Pereiti į turinį

Grupė Seimo narių kreipėsi į STT dėl sporto finansavimo tvarkos: įžvelgia korupcijos rizikų

Grupė Seimo narių kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydami atlikti rengiamų sporto finansavimo tvarkos pakeitimų antikorupcinį vertinimą. Parlamentarai abejoja, ar siūlomas papildomų valstybės biudžeto lėšų skirstymo modelis nesudarys sąlygų privilegijuoti atskiras sporto organizacijas.
Laura Asadauskaitė.
Daugiau nuotraukų (1)
Lapkričio 19 d. STT adresuotą kreipimąsi pasirašė septyni Seimo nariai. Tarp jų – konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė, parlamento socdemų frakcijai priklausanti Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, liberalai Virgilijus Alekna ir Simonas Kairys.
Kaip nurodoma R. Morkūnaitės-Mikulėnienės išplatintame pranešime, pagal siūlomą tvarką 65 proc. olimpinių ir neolimpinių sporto šakų federacijoms numatyto papildomo finansavimo būtų skiriama komandinėms sporto šakoms, 20 proc. – techninėms, o 15 proc. – individualiosioms, dvikovinėms ir kitoms sporto šakoms. Šios proporcijos, anot parlamentarės, nėra pagrįstos faktinėmis sporto šakų išlaidomis ar realiais jų finansavimo poreikiais.
„Kai kalbame apie valstybės biudžeto lėšų skirstymą, negali pakakti vien pasirinkti tam tikras proporcijas ir jas įrašyti į taisykles. Panašu, kad ministerijoje vėl kuriamos sporto politikos grimasos – vietoj aiškios ir visiems vienodai taikomos sistemos nuspręsta sutverti savotišką paralelinę finansavimo realybę“, – pranešime cituojama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Valstybės pinigai turi būti skirstomi remiantis objektyviais, patikrinamais kriterijais. Priešingu atveju kyla pagrįstas klausimas, ar toks modelis nesukuria nepagrįsto pranašumo vienoms sporto šakoms kitų sąskaita“, – akcentavo ji.
Parlamentarams taip pat kyla klausimų dėl projekte pateikto konkrečių sporto federacijų ir asociacijų sąrašo, pagal kurį organizacijos iš anksto priskiriamos skirtingoms finansavimo grupėms. Seimo nariai prašo STT įvertinti, ar toks suskirstymas pagrįstas objektyviais kriterijais ir ar nesudaro nevienodų konkurencinių sąlygų.
Be to, kaip nurodoma R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešime, siūloma atsisakyti iki šiol galiojusios nuostatos, pagal kurią papildomą finansavimą galėjo gauti tik tos organizacijos, kurioms pirminio finansavimo metu skirta mažiau lėšų, nei jos prašė.
Pagal siūlomą tvarką, jeigu organizacija nesikreiptų dėl jai apskaičiuotos papildomo finansavimo sumos arba jai būtų skirta mažiau lėšų, likusi suma kitoms organizacijoms nebūtų perskirstoma.
„Sunku paaiškinti, kodėl valstybės biudžeto lėšos, kurių viena organizacija nepanaudoja arba kurių jai nereikia, negalėtų būti skirtos kitai organizacijai, kuriai finansavimo trūksta. Turime siekti, kad valstybės pinigai būtų naudojami kuo racionaliau ir ten, kur jų poreikis yra realus“, – pabrėžė konservatorė.
Kreipimesi taip pat prašoma įvertinti, ar pakankamai aiškiai reglamentuota Nacionalinės sporto agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimų priėmimo tvarka, ar nustatyti kriterijai užtikrina finansavimo skaidrumą bei pagrįstumą.
Parlamentarų teigimu, ministerijos atlikto pirminio antikorupcinio vertinimo metu jau buvo nustatyta projekto trūkumų, susijusių su finansavimo proporcijomis, organizacijų priskyrimu grupėms ir sprendimų priėmimo kriterijais. Nors dalis nuostatų vėliau patikslinta, Seimo nariai prašo STT nepriklausomai įvertinti, ar to pakanka galimoms rizikoms pašalinti.
„Mūsų tikslas nėra iš anksto daryti išvadų ar kaltinti konkrečias sporto organizacijas. Tačiau taisyklės, pagal kurias skirstomi valstybės milijonai, turi būti aiškios, skaidrios ir vienodai teisingos visiems. Kai klausimų kyla ir pačiai sporto bendruomenei, negalime jų ignoruoti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo nariai prašo STT atlikti nepriklausomą projekto antikorupcinį vertinimą dar iki naujosios finansavimo tvarkos įsigaliojimo, kad galimi trūkumai būtų pašalinti teisėkūros proceso metu.
ELTA primena, kad pirmadienį kelios dešimtys Lietuvos sporto šakų federacijų ir organizacijų atstovų ŠMSM įteikė bendrą kreipimąsi, kuriame išreiškė nepritarimą siūlomai papildomo sporto finansavimo paskirstymo tvarkai.
Sporto bendruomenės atstovai teigia, kad ministerijos siūlymas papildomus apie 2 mln. eurų paskirstyti pagal iš anksto nustatytas sporto šakų grupių proporcijas nėra pagrįstas sportiniais rezultatais ar objektyviais kriterijais. Todėl jie reikalauja papildomą finansavimą visoms federacijoms skirstyti proporcingai, vadovaujantis galiojančia finansavimo tvarka.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas teigė, kad siūlomu modeliu siekiama spręsti komandinių ir techninių sporto šakų finansavimo problemas.
ŠMSM duomenimis, šiuo metu komandinėms sporto šakoms tenka 27 proc. valstybės finansavimo – tris kartus mažiau nei individualiosioms sporto šakoms.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad siūlomas modelis nesumažintų kitoms sporto šakoms skiriamo bendro finansavimo, nes būtų taikomas tik papildomoms lėšoms. Šiuo metu įsakymo projektas dar derinamas ir nėra patvirtintas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.