Vieni pirmųjų su vaikais bendravo žurnalistai Edmundas Jakilaitis, Orijus Gasanovas, fotografas Algis Kriščiūnas. Netrukus prie sumanymo prisidėjo ir kiti žinomi žmonės – televizijos, radijo laidų vedėjai Mantas Stonkus, Rolandas Mackevičius, Žygis Stakėnas, Jonas Nainys, dainininkas Vaidas Baumila, foto grafas Tomas Tumalovičius, humoristas Olegas Surajevas.
Akcijos sumanytoja I.Krivickaitė paaiškino, kad akcijos „Tėtis vienai dienai“ metu skatins žmones skirti laiko vaikams, augantiems be tėčio, pasidalyti savo dėmesiu ir meile, vaikams parodyti, kaip susigaudyti gyvenime, pasitarti, suvokti, kad džiaugtis kartu galima ne tik su biologiniu tėčiu, bet ir žmonėmis, kurie yra šalia.
„Juk kartais užtenka vieno nuoširdaus pokalbio, kad gyvenimas imtų gerėti. Tikiuosi, kad laikas, praleistas su „vienos dienos tėčiu“, vaikų atmintyje liks ilgai ir padės pasijusti bent šiek tiek laimingesniems“, – įsitikinusi Ieva.
Ji taip pat buvo ne tik sumanytoja, bet ir akcijos dalyvė, nes jos tėtis jau išėjęs.
Jos tėčiu vienai dienai tapo fotografas Algis Kriščiūnas:
„Kai man Ieva pasiūlė pabūti tėčiu vienai dienai supratau, kad šita misija tikrai stipri – ji reikalinga ir vaikams, ir mums. Vaikui reikia autoriteto, kuriuo galėtų sekti, reikia suaugusio žmogaus, kuris bent jau pabandytų suprasti jo baimes, dvejones ar nerimą dėl ateities, žmogaus, kuris įvertintų jo pasiekimus ir pagirtų, padrąsintų.
Ar nesuku buvo rasti laiko? Taip, iš pradžių išsigandau – kaip rasti visą dieną savo užkrautoje dienotvarkėje? Bet sprendimas atėjo savaime – aš nieko nekeičiau, tik į tą dienotvarkę ir darbus atėjo dar vienas veikėjas – mano globotinė Ieva.
Ir ką gi mes nuveikėme? Kaip ir planavau tą dieną rėminau paveikslus būsimai parodai, o Ieva buvo puiki pagalbininkė ir mes susisukome labai greitai. Dirbdami kalbėjomės apie jos kasdienybę, apie dalykus, kurie jai svarbūs, apie jos savanorystę ligoninėse. Ir tai buvo reikšminga ne tik jai, bet ir man – pamačiau pasaulio bėdas kitomis akimis.
Nustebino Ievos atsidavimas darbui, kuris tarsi Sizifo akmuo atrodo neįveikiamai sunkus ir nesibaigiantis. Dar – Ievos nevaikiškas mąstymas ir sveikas užsispyrimas.
Itin širdį paklietė Ievos pasakojimas apie savo mirusį tėtį. Supratau, kaip jai jo trūksta. Ir kiek svarbi jai buvo tėčio meilė. Ta meilė niekur nedingo, ji užaugino Ievą stipriu ir geru žmogumi. Tai buvo dar viena nuostabi mano gyvenimo diena. Šviesi, truputį graudi ir darkart priminusi, kad geriausius dalykus gauname duodami“.
