Ne viskas legendiniam kovotojui sekėsi kaip iš pypkės – nors kiekviename iš raundų jis siuntė jaunąjį oponentą į nokdauną, trečiame raunde I. Pauliukevičius vos pats nepaguldė garsiojo Lietuvos kovotojo ant ringo grindų. Pritrūko kelių papildomų smūgių.
Po pralaimėjimo I. Pauliukevičius prakalbo apie galimą revanšą ir aiškino, kad jo varžovas nėra jau toks galingas ir neįveikiamas.
– Pirmi du raundai priklausė „Kuvaldai“ – ypač jo smūgiai kojomis ir keliais. Bet trečiame raunde pabudote ir galingai atsakėte Kaip atsimenate kovą?
– Atsimenu paprastai. Nėra jis toks ir stiprus, kaip sakė. Paprasti tie smūgiai, „low kick“ ir viskas. Reikėjo man greičiau priprasti prie jo, gal labiau blokuoti smūgius.
Susiję straipsniai
– Jie tie S. Maslobojevo smūgiai nėra stiprūs – tuomet kaip vertinate savo pasirodymą ir kas šioje kovoje nustebino ar nuvylė?
– Niekas mane nenustebino. Nuvyliau tik pats save, kad nepasiėmiau pergalės. Ką galėjau geriau padaryti – galėjau daug geriau kovoti. Gal pritrūko pasitikėjimo savimi. Vis dėlto, šiame sporte esu tik ketverius metus. Gal to pritrūko. O gal įžūlumo pritrūko.
– Norisi paklausti apie psichologinę tvirtybę – šiuo atveju Kauno arena palaikė tikrai ne jus?
– Turbūt tiesiog esu tam gimęs. Ir viskas. Man nėra kažko labai įspūdingo, kad jį vadina pasaulio čempionu. Man tai visiškai nieko nereiškia. Jis yra žmogus, kuris stojo prieš mane. Būčiau jį pakirtęs, jei nebūtų manęs apsikabinėjęs. Šįkart jis išsigelbėjo, bet kitą kartą, kai kovosime, aš jį užmušiu tame ringe.
– Vadinasi, norėtumėte revanšinės kovos prieš Sergejų?
– Taip. Aišku norėčiau.
– Po pirmo raundo, kurį laimėjo S. Maslobojevas, lyg ir norėjote sumušti su juo pirštinėmis. Bet jūsų priešininkas atsisakė tai padaryti. Tuo būdu siekėte parodyti pagarbą ar tai atsitiktinis judesys?
– Norėjau atiduoti pagarbą. Vis tiek senas žmogus. Bet jis balvonas, nedavė pirštinės. Tai dabar viskas. Kai jį kažkur pamatysiu... Norėjau sakyti, kad spjausiu, bet negražu taip sakyti. Jei jis man kažką pasakys, atsakysiu jam negražiais žodžiais.
– Kitas S. Maslobojevo varžovas bus Dominykas Dirkstys. Kaip vertinate šią būsimą kovą?
– Niekaip negaliu pasakyti. Nesu kovų ekspertas. Pažiūrėsime, kaip bus.
– Kokį patarimą galėtumėte duoti Dominykui kovojant su „Kuvalda“?
– Bliamba. jokio „blyno“ jis neturi... Jis neturi jokios „kuvaldos“. Tą pravardę jam davė kažkas, kas nesupranta sporto. Nesuprantu, kaip tie „Glory“ kovotojai galėjo prieš jį neatsilaikyti. Visi sako, kad jis stiprus, bet jis nėra stiprus. Aš jį su ištiestos ramkos smūgiu sulaužiau taip pat, kaip Šalkovskį. Visi matėme trečiame raunde, kaip jis ten šoko baletą.
– Ką sakė po kovos jūsų treneris Ignas Barysas?
– Sakė, kad reikėjo labiau pasitikėti savimi, būti įžūlesniam ir klausyti, ką sako treneris. Kai tik pradėjau klausyti trenerio, tas balvonas iškart pradėjo plaukti ir viskas.
– Daugelis apžvalgininkų minėjo, kad ištempti tris raundus prieš Sergejų jau yra laimėjimas. Gal vis dėlto reikia galvoti, kad tai nėra toks jau visiškas pralaimėjimas?
– Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Nors ir atkovojau tris raundus, bet pralaimėjau. Aišku, iš dalies gal kažką ir laimėjau – turbūt įgavau patirties. Bet į įrašus įrašytas pralaimėjimas. Tačiau, kaip ir sakiau, kitą kartą aš jį užmušiu tame ringe ir viskas.