Didžiulės treniruočių apimtys, siekiančios septynias valandas kiekvieną dieną, aukštas darbo intensyvumas ir sportininkų požiūris. Pasak A. Balžeko, būtent šis treniruočių elementas jam buvo išskirtinis.
„Visą savaitę buvau stebėtojo vaidmenyje – kaupiau patirtį, analizavau, kaip dirba pasaulinio lygio teniso akademijos, kokie metodai taikomi kasdienėje treniruočių rutinoje“, – teigė A. Balžekas.
Susiję straipsniai
Anot jo, akademijoje vyraujantis susitelkimas ir nuoseklus darbas dar kartą patvirtino, kad siekiant aukščiausių rezultatų būtina suderinti tiek treniruočių kokybę, tiek didelę jų apimtį. Sportininkai dirba kryptingai, be nusiskundimų nuovargiu ar skausmais, o tokia aplinka formuoja profesionalų požiūrį į kasdienį darbą.
Vizito metu taip pat aptartos ir bendradarbiavimo galimybės. Planuojama, kad artimiausiu metu Lietuvos sportininkai į Prancūziją vyks dar dažniau ir gausesnėmis pajėgomis.
„Su „French Touch“ akademija siekiame užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą, kad mūsų sportininkai gautų papildomos vertės, kokybišką ir produktyvų darbą. Artimiausiu metu, suderinę planus, į šią akademiją pietų Prancūzijoje, Agde miestelyje, vyksime su gausesne vaikų grupe“, – sakė A. Balžekas.
Vis dėlto, akademijos vadovas atkreipė dėmesį ir į platesnį Lietuvos teniso sistemos kontekstą ir neretais atvejais tos sistemos nebuvimą.
„Ypač apmaudu, kad stipriausi Lietuvos sportininkai auga ir bręsta užsienio akademijose. Gaila, jog Lietuvos teniso sąjunga rodo per mažai iniciatyvos kurti aukščiausio lygio profesionalias akademijas Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad iš sąjungos trūksta elementaraus palaikymo akademijoms, per kurių vardą ir kyla Lietuvos vardas. Taip gaunami didesni finansavimai pačiai federacijai, tačiau toli gražu finansinės paskatos akademijos nejaučia. Priešingai. Kai kuriais atvejais klubai patys moka už tai, kad tenisininkai galėtų atstovauti Lietuvai.
Reklama ir viešieji veidai yra viena, tačiau tikslai ir kasdienis sistemingas darbas – visai kas kita. Lietuvai nėra tvarus kelias auginti profesionalius žaidėjus užsienyje, o vėliau juos prisiminti tik tada, kai reikia nuotraukų ar reklaminės komunikacijos. Tai silpna pozicija.
Kur kas prasmingiau būtų ieškoti galimybių auginti aukščiausio lygio žaidėjus Lietuvoje. Deja, šiuo metu to nematome. Tačiau tai jau atskira tema – apie kurią būtų galima parašyti ir 500 puslapių knygą, pradedant nuo teniso ištakų Lietuvoje ir baigiant dabartine situacija Vilniuje.
Šiandien matome gražų, solidų, gerai finansuojamą burbulą – tačiau klausimas lieka, ar jis paremtas ilgalaike ir tvaria sistema. Lengva pasakyti „Pro sportininku galima užauginti kiekvieną“, tačiau, kai reikia tai padaryti, kažkodėl iškyla nauji klausimai“, – dėstė A. Balžekas.