Ten Lietuvos rinktinę nustūmė Maltos komanda, kuri laimėjo paskutines rungtynes prieš Suomiją ir surinko 5 taškus, o lietuviai su 3 taškais (trejos lygiosios) atsidūrė dugne.
7. Ar Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai vasarą prasimuš į Europos turnyrų pagrindinį etapą? LR prognozė – taip (tikimybė – 60 proc.). Nepasitvirtino.
Kai 2022 metais „Žalgiris“ sužaidė istorinį sezoną, prasimušė į Europos konferencijų lygos grupių varžybas ir iš viso uždirbo daugiau 4 mln. eurų, atrodė, kad taip bus kasmet. Nors būdamas ilgametis Europos turnyrų dalyvis „Žalgiris“ traukiant burtus būdavo stipresniųjų krepšelyje, Lietuvos čempionai vėl nuvylė. Vilniečiai Čempionų lygos atrankos pirmajame etape nusileido Hamrūno „Spartans“ iš Maltos (2:0 ir 0:2, baudiniai – 10:11), o UEFA Konferencijų lygos atrankos antrajame etape neįkando „Linfield“ ekipai iš Šiaurės Airijos (0:0 ir 0:2) ir turėjo tenkintis minimalia UEFA išmoka, kuri atvėrė didžiules finansines skyles.
8. Ar Vilniaus „Žalgiris“ bus išverstas iš futbolo A lygos čempionų sosto? LR prognozė: ne (tikimybė – 70 proc.). Nepasitvirtino.
Kai vilniečiai 2024 metais susigrąžino A lygos čempionų titulą, nebuvo jokių požymių, kad kitas sezonas jiems virs katastrofa. Tačiau „Žalgirio“ vadovės Vilmos Venslovaitienės ir trenerio Vladimiro Čeburino duetas taip nuvairavo komandą į lankas, kad vilniečiai A lygoje buvo nukritę į autsaiderių gretas, o klube užvirė dalininkų kovos.
Kai sirgaliai mėtydami lagaminus į aikštę galiausiai įtikino V.Čeburiną palikti gerai apmokamą postą, o V.Venslovaitienė paliko pareigas, naujas direktorius rado ne tik tuščią kasą, bet ir milžiniškas skolas. Vis dėlto pakeitus trenerį „Žalgiris“ pakilo į 3-iąją vietą, o naujam direktoriui Mindaugui Kasperūnui pavyko rasti naujų investuotojų.
9. Ar disko metikas Mykolas Alekna užlips ant aukščiausio laiptelio pasaulio čempionate? LR prognozė: taip (tikimybė – 70 proc.). Nepasitvirtino.
Istoriniame pasaulio čempionato disko metimo finale Tokijuje, kur dėl liūties varžybos buvo keliskart nukeliamos ir stabdomos, Mykolas Alekna laikė auksą savo rankose iki paskutinės metimų serijos (67 m 84 cm).
Kai sektoriuje liko tik du atletai, 33 metų švedas švystelėjo diską 70 m 47 cm ir tiesiog nokautavo pirmavusį lietuvį, kuris jau nepajėgė atsakyti geresniu metimu. Tad 23-ejų atletas užsikabino jau trečią pasaulio čempionato medalį (jau turėjo 2022-ųjų sidabrą ir 2023-iųjų bronzą), bet vis dar lieka be aukso. Vis dėlto sezonas M.Aleknai buvo puikus – jis balandžio 15 d. įspūdingai pagerino sau priklausantį pasaulio rekordą (74 m 35 cm), kai Ramonos aikštyne JAV švystelėjo diską 74 m 89 cm, o netrukus ir 75 m 56 cm.
10. Ar Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius laimės dar bent vieną didžiųjų varžybų medalį? LR prognozė: ne (tikimybė – 80 proc.). Pasitvirtino.
Nuo 2017 metų kartų čiuožiantys 33-ejų S.Ambrulevičius ir dvejais metais jaunesnė A.Reed 2024 metais įgyvendino savo svajones, kai ledo šokėjai laimėjo Europos čempionato bronzą, o prezidentas Gitanas Nausėda po trečiojo prašymo amerikietei pagaliau suteikė Lietuvos pilietybę ir atvėrė duris į 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes.
2025-ieji jiems nebuvo tokie sėkmingi: pora Europos čempionate liko šešta, o pasaulio čempionate išvis pasirodė nesėkmingai ir užėmusi 21-ąją vietą neiškovojo tiesioginio bilieto į olimpines žaidynes.
Tai pavyko padaryti tik laimėjus papildomą atrankos turnyrą, tad svajonė dalyvauti olimpinėse žaidynėse 2026 metais turėtų išsipildyti. Papildomų jėgų jiems turėtų pridėti ir pirmasis per karjerą patekimas į ISU „Grand Prix“ finalinį etapą, kur pora užėmė 5-ąją vietą.