Akmenės krašte jis pažįstamas taip gerai, jog Lrytas projekte „Lietuvos saga“ skaitytojų ir komisijos balsų dauguma buvo išrinktas ryškiausiu Akmenės rajono Dabarties žmogumi.
Tokie balsavimo rezultatai nustebino jį patį, bet ne Akmenės rajono gyventojus. Vieni Akmenėje V. Silvaško pažįsta kaip trenerį, kiokušin karate klubo „Energija“ įkūrėją, kiti – kaip rajono ugniagesių vadą ar buvusį seniūną. Praėjusiais metais rajono taryba V. Silvaško suteikė Akmenės garbės piliečio apdovanojimą.
Sportui laiko nepritrūksta
Lazdijuose gimusį ir šešiskart Lietuvos čempionu tapusį sportininką į Akmenę atvedė meilė – studijuodamas Kaune jis sutiko būsimąją žmoną ir persikėlė į Žemaitiją.
– Jūsų įkurtas kovos menų klubas „Energija“ veikia jau kelias dešimtis metų. Kaip pavyksta rasti tiek kovos menais besidominčių jaunuolių?
– Tuometė sovietų valdžia draudė propaguoti karatė, bet mes įkūrėme Rytų kovos menų federaciją, o mūsų specializacija buvo ušu gimnastika. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, visu pajėgumu pradėjome užsiimti Rytų kovos menais.
Susiję straipsniai
Oficialiai klubas „Energija“ veikia nuo 1997 metų, o pas mane treniruojasi jau kelios kartos sportininkų. Čia treniruojasi ne tik Akmenės rajono jaunuoliai – sportininkai atvažiuoja iš Mažeikių, iš Kuršėnų, atvažiuodavo ir iš Latvijos. Klubo durys atviros visiems – ir siekiantiems profesionalių rezultatų, ir norintiems pagerinti savo lygį ar tiesiog pasikonsultuoti. Aš priimu visus.
– Jūs vadovaujate klubui, dirbate treneriu, bet ir pats dar išbandote jėgas varžybose?
– Būdamas 50-ies neblogai pasirodžiau viename tarptautiniame turnyre, todėl nusprendžiau pasitikrinti jėgas ir po dešimties metų. Kai man sukako 60 metų, Japonijoje kaip tik vyko Pasaulio kiokušin karate veteranų čempionatas.
Japonijoje daug kartų esu buvęs kaip treneris – čempionatuose dalyvaudavo mano mokiniai, o tąkart pasitaikė proga sudalyvauti pačiam. Gal po dešimties metų vėl kur nors sudalyvausiu.
– Ar galima sakyti, kad klubas „Energija“ Akmenę išgarsino ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų?
– Taip, nemažai mano mokinių yra išsibarstę po pasaulį. Kai kuriuos sportui užkrėčiau taip, kad jie sportuoja ir išvykę gyventi į užsienį – Jungtinę Karalystę, JAV, Norvegiją. Su jais palaikome ryšius iki šiol, grįžę mane visuomet aplanko.
Kai kurie yra įkūrę savo klubus Lietuvoje. Nemažai mano treniruotų sportininkų tarnauja specialiosiose tarnybose. Jie geri kovotojai.
Klube „Energija“ treniravosi vėliau ne vieną titulą iškovoję Ona Jomantaitė, Donatas Imbras, Lukas Kubilius, Eventas Gužauskas.
– Esate buvęs ir Akmenės seniūnu. Kuo ypatingas buvo šis laikotarpis?
– Daug metų esu dirbęs Vadovybės apsaugos departamente. Iš šios tarnybos išėjęs į užtarnautą poilsį, laimėjau konkursą ir tapau seniūnu. Man tai buvo darbo savivaldoje krikštas, geras išbandymas. Po septynerių metų darbo galiu pasakyti, jog seniūno pareigos – nepavydėtinos.
