„Laukinukės“ žvaigždės sužadėtinė D. Andriuškaitė: „Mes – šeima“

Į žvaigždės sužadėtinę bent akies krašteliu smalsiai dirsteli tūkstančiai merginų – kuo ji išskirtinė? Ypač kai garsenybė – iš Kubos kilęs telenovelių aktorius Mario Cimarro (44), dėl kurio, stebėdamos serialą „Laukinukė“, dūsavo milijonai moterų. „Mes – šeima“, – tvirtai taria jo sužadėtinė modelis Deimantė Andriuškaitė (24 m.).

Žurnalo „Stilius“ viršelis.
Žurnalo „Stilius“ viršelis.
„Svarbu vertybės, o mums tai – šeima. Tas tvirtas abipusis jausmas ir padeda“, – sakė Deimantė.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
„Svarbu vertybės, o mums tai – šeima. Tas tvirtas abipusis jausmas ir padeda“, – sakė Deimantė.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Deimantė įsitikinusi, kad reikia sekti savo svajone, jokiu būdu nežeminti norų kartelės, bet kartu ir nesikankinti – tik taip galima pasiekti savo tikslus.<br>A.Aleksejėvičiaus nuotr.
Deimantė įsitikinusi, kad reikia sekti savo svajone, jokiu būdu nežeminti norų kartelės, bet kartu ir nesikankinti – tik taip galima pasiekti savo tikslus.<br>A.Aleksejėvičiaus nuotr.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.<br>G.Daškevičiaus nuotr. („Brice Barrett“), „Orelli“ mados namų suknelė.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.<br>G.Daškevičiaus nuotr. („Brice Barrett“), „Orelli“ mados namų suknelė.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.<br>G.Daškevičiaus nuotr. („Brice Barrett“), Olesios Les stilius, I.Baltrušaitienės makiažas, „Red Valentino“ suknelė iš salono „Ingrid“.
„Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam“, – sakė Deimantė.<br>G.Daškevičiaus nuotr. („Brice Barrett“), Olesios Les stilius, I.Baltrušaitienės makiažas, „Red Valentino“ suknelė iš salono „Ingrid“.
Daugiau nuotraukų (6)

Daiva Kaikarytė („Lietuvos rytas“)

Jul 5, 2016, 10:03 AM, atnaujinta May 19, 2017, 8:49 PM

Pasklidus žiniai apie ryšius su garsiu žmogumi, Deimantė Lietuvoje sulaukia kur kas daugiau pasiūlymų fotografuotis, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Jos darbas šįmet keičiasi, tačiau tai nesusiję su meile – tiesiog Deimantė pakankamai sukaupė patirties, kad galėtų dirbti savarankiškai. Jos sutartys su Milano modelių agentūra „Beyond“, lietuviška „Reconnoitre Models“ jau baigėsi, naujų nesudarys, nes klientai Deimantę susiranda patys. Be to, ji ir pati jau dirba modelių skaute – ieško mados pasauliui tinkamų merginų.

Pokalbio Deimantė Vilniuje ateina po makiažo pamokų. Pas meistrę Jolantą Poškaitę ji atvyksta iš Kauno, laiko negaila, nes taip mergina... taupo laiką, pinigus ir nervus. Daug keliaujanti mergina nori visada atrodyti nepriekaištingai, o gerų makiažo meistrų vos atvykęs nerasi. Štai Paryžiuje viešint reikėjo profesionalaus makiažo – suplojo gerokai daugiau nei šimtą eurų, tačiau buvo labai nepatenkinta.

„Juk sakoma: ko išmoksi – ant pečių nenešiosi, – šypteli Deimantė. – Jau žinau, kad realybėje pasidažiusi gali atrodyti puikiai, tačiau nuotraukose – makiažo tarsi nebūta. Investuoti į mokslus verta, nes tada nebereikės nervintis. Esu perfekcionistė – man reikia, kad viskas būtų tobula“, – aiškina Deimantė.

– Iš tolo atrodo, kad jūs tik fotografuojatės, keliaujate, kur dar telpa biotechnologijų studijos?

– Šie metai buvo sudėtingi, kol kas tai išlyginamosios studijos. Kauno kolegijoje baigiau medicininę kosmetologiją. Man pasisekė, kad bakalaurinio darbo vadovė, žinodama, jog noriu dar ko nors daugiau, pasiūlė naują biotechnologijų programą Kauno technologijų universitete. Taigi baigsiu išlyginamąsias studijas ir kitais metais stosiu į magistrantūrą.

Viską spėju, nes moku planuoti laiką – mano diena sudėliota valandomis. Dažnai žmonės skundžiasi neturį laiko, nors tik studijuoja arba tik dirba. O aš beprotiškai užsiėmusi nuo ryto iki vakaro – ne tik mokausi, dirbu, bet ir turiu rūpintis savo išvaizda, sportuoti. Gal dėl to neseniai sulaukiau prastų naujienų dėl sveikatos, bet savo veiklos ir tempo keisti neketinu.

– Sunku patikėti – sėdite prie knygų?

– Labai daug laiko prie jų praleidžiu, būna ir bemiegių naktų. O dar norisi ką nors paskaityti ir širdžiai – šiuo metu esu panirusi į trečią Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ knygą. Domina ir filmai, nuostabiausia pastaruoju metu matyta juosta – režisieriaus Rosso Katzo „Klausyk širdies“.

Dėl studijų privalau būti Lietuvoje, nors daugeliui atrodo, kad aš vien keliauju. Daug darbo yra laboratorijose. Žinoma, dėstytojai yra nuostabūs ir prireikus galima susitarti dėl kito atsiskaitymo laiko.

Jau domėjausi keliomis kompanijomis, susijusiomis su biotechnologijomis. Lietuvoje niša maža, tačiau Amerikoje bet kuri medicinos kompanija susijusi su šia sfera ir galima dirbti tiek laboratorijoje, tiek pardavinėti produktus.

– O kaip kosmetologija?

– Nenoriu būti arti žmogaus – tai pajutau dar studijuodama. Aš mieliau dirbčiau laboratorijoje, vadovaučiau jai. Mano tėtis – pediatras, mama – veterinarė, žinoma, jie turėjo vilties, kad ir aš būsiu medikė. Bet mane viliojo grožio sritis, be to, nedegiau noru dešimt metų studijuoti. Tik tėtis dabar juokauja, kad išeis ne ką mažiau, nei būčiau pasirinkusi mediciną. Bet aš jau pajutau malonumą mokytis, tad tie keleri metai šen ar ten nebėra svarbu.

Ir kosmetologijoje nesijaučiu veltui praleidusi laiką. Be žinių, juk kaupiau ir patirtį – keliaudama sutikau daug sėkmę patyrusių žmonių, kurie įkvėpė jaustis svarbiai ir pasinerti visa galva į su mokslu susijusią veiklą.

– Ką patartumėte besiblaškančiam moksleiviui, kuriam netrukus teks rinktis profesiją?

– Reikia sekti savo svajone, jokiu būdu nenuleisti norų kartelės, bet tuo pat ir nesikankinti. Šiuo atveju svarbus ir tėvų vaidmuo, taip pat visuomenės. Lietuvoje žmogus yra žeminamas ir spaudžiamas būti geriausias, jei nesurinksi 100 balų per egzaminus, esi niekam tikęs. Bet juk visada bus už tave geresnių. Toks stresas menkina tikėjimą savimi, bet aš jau žinau, kad nieko nėra