„Tai, kas jau įvyko, tai jau istorija. Ir labiau žiūrime ne į tai, ką padarėme, o ką turėsime atlikti – dabar reikia išsikovoti vietas į pasaulio „karatė olimpiadą“ – varžybas be svorio kategorijų, kur kitais metais paaiškės po vieną čempioną vyrų ir moterų kategorijose.
Tokie karatė čempionatai vyksta kaip ir olimpiados – vieną kartą per ketverius metus“, – tikino Europos kiokušin karatė federacijos viceprezidentas ir šalies organizacijos garbės prezidentas Romas Vitkauskas.
Šiais metais geriausieji mūsų šalies kiokušin karatė meistrai ir ateities žvaigždės save išbandė Europos čempionate pagal svorio kategorijas Sakartvele, o keturi elitiniai Lietuvos sportininkai varžėsi antrą kartą surengtame Japonijoje „Čempionų čempionai“ turnyre. Jame geriausi japonų atrinkti aštuoni vyrai ir moterys siekė nugalėtojo titulo.
Susiję straipsniai
Jei Senojo žemyno pirmenybėse Batumyje lietuviai tris kartus lipo ant aukščiausios pakylos laiptelio, tai Japonijoje mūsų delegatams pasisekė žengti tik ant trečiojo pakylos laiptelio – vyrų turnyre bronziniais prizais ir piniginėmis premijomis džiaugėsi Eventas Gužauskas ir Paulius Žimantas. Moterų varžybose lietuvėms viskas baigėsi dar ketvirtfinalyje.
Į Japoniją kitąmet iš Europos vyks 12 geriausių žemyno sportininkių ir net 8 kelialapiai bus išdalinti spalio 3–4 dienomis Rygoje vyksiančiame Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate.
„Šiuo atveju turime situaciją, kad Rygoje bus aiškios 8 sportininkės, kurios gaus kvietimus į Japoniją.
Po to dar keturios geriausios karatistės paaiškės papildomame turnyre Varšuvoje. Tuo tarpu vyrų atranka į „karatė olimpiadą“ dėliosis visiškai kitaip – čia viską lems pergalės įvairiuose turnyruose ir reitingai.
Taip susidarys per visą pasaulį geriausių vyrų 160-as ir moterų 64-as, kuris kitąmet Japonijoje kovos dėl prestižiškiausių dviejų trofėjų“, – tikino R. Vitkauskas.
Kaip išaiškino Lietuvos kiokušin karatė federacijos garbės prezidentas, po savaitės Palangoje vyksianti nacionalinės rinktinės kandidatų stovykla leis galutinai suformuoti komandą kovoms Latvijoje.
„Dėl tų varžybų Rygoje galiu pasakyti, kad ambicijų mūsų moterims tikrai netrūksta – kalbos apie galimus kelialapius į Japonijos čempionatą motyvuoja ne tik jau garsius vardus, bet ir potencialų rinktinės jaunimą“, – situaciją su artėjančiomis kovomis dėstė R. Vitkauskas.
Į Latvijos sostinę be papildomų atrankų vykti ruošiasi šių metų Europos čempionės ir prizininkės – Senojo žemyno penkiskart nugalėtoja Brigita Svinkūnaitė, triskart Europos ir pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė, prizininkės Marija Sekunda, Justyna Vabalis ir Aneta Meškauskienė. Prie jų turėtų prisijungti dar kelios jaunosios Lietuvos karatė pavardės.
„Turnyre Rygoje dėl tų aštuonių vietų į planetos čempionatą Tokijuje grumsis galbūt apie 40 sportininkių. Bus įdomu pasižiūrėti į lengvo svorio kategorijos mūsų čempionę B. Svinkūnaitę – nors ji sveria tik 50 kilogramų, niekas nepaneigs, kad jai gali tekti ir varžovė, kurios svoris bus didesnis ir 20–30 kilogramų.
Juk tai kovos be svorio kategorijų. Bet žinant Brigitos fenomeną ir atkaklumą, aš tikrai nestatyčiau nieko už B. Svinkūnaitės varžoves“, – prognozavo federacijos garbės prezidentas.
Tuo tarpu vyrai Rygoje išbandys savo jėgas ir sieks gauti kuo daugiau įskaitinių taškų, reikalingų reitingų lentelei.
Daugiausiai šansų kovoti turnyre Rygoje turi Europos pirmenybių prizininkai Laurynas Vaičikauskas, Orestas Abazorius, Donatas Zeigis, Renaldas Romankievičius ir jaunasis Domantas Norkus.
„Šiemet Lietuvos kiokušin karatė klubai iš viso surengė vasarą daugiau kaip 60 stovyklų savo nariams, kurios buvo pilnai užpildomos dar geram mėnesiui iki jų pradžios.
Tai tik įrodo, kad konkurencija tarp sportininkų, siekiančių prasimušti į nacionalines visų amžiaus grupių rinktines yra milžiniška, tad kalbėti apie ambicijų trūkumą tikrai netenka“, – konstatavo R. Vitkauskas.