A. Didžbalis ir dopingas sunkiojoje atletikoje: kodėl atletai suspenduojami po 10 metų?

Lietuvio mėginyje, kuris buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 13 dieną, buvo rasta metabolito metandienono, paprastai geriau žinomo danabolio vardu. To paties preparato buvo rasta ir kitų A. Didžbalio kolegų – egiptiečių Esraa Ahmedo ir Ahmedo Saado bei uzbeko Ivano Efremovo – mėginiuose.

Danabolis – anabolinis steroidas, skirtas raumenų funkcijos gerinimui. Vieno iš klinkinių tyrimų metu buvo pastebėta, kad vartojant šį preparatą pagerėja atletų kūno masė, įsisavinamas kalio bei azoto kiekis, raumenų dydis, o ypatingai teigiami efektai matomi kojų raumenyse, kurie yra esminiai sunkiojoje atletikoje.

A. Didžbalis į dopingo liūną pakliūna jau trečiąjį kartą. Pirmąsyk draudžiamų medžiagų jo mėginyje buvo rasta dar 2012-aisiais po Europos čempionato, kuriame buvo užimta antroji vieta. Tuomet kelią į Londono olimpiadą lietuviui užkirto turinabolis – steroidas, gerintantis sausų raumenų prieaugį bei palengva didinantis jėgą bei ištvermę.

2017-aisiais lietuviui po Morealyje (Kanada) vykusio pasaulio čempionato, kuriame A. Didžbalis taip pat buvo antras, iškovotą medalį atėmė dopingo mėginyje rastas SARM-22 – preparatas, keičiantis hormonų pusiausvyrą ir taip skatintis raumenų augimą. Tuo metu A. Didžbalis buvo suspenduotas 8 metams, taip užbaigiant jo profesionalo karjerą.

Šį kartą dėmesio centre – dopingo mėginys, kuriam beveik dešimt metų, pateiktas 2016-ųjų olimpiados metu. Kodėl neleidžiamų medžiagų buvo atrasta tik dabar?

Lrytas susisiekė su Lietuvos antidopingo agentūros direktore Rūta Banyte, kuri išsamiai paaiškino situaciją.

„Kiekvienų olimpinių žaidynių metu visi paimti mėginiai yra analizuojami iš karto ir jie yra saugomi 10 metų. Kai saugojimo terminas baigiasi, tada mėginiai yra peranalizuojami.

Kodėl taip yra daroma – per 10 metų pakinta metodikos, regentai, kuriais yra peranalizuojami dopingo kontrolės mėginiai, tampa jautresni ir tada galima aptikti tas medžiagas, kurios tuo metu buvo draudžiamos, bet nebuvo tokių jautrių tyrimų, kad juos būtų galima aptikti iš karto“, – aiškino pašnekovė.

Pakartotiniai dopingo testai jau daugiau nei dešimtmetį atskleidžia neleistintų medžiagų vartojusių sportininkų atvejus. Gerėjant medicininėms technologijoms jos pasitarnauja aptinkant draudžiamas medžiagas.

Vienu žymiausių to pavyzdžių yra laikomas ruso Grigorijaus Rodčenkovo, vadovavusio tos šalies antidopingo agentūrai ir dalyvavusio valstybinėje Rusijos dopingo programoje, sukurtas metodas, skirtas aptikti metabolitus.

Šio metodo dėka buvo sučiuptas vienas žymiausių visų laikų sunkiaatlečių kazachstanietis Ilja Iljinas, iš kurio buvo atimti tiek 2008-aisias, tiek ir 2012-aisiais iškovoti olimpiniai aukso medaliai.

„Daug laboratorijų dirba ir stengiasi, kad būtų galima įdiegti geresnius ir patikimesnius tyrimo metodus“, – teigė R. Banytė.

Anksčiau įprasta praktika būdavo maždaug apie dvi savaites iki svarbiausių varžybų nustoti vartoti dopingą, kad jis nebūtų aptiktas mėginiuose, tačiau vis tuo pat metu vis dar mėgaujantis draudžiamų preparatų suteikiamomis naudomis. Dabar to daryti yra praktiškai nebeįmanoma.

„Tuo metu buvo vienokia metodika – buvo galima aptikti metabolitus dvi savaitės iki svarbiausių startų, – prisiminė R. Banytė. – Dabar metodikai patobulėjus tas terminas prasitęsia, galima jau ir mėnesį aptikti.“

Sunkioji atletika ypatingai kenčia nuo dopingo – vienas po kito atskleidžiami atvejai, kai paiškėja, kad net patys žymiausi šio sporto vardai vartojo dopingą.

Tarp tokių sportininkų – itin populiarus socialinėje erdvėje esantis ir savo treniravimo sistemą sukūręs ukrainietis, 2012-ųjų Londono olimpiados čempionas Oleksijus Torokhtijus ar viena populiaiausių sunkiaatlečių, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė iš Rumunijos Loredana Toma, dėl dominavimo savo rungtyje turinti „Tomanator“ pravardę.

Kai kuriais atvejais buvo suspenduoti net ne atskiri sportininkai, o šalys.

„Tuo metu Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija apskritai dalinai toleravo draudžiamų medžiagų vartojimą. Norint pasiekti rezultatų reikalinga kažkokia pagalba: vieni sportuoja, treniruojasi ilgesnį laiką, bet kitų trenerių nuomonė yra, kad reikia sutrumpinti kelią.

