Šiuo metu olimpinių žaidynių darbo rūpesčiai žurnalistui yra pastumti į antrą planą – Rusijai jau 12 metų draskant Ukrainą, O. Hlyvynskis puikiai supranta: pasaulis pasikeitė.
„Tu nuolat galvoji apie likusią šeimą, tu nuolat galvoji apie kitus Ukrainos žmones, nes esame nuolat bombarduojami suknistų rusų. Žiema yra labai sunki, temperatūra krenta iki minus dvidešimt penkių laipsnių šalčio.
Bombardavimai nesibaigia, pažeidžiamos elektros stotys, turime labai daug problemų su elektra ir šildymu. Ačiū Dievui, mano bute kol kas nėra problemų su šildymu, bet su elektra yra tikra katastrofa“, – portalui Lrytas kalbėjo žinomas Ukrainos sporto žurnalistas.
Jo pirmosios olimpinės žaidynės įvyko dar 2000-aisiais, Sidnėjuje – tada sportas buvo tiesiog sportas. Šiandien tai daugiau nei varžybos. Tai galimybė pasauliui priminti, kad Ukraina gyva.
O ir pati Kyjive gyvenančio žurnalisto kelionė į šias Italijoje vykstančias žaidynes priminė savotišką „Odisėją“.
Išgyvenkite magiškas A. Reed ir S. Ambrulevičiaus akimirkas: pasigrožėkite olimpiniu šokiu
„Man teko keliauti į olimpines žaidynes ir prieš karą, tada viskas buvo kitaip. Dabar mums reikia gauti leidimą, siunčiame laišką ministerijai, reikia „praeiti“ sunkesnius kelius.
Neužtenka tiesiog oficialaus akreditacijos patvirtinimo (kaip įprastai), reikia paaiškinimų, kodėl vyksti, kiek laiko būsi ir panašiai. Tad pirmiausia yra leidimas, o vėliau prasideda ilgas laukimas, nes nėra kaip anksčiau, kad tu tiesiog įšoki į lėktuvą ir skrendi į bet kokį miestą.
Dabar po dviejų kelionių traukiniais aš pasiekiau Krokuvą, o iš Krokuvos atskridau į Italiją ir į Milaną atvažiavau autobusu. Viskas užtruko, bet žinote, sunkiausia yra ne kelionės, o situacija Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Pasigrožėkite: A. Reed ir S. Ambrulevičiaus pasirodymas, atnešęs ketvirtį amžiaus neregėtą rezultatą
O. Hlyvynskis vienas iš devynių Ukrainos žurnalistų, kuris darbuojasi Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse. Tai jis priima kaip Dievo dovaną ir duotybę.
„Pagrindinis mano tikslas čia yra nušviesti naujienas apie Ukrainos atletus. Mes neturime daug šansų laimėti medalių, galbūt vieną, du jau būtų didelis pasiekimas.
Noriu pakalbinti sportininkus, paklausti jų, kaip jie jaučiasi. Karas tik prideda daugiau problemų, labai norėčiau turėti normalias olimpines žaidynes, bet, deja. Tai yra iššūkis, bet aš priimu šį iššūkį.
Susiję straipsniai
Labai svarbu, kad Ukrainos žurnalistai dirba tarptautiniu lygiu, žinoma, dabar yra kur kas mažiau žurnalistų nei jų buvo prieš karą, turime tik devynis žurnalistus ir tris fotografus.
Galėčiau pasakyti, kad aš esu tas, kuriam pasisekė, kad galiu išvykti iš Ukrainos dirbti, nes daugelis vyrų neturi tokios galimybės, daugelis šalies vyrų dabar tarnauja kariuomenėje, jie mus gina.
Apskirtai yra didžiulė įtampa. Šią akimirką aš taip pat nuolat seku žinias. Tai, kas šiuo metu vyksta su mūsų šalimi, nenorėčiau palinkėti niekam. Sunku, bet turime išlikti stiprūs“, – samprotavo žurnalistas.
Šiose olimpinėse žaidynėse Ukrainai atstovauja 46 sportininkai, kurie varžosi 11 skirtingų sporto šakų.
Iki ketvirtadienio ryto jų buvo 46. Tada sekė gėdingas organizatorių sprendimas – iš žaidynių buvo pašalintas skeletono atletas Vladyslavas Heraskevyčius.
Skeletonininkas Milano-Kortinos olimpinių žaidynių starte dėvėjo šalmą, kuriame buvo pavaizduoti Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu žuvę jo tautiečiai, tarp kurių – ir sportininkai, buvę kandidatais į olimpines žaidynes.
Iš pradžių IOC teigė draudžiantys V. Heraskevyčiui dėvėti šalmą ir tai pavadino politine agitacija bei propaganda, remdamiesi 50.2 olimpinės chartijos punktu.
Atletas pareiškė draudimo nevykdysiantis. Nors IOC sulaukė nemažai kritikos dėl savo sprendimo, tarptautinė organizacija nusprendė savo pozicijos laikytis ir uždraudė ukrainiečiui startuoti skeletono varžybose ketvirtadienį.
„Nemanau, kad tarptautinė sporto bendruomenė supranta apie situaciją Ukrainoje“, – atsiduso Lrytas kalbintas žurnalistas.
