Dalius Mertinas (54 m.)
Vienam garsiausių Lietuvos aktorių baimėje teko gyventi net devynerius metus. Tiek laiko jis kovojo su negailestinga limfoma – kraujo vėžiu. Per visą gydymosi laiką Daliui teko nusivilti ne kartą, mat patyrė net tris ligos atkryčius.
Baisią diagnozę, privertusią išsukti iš įprastų vėžių, aktorius išgirdo 2003-iaisiais. Apie kankinančius nerimo ir nevilties metus stengiantis pasveikti D.Mertinas ne kartą pasakojo garsiai. Daug kam tokios jo kalbos nepatiko – juk buvo įsigalėjęs požiūris, kad sergant nepagydoma liga geriau viešai nesiskųsti, neprašyti pagalbos.
Tačiau kad ir kokių skeptikų būta, sunkią kaulų čiulpų persodinimo operaciją ir chemoterapiją ištvėręs aktorius padarė stebuklą – ligą įveikė. Ir dabar visiems sergantiesiems gali tik patvirtinti – kad ir kaip būtų sunku, būtina užkirsti kelią pesimizmui. Jo manymu, liga tik ir laukia, kol žmogus praras viltį. Už jam suteiktą viltį ir grąžintą gyvenimo džiaugsmą aktorius be galo dėkingas profesionaliems Lietuvos onkohematologams. Dabar Dalius vis drąsina kitus sergančius žmones.
Valdas Adamkus (89 m.)
Prezidentas V.Adamkus – tikras pozityvumo ir gėrio atspindys. 2014-aisiais, kai buvo patvirtinta žinia apie prezidentą užklupusį inkstų vėžį, daugelis ne juokais išsigando. Tačiau pats V.Adamkus visus dvejus gydymosi metus, atrodo, neprarado vilties. Inkste vėžio pažeistų ląstelių buvo aptikta dar 2012-aisiais. Tada prezidentui buvo taikoma sudėtinga chemoterapijos procedūra, inksto užšaldymo procedūros. Tad 2014-ųjų rudenį jis jautėsi pasveikęs, nebekankino bloga savijauta.
Tačiau praėjusių metų pavasarį liga vėl netikėtai atsinaujino, todėl nuspręsta inkstą pašalinti. Operacija buvo atlikta Santariškių klinikose. Ji praėjo sėkmingai.
Prezidentui sergant ne kartą jo būklę žiniasklaidai komentavo žmona Alma Adamkienė. Moteris nė neketino slėpti, kad šeimą tuo metu kamavo itin liūdnos nuotaikos. Tačiau visada gerai nusiteikęs V.Adamkus nuolat konsultavosi su Lietuvos ir JAV gydytojais ir ryžtingai ligą įveikė. „Sakau: nepasiduosiu ligai!“ – dar sirgdamas kalbėjo jis. Ir tik išgirdęs apie pasveikimą prezidentas netruko viešai pranešti, kad grįžta į darbus.
Gražina Ručytė-Landsbergienė (86 m.)
Pirmojo nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio žmona pianistė G.Ručytė-Landsbergienė diagnozę išgirdo 2011-ųjų vasarą. Jai tuomet buvo nustatytas kraujo vėžys.
Išsikapstyti iš baisios ligos garsiai moteriai padėjo vidinė tvirtybė, kurią išugdė per daugelį metų persekiojusios įvairiausios sveikatos negandos. Juk dar 2009-aisiais moteriai buvo įstatytas širdies stimuliatorius. Optimizmo jai visą laiką suteikė ir įsitraukimas į V.Landsbergio paramos fondo veiklą – pati pianistė teigė, kad veikla tuo metu prilygo geriausiems vaistams.
Skaudžiausia, kad kraujo vėžio gydytojai G.Ručytei-Landsbergienei nesugebėjo diagnozuoti net dvejus metus, nors įtartiną dėmę, signalizavusią apie ligą, moteris pati stebėjo jau kurį laiką.
Dėl įvairių komplikacijų po gydymo kurso jai ligoninėje teko gulėti visą pusmetį. Šviesaus mąstymo politiko žmonai iš duobės padėjo išsikapanoti artimųjų dėmesys. Ir dabar jai toliau sėkmingai kovoti su liga padeda aktyvus gyvenimo būdas.