Kadangi tarptautinė federacija dalinai toleravo, tas dalykas sunkiojoje atletikoje ir buvo paplitęs, – aiškino R. Banytė. – Buvo diskvalifikuojamos ir šalių rinktinės – Kazachstanas, Bulgarija, Rumunija. Tai yra susiję su pačios federacijos politika. Kitos federacijos į tai žiūrėjo ir žiūri griežčiau, neigiamai vertina tuos dalykus, todėl kitose sporto šakose tai yra mažiau paplitę.“

Daugiau nei 70% visų sunkiosios atletikos sportininkų, pakliuvusių į dopingo kontrolierių pinkles dėl mėginių, pateiktų per 2008 m. ir 2012 m. olimpines žaidynes, buvo europiečiai. Iš jų didžioji dauguma priklausė buvusioms sovietinio bloko šalims.

Pasak pašnekovės toks rezultatas yra prieš daugiau nei 70 metų pradėtų varžybų pasekmė.

„Jeigu grįžtume į istoriją, vyko Šaltasis karas ir sportas buvo vienas iš kovos laukų. Būtent tuo metu prasidėjo lenktyniavimas, kas laimės daugiau medalių ir kuri šalis yra stipresnė. Dabartinė Rusija vis dar turi besitęsiantį šleifą, yra diskvalifikuota visa šalis. Tas dalykas yra likęs. Tose šalyse, kuriose buvusi Sovietų Sąjunga turėjo įtakos, tas dalykas ir yra išlikęs“, – aiškino R. Banytė.

Vis daugiau sportininkų pakliūnant su teigiamas dopingo testų rezultatais sporto pasaulyje kilo idėja – kas, jeigu atletams leistume vartoti tiek dopingo, kiek jie galvoja, kad jiems reikia, ir už tai nebausti?

Taip buvo sukurtos „dopingo žaidynės“ (angl. Enhanced Games). Jų tikslas – sužinoti žmogaus kūno galimybes ir pasiekti kuo daugiau pasaulio rekordų.

Atletai varžysis trijose sporto šakose. Pirmos dvi – bėgimas ir plaukimas, trečioji – būtent sunkioji atletika.

Šios žaidynės, planuojama, įvyks šių metų gegužę ir bus rengiamos JAV pramogų sostinėje Las Vegase.

Prieš porą dienų prie šio renginio prisijungė net keletas sunkiaatlečių, turinčių ne vieną ir ne du medalius tarptautinėse arenose.

„Tai yra eksperimentas. Nepaisant to, kad jos yra gražiai pristatomos, tos žaidynės yra mokslinis eksperimentas. Yra imami tik trijų sporto šakų atstovai, kurie varžysis tarpusavyje, ir net jie patys yra padalinti į tris grupes: tie, kurie anksčiau nevartojo ir pradės vartoti, tie, kurie nevartojo ir nevartos, ir tie, kurie vartojo ir toliau vartos su gydytojų priežiūra.

Niekur nėra kalbama apie tai, kad tie sportininkai bus prižiūrimi, ar tai sukelia kokį nors pavojų sveikatai. Apie tai niekas nešneka ir visi tyli. Iš tikrųjų tai yra didelis eksperimentas su žmogumi ir jo sveikata. Nors skamba gražiai, kad galite laimėti miljonus, taip nebus. Tikrai labai kyla abejonių, ar prisivilioję žymių sportininkų ir jiems pasiekus pasaulio rekordą bus taip lengva išsiskirti su pinigais. Gali sugalvoti visokių pasiteisinimų, kad išsisuktų“, – skeptiškai tokius užmojus vertinos Lietuvos antidopingo agentūros vadovė.

„Tikrai neigiamai vertiname, nes tai neigiamai gali paveikti ten dalyvaujančių sportininkų sveikatą. Sporto bendruomenėje yra susiskaldymas, nes vieni palaiko, kiti priešinasi – tai yra labai blogai. Sportininkai pradės neigiamai žiūrėti į kolegas, kurie ten startuoja. Tarptautinė plaukimo federacija iš karto griežtai pasakė, kad tie, kurie ten startuos, ir tie, kurie padės startuoti, praras visas galimybes likti tame sporte, kuris yra už gražią ir sąžiningą kovą.“

Lietuvio byla šiuo metu yra nagrinėjima ir 2016-aisiais jo iškovotas olimpinis bronzos medalis dar oficialiai nėra anuliuotas.

Kaip ir ankstesniais atvejais, A. Didžbalis galės ginčyti mėginio rezultatus ir siekti, kad būtų įrodyta, jog jis – nekaltas.

„Kadangi bylą nagrinėja Tarptautinė testavimo agentūra ir, mūsų žiniomis, sportininkas turi teisę į gynybą – B mėginio atidarymą ir į įrodymų pateikimus, imti ir kategoriškai nubrėžti liniją, kad [medalį] atims, nedrįsčiau“, – teigė R. Banytė.

Už bronzos medalį olimpiadoje baigus karjerą A. Didžbaliui buvo skirta sportininko renta, tačiau ji atimta sunkiaatlečiui nebus. Renta būtų panaikinta tik tuo atveju, jei ją skiriant (t.y. pradedant teikti) būtų buvę aišku, kad iškovotas medalis nebuvo pasiektas „švariai“. Kadangi įstatymas buvo priimtas 2019-aisiais, o tuomet A. Didžbalio olimpinis medalis dar galiojo, renta „atimta“ nebus.

Vis dėlto yra praktiškai neabejojama, kad lietuvis medalio neteks.

Ketvirtas 2016-aisiais A. Didžbalio rungtyje liko Tailando sportininkas Saratas Sumpraditas.

Su A. Didžbalio treneriu Bronislavu Vyšniausku Lrytas susisiekti nepavyko, o oficialioje Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) svetainėje nurodytas kontaktinis telefono numeris yra neaktyvus.