Po keturių dienų Dominykas Dirkstys pranešė netikėtą žinią – baigė profesionalaus kovotojo karjerą.
„Kova su Sergejumi Maslobojevu buvo mano paskutinė. Sunku tai pasakyti, kai tiek metų gyvenimas sukosi aplink vieną tikslą.
Savo paskutinę kovą įsivaizdavau kitaip. Tačiau vėl gydytis, ruoštis ir abejoti, ar ranka atlaikys, išvargina fiziškai ir emociškai. Šiandien renkuosi sveikatą ir ateitį už ringo ribų.
Žinau, kad po paskutinės kovos liko nusivylimo. Pats jį jaučiu. Vis dėlto didžiuojuosi nueitu keliu. Tapau čempionu. Buvau dalis to, kas Lietuvos koviniame sporte užaugo iki pilnos „Žalgirio“ arenos. Man tai visada daug reikš.
„UTMA 18“ virto meilės scena: D. Dirkstys pasipiršo O. Pikul minios akivaizdoje
Ačiū treneriams ir komandai už darbą, kurio daugelis nematė. Artimiesiems – už kantrybę ir palaikymą. Rėmėjams – už pasitikėjimą. Ir kiekvienam iš jūsų – už palaikymą bei gerą žodį. Jūs buvote svarbi šio kelio dalis.
Susiję straipsniai
Ačiū Dievui už stiprybę ir žmones, kuriuos šiame kelyje sutikau. Ringui atidaviau daug savęs. Iš jo išsinešu tai, kas liks visam gyvenimui.
Ačiū, kad buvote kartu“, – su sekėjais žiniomis pasidalino D. Dirkstys.
Kovotojas iš Klaipėdos buvo tapęs UTMA turnyro veidu, kur per 16 kovų buvo iškovojęs 13 pergalių bei turėjo čempiono diržą kategorijoje iki 86 kg.
Vis dėlto S. Maslobojevo treneris Andrius Šipaila nebuvo linkęs tikėti D. Dirkščio karjeros pabaiga.
„Rimtai to nepriėmėme. Jo gyvenimas, jo valia, kaip nori, taip gyvena. Mūsų neįtikino tai, kad jis baigė karjerą, kad jis negrįš, nesportuos ir kažką kitą gyvenime veiks. Mūsų neįtikino. Iš tikrųjų, kai tai sužinojome, niekas nesureikšmino to.
Nebuvo to kažko... Nu, kovos, tai kovos, nekovos, tai nekovos“, – reakciją į tuomet dar naijieną įvertino „Sparta Fight Gym“ klubo treneri A. Šipaila, kalbėdamas UTMA tinklalaidėje.
„Manau, kad tai visiškas piaro dalykas. Jis iš kitų kovotojų periminėja sekėjų balsus. Tai viena iš jo marketingo stotelių“, – savo nuomonę dėliojo muaythai kovotojas Vitas Karosas.
S. Maslobojevo treneris A. Šipaila praplėtė savo atsakymą dėl D. Dirkščio pasitraukimo, tikindamas, kad visa tai buvo skirta tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo tos keistos traumos.
„Man tai yra pigus triukas, kai norisi pakreipti ir staigiai pakeisti kažkokias kalbas. Jeigu tai triukas – labai pigus triukas.
Jei ne triukas – kita kalba. Bet tai paprastas, paprasčiausias ir primityviausias būdas pakeisti kalbas. Pasakai naujieną ir visi nustoja kalbėti apie buvusį klausimą.
Tai jei tai toks nukreipimas, tai jis pigus. Norės, grįš, nenorės – negrįš. Mes koncentruojamės į save, savo varžovus“, – dėstė treneris.
Kartu A. Šipaila supranta, kodėl D. Dirkstys galėjo norėti nuo visko pabėgti.
„Kad ir koks tu būtum, tu gavai tų kalbų, nėra taip, kad kaip nuo žąsies vanduo. Nėra paprasta atlaikyti viso to heito. Nori nenori – tu jį priimi ir čia to heito tikrai buvo labai daug. Tuo metu galėjo kilti visokių minčių – viską nutraukti ir pabėgti, atsiriboti nuo visko.
Šimtu procentų tau rašo privačias žinutes ir nieko gero nelinki, o tokių rašančių buvo šimtai ir tūkstančiai. Bet tą kainą už savo poziciją visi turi susimokėti“, – kalbėjo A. Šipaila.
Jis pyko, kad taip pasibaigė kova ir daugelis kalbėjo, kad tai buvo sutarta akistata.
„Buvome žiaurioje neviltyje, buvo net kažkoks šokas. Gavosi taip, kad vos ne mes tame dalyvavome. Visi žmonės pradėjo galvoti, kad mes čia viską žinojome.
Aš juk žinau, kaip Sergejui yra svarbi reputacija. Žiauriai skaudu – net klube buvo neviltis. Tu nei laimėjęs, nei pralaimėjęs. Taip, tu laimėjai, bet geriau, kai viskas būtų kitaip pasisukę“, – pyko treneris.
„Užmetė ant šios kovos nereikalingą šešėlį. Bet iš esmės, tai kova, kuri baigėsi tobulai D. Dirksčiui – jis yra sprogstantis kovotojas: išėjo, pirmame raunde išsidraskė ir antrame... Davaj, jaučiu, kad reikia atgal eiti, davaj, variau aš iš čia.
Taip viskas jautėsi. Žinai, kodėl aš nemanau, kad traumos tos nebuvo. Na, nebent jis bejausmis ir turi antgamtiškus jausmus – kai esi kovoje ir tu muši, tau skauda, bet tu nejauti. Adrenalinas suveikia.
Nemanau, kad smūgiuoji ir atsiranda toks skausmas, kad baigi. Viskas po to atsiranda, tas skausmas. Neįsivaziduoju, koks turi būti lūžis, kad momentaliai baigtum kovą , – konstatavo V. Karosas.