Ligitas Kernagis (52 m.)
Buvęs Seimo narys, atlikėjas L.Kernagis dabar jaučiasi puikiai ir tiki, kad liga neatsinaujins. Tačiau 2014-ieji jam nebuvo itin malonūs. Išgirdęs odos vėžio diagnozę vyras sunkiai galėjo tuo patikėti. Vos prieš metus jis buvo atšokęs vestuves su mylimąja Neringa, kuri jau laukėsi antro vaiko.
Pas gydytojus garsus vyras pateko visiškai netikėtai – paragintas pažįstamos, kai ji kritiškai įvertino prie pat nosies Ligitui esantį niekaip nesugyjantį spuogą. Vyras net šešerius metus jo nesureikšmino, nors nuolat netyčia nusidrėksdavo. Galiausiai darinį ištyrę ir diagnozę nustatę gydytojai suskubo jo šalinti ir į tą vietą persodinti odą.
Kaip spėja pats vyras ir gydytojai, odos vėžys išsivystė dar 2007-aisiais viešint Kazachstane – dėl neigiamo saulės poveikio. Bet viskas baigėsi laimingai, tam tikra prasme Ligitui liga net išėjo į naudą. Dabar jis labiau domisi sveika gyvensena, pakeitė mitybos principus. Bet labiausiai jį stengtis verčia noras užauginti mylimus vaikus.
Rūta Janutienė (50 m.)
Garsios žurnalistės kovos su liga procesą stebėjo visa Lietuva. „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Nuoga tiesa“ vedėja R.Janutienė nuo pat savo gydymosi pradžios nematė prasmės slėpti baisios krūties vėžio diagnozės, priešingai, apie tai daug kalbėjo, kovojo viešai. Apie jos ligą visi suprato tada, kai savo pačios laidose ji drąsiai ėmė filmuotis su naująja „šukuosena“.
2015-ųjų kovą jai atlikta krūties šalinimo operacija, tačiau to nepakako. Visiškai panaikinti pirmos stadijos vėžį prireikė chemoterapijos, po jos žurnalistei labai nusilpo imuninė sistema, ėmė slinkti plaukai. Tad pasitarusi su vyru ji plaukus nusirėžė visiškai.
Ligos neslėpti nuo žiūrovų jai patarė televizijos vadovas Linas Ryškus. R.Janutienei patiko idėja atvirai papasakoti savo istoriją ir dėl galimos vėžio grėsmės perspėti kitas moteris. „Pagalvojau: galbūt pamačiusios mane tokią kitos moterys suklus ir nueis pasitikrinti. Tikiu, kad toks mano apsinuoginimas turi prasmę“, – kalbėjo žurnalistė, sėkmingai įveikusi klastingą ligą.
Eglė Mėlinauskienė (52 m.)
Fotomenininkei 2000-aisiais išgirsta krūties vėžio diagnozė buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. Vos tik sužinojusi liūdną žinią Eglė iškart įsivaizdavo, kad jos laukia mirtis, o vienintele atrama gydantis tapo šeima.
Tačiau įžvelgti šviesą šiai moteriai buvo kur kas sunkiau: po trijų mėnesių nuo pirmosios žinios jai vėžys buvo diagnozuotas antrą kartą – jis ėmė plisti. Eglė nepasidavė, išgijo ir netgi padarė dar daugiau.
Vos tik įveikė ligą, moteris ėmėsi gerų darbų. Iš pradžių su bičiule įkūrė Juliuko fondą, o dabar kartu su dviem žinomomis moteris Laima Kybartiene ir Rūta Mikelkevičiūte kuruoja labdaros ir paramos fondą Mamų uniją – nuo 2008-ųjų veikiantis fondas renka pinigus medicinos įrangai Vilniaus universiteto vaikų ligoninei bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skyriams. Surinktos lėšos skiriamos būtent vėžiu sergantiems vaikams gydyti.
Dar iki tol E.Mėlinauskienė į ligoninę buvo sugrįžusi ir kitu tikslu – pas suaugusiuosius. Ji fiksavo vėžių sergančiųjų kasdienybę ir apie tai visuomenei kalbėjo fotografijomis.