Nuo 2019-ųjų vadovauju rajono ugniagesių komandai.
– Ir vis dar spėjate vesti treniruotes?
– Klubo nebuvau palikęs niekada. Ir dirbdamas Vadovybės apsaugos departamente, ir priešgaisrinėje tarnyboje, ir būdamas seniūnu vedžiau užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems. Mano darbo diena trukdavo nuo 8 valandos ryto iki 22 valandos. Dabar treniruočių šiek tiek sumažėjo, bet spėju ir į jas, ir į pagrindinį darbą.
Čempionė sugrįžta dažnai
Projekto „Lietuvos saga“ nominante tapo ir kita žinoma sportininkė – viena tituluočiausių visų laikų Lietuvos dviratininkių, pasaulio čempionė 50 metų Edita Pučinskaitė.
Būsimoji sportininkė Naujosios Akmenės Ramučių mokykloje mokėsi tik pirmuosius mokslo metus. Sulaukusi 12 metų, sportiška mergaitė išvyko treniruotis ir mokytis į Panevėžį, kur ir pradėjo profesionalią sportinę karjerą.
1999-aisiais įžymiajai dviratininkei buvo suteiktas Akmenės rajono savivaldybės Garbės pilietės vardas, tais pačiais metais ji buvo išrinkta geriausia Lietuvos sportininke.
Legendinė sportininkė šiuo metu gyvena Italijoje, tačiau dažnai lankosi Lietuvoje ir Naujojoje Akmenėje, kur iki šiol gyvena jos tėvai.
„Šiandieninė Naujoji Akmenė labai pasikeitusi nuo tų dienų, kada basa lakstydavau po laukus. Išaugo nauji parkai, pastatai, nutiesti dviračių takai, tiesiog džiugu dėl to. Bet kaskart sugrįžus ieškau savo vaikystės vietų, nueinu į savo mokyklą“, – žurnalui „Sportland“ neseniai pasakojo dviratininkė.
Akmenė – startas karjerai
Tarp nominančių – iš Ventos kilusi šiuolaikinio meno kūrėja Kamilė Lukrecija Lukošiūtė. Dar būdama moksleivė Kamilė sulaukė tarptautinio dėmesio, kai jos sukurtais darbais socialiniuose tinkluose dalijosi ir juos viešai įvertino Holivudo aktorius Tayloras Lautneris. Vėliau jos kūryba sulaukė pripažinimo ir iš kitų žinomų pasaulio meno bei pramogų pasaulio atstovų.
Iš Akmenės kilusi ir 55 metų teisininkė Danutė Jočienė – viena žymiausių Lietuvos teisininkių, tarptautinės ir konstitucinės teisės ekspertė, buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo.
D.Jočienė – pirmoji moteris Lietuvoje, vadovavusi Konstituciniam teismui. Vėliau ji buvo paskirta Aukščiausiojo teismo teisėja, o praėjusiais metais – Europos Sąjungos bendrojo teismo teisėja.
Akmenės dabarties žmogumi buvo nominuota ir aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flick. Šiauliuose gimusi aktorė dalį vaikystės praleido Pakruojyje, nuo šeštos klasės mokėsi Akmenės vidurinėje mokykloje, iš kur ir išvyko į Vilnių studijuoti konservatorijoje. Daug metų sostinėje dirbusi ir gyvenusi aktorė vėliau su šeima persikėlė į Klaipėdą.
Dabar 74 metų aktorė gerai pažįstama ir teatro, ir kino mėgėjams. Per ilgą savo karjerą ji sukūrė apie 50 reikšmingų vaidmenų.
Aktorė vaidino daugelyje žinomų lietuviškų filmų, tarp jų „Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Miškais ateina ruduo“, „Dievų miškas“. Žiūrovams ji puikiai pažįstama ir iš televizijos filmų bei serialų, tarp jų „Barbora Radvilaitė“ ir „Giminės“.