Jis pridūrė, kad ir jam pačiam tenka priverstinai laikytis nustatytų taisyklių, nes kitaip bus atimta akreditacija, kurias ir taip Ukrainos žurnalistams gauti yra velniškai sunku.
„Kai karas tęsiasi diena iš dienos, tu matai tragediją kiekvieną dieną – vieną dieną Charkove, kitą dieną Kyjive, dar kitą vakarų Ukrainoje, tu esi psichologiškai išsekintas, tad stengiamės sau surasti emocinę paramą.
Tu tikiesi, kad vieną dieną tai pasibaigs, kad karas pasibaigs, bet galiu pasakyti, tai nesibaigs. Nesakau, kad tai nesibaigs niekad, bet tikrai ne dabar. Tad mums reikia papildomo įkvėpimo – jie šią akimirką yra mūsų sportininkai.
Yra visokių pasvarstymų, ar mums varžytis, ar nesivaržyti, kai rusų atletai jau įleidžiami į varžybas. Kai kurie žmonės Ukrainoje mano, kad geriau būtų išvis nedalyvauti, bet as asmeniškai matau tame vertę. Jei mes nesivaržytume olimpiadoje, mes būtume mažiau matomi, priešingai nei šiuo metu rusai ar baltarusiai“, – tęsė O. Hlyvynskis.
Jis su giliu nusivylimu stebi pastaraisiais mėnesiais vis drąsiau tarptautiniuose sporto koridoriuose rėžiamas kalbas apie rusų sugrąžinimą į tarptautinį sportą.
„Yra kalbama, kad Rusijos ir Baltarusijos vaikai jau dabar turėtų grįžti į tarptautinį sportą, nes jie nėra kalti dėl to, ką daro suaugusieji rusai, bet mes su tuo nesutinkame, nes žinome, kiek daug Ukrainos vaikų buvo nužudyta, kiek daug vaikų buvo priversti palikti šalį.
Tai, ką daro rusai – tai nėra beprotiška, tai yra nežmogiška. Girdime vis daugiau kalbų organizacijų, kad sportininkai nėra už tai atsakingi, kad sportininkai turi varžytis. Nemanau, kad tarptautinė sporto bendruomenė supranta situacija.
Yra nuolat kalbama apie taiką, bet mažai kas supranta, kas yra tikroji taika. Jiems tai yra tiesiog žodis. Pasakyti žodis „taika“ dar nereiškia taikos. Tu turi kovoti dėl taikos, bet jie to nesupranta, nes karas jų šalyje nevyksta.
Jūs (lietuviai) tai suprantate, jūs mūsų kaimynai. Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuva yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų, bet kiti to nesupranta, jei nesupranta, kas vyksta“, – samprotavo ukrainietis.
Šiose Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse iš viso varžosi 13 rusų ir 7 baltarusiai. Jie yra įvardinti kaip „neutralūs“ atletai.
„Žinoma, kad mes su tuo nesutinkame. Manome, kad nė vienas iš šių šalių atstovų neturėtų varžytis, kol Rusija nepaliks okupuotų Ukrainos teritorijų. Bet tarptautinė bendruomenė galvoja kitaip.
Mums kiekvienas „neutralus“ atletas nėra priimtinas, mes to nepripažįstame. Ką mes darome, stengiamės suteikti papildomą informaciją apie tuos rusus, nuolat prieštaraujame. Kai vyksta visokie rusams priimtini sprendimai, tai reiškia Putino pergalę. Mums tai nepriimtina.
Rusija yra žudikai, Baltarusija yra jų bendrininkai, kurie taip pat žudo. Bandymas sukurti kažkokią dirbtinę taiką nėra tinkamas būdas tai sustabdyti. Labai svarbu parodyti, kad žudikui negalima žudyti kito žmogaus – ar tai būtų vyras ar moteris, ar vaikas.
Jei leidi tai daryti žudikui, vadinasi, tu pralaimi, tu pripažįsti žudiko taisykles ir jam paklūsti“, – kalbėjo O. Hlyvynskis
Kokią žinutę jis norėtų nusiųsti visai žurnalistų bendruomenei?
„Noriu pasiųsti tokią žinutę. Žmonės, mes visi esame demokratiški ir pasisakantys už taiką. Mes kartu turime kovoti prieš antidemoktratinius dalykus ir žudikus. Tai yra akivaizdu, kad jie yra žudikai, jie mums bombarduoja kiekvieną dieną.
Jei tu leidi tokioms šalims daryti, tai ką jos daro, tu tampi to bendrininku. Tu priimi žmonių žudymo tvarką, tu palaikai tą procesą. Mano žinutė yra, kad mes kovokime kartu.
Karas vyksta jau 12 metų ir jūs jiems leidžiate tai daryti. Blokuokite juos. Jei jūs esate kažkokioje bendruomenėje, nesvarbu, kokia tai bendruomenė bebūtų, blokuokite juos.
Parodykite, kad jie yra nereikalingi mūsų visuomenėje. Kaukimės su blogiu kartu, nes mes esame žmonės, o jie ne“, – jautriai užbaigė ukrainietis.