Vos grįžusi namo iš darbo, Agnė nė nepersirengusi puola į virtuvę ruošti ko nors gardaus. Šį vakarą orkaitėje pukši slyvų pyragas. Viskas, ką ji ruošia mylimojo namuose – jos pirmi eksperimentai, bet itin džiuginantys Nerijų.
„Tuo pačiu ir labai nervina, juk aš pats viską moku! – sako vyras. -Prašau jos grįžusios pagulėti bent valandą“.
„Bet man taip gera, kai tu valgai, giri, dediesi dar“, – su šypsena ginasi Agnė.
Kol augo pas tėvus Kudirkos Naumiestyje, virtuvėje ji buvo reta viešnia. Kai Kaune studijavo ekonomiką ir finansus, su kambariokėmis irgi retai ką ruošdavo. Pradėjus sukti dviejų gūžtą, noras gaminti – neišpasakytas.
Labiausiai Nerijų papirko net ne įmantrūs jūros gėrybių patiekalai, kurių pati Agnė nevalgo, o...kepta duona. Mat šviesaus atminimo šokėjo mama turėjo firminį šio paprasto užkandžio receptą, kuomet duona dar pamirkoma piene.
„Agnė neturėjo galimybės perimti recepto, bet duoną pakepina ir įtrina česnaku taip, kad man grįžus po spektaklio, vos pravėrus vartelius, liežuvis nukąra iki kelių. Dvejodamas tuos kelis žingsnius iki virtuvės kankinuosi – o gal ji tik mėsą marinavo? Bet nudžiungu išvydęs lėkštutę duonos“, – pasakoja Nerijus, spausdamas sultis iš obuolių, surinktų kieme iš po obels.
Kokia ši pora? Kokia mergina pagaliau šalia šio garsaus artisto, kuris viešumoje pasirodydavo nebent su bičiule, bet jokiu būdu – ne mylimąja?
„Visi sako, kad esame panašūs lyg brolis ir sesuo – ir taip nuo pat draugystės pradžios“, – vienbalsiai tikina jie.
Lieknutė švelnių bruožų Agnė tęs magistro studijas Vilniuje, M.Romerio universitete, šiuo metu paskutines dienas pluša Nacionalinėje mokėjimų agentūroje. Jos pareigos skamba rimtai: Finansų ir apskaitos departamento ataskaitų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė. Nuo to tik dar labiau keista, kad ji dainavo Kauno Burgundiškajame chore.
Būtent daina ir šokis juodu suvedė. Susitikimas – lyg iš romantiškosios Romeo ir Džiuljetos istorijos. Taip – Nerijus su Agne susipažino Veronoje! Koncertas rūmuose, choras ruošiasi dainuoti, Nerijus – šokti. Štai tada ir krito vienas kitam į akį. Prisimindami viską Nerijus su Agne nesulaiko šypsenų, viso pokalbio metu jis vis paliečia ją kartu su spurdančia atžala po širdimi – lyg palaikydamas, lyg negalėdamas atsidžiaugti. Pastarąsias dienas jau nuo pusiaudienio nerimauja, laukia jos, baigiančios darbą.
„Kartais nuvažiuoju jos pasiimti valanda anksčiau su mintimi, gal netyčia jau baigė darbą“, – juokiasi Nerijus.
Būtent dėl to Agnė darbą stengiasi pradėti anksčiau – ne 8, o 7 valandą, kad judviejų vakaras būtų kuo ilgesnis.
„Šeštą keliasi, dešimtą vakaro grįžta – sakiau, nebeleisiu į darbą. O tai išeina pati ir vaiką išsineša“, – kvatoja Nerijus.
Interviu su Nerijumi Juška ir Agne Jurgilaite skaitykite šio antradienio „Stiliaus“ žurnale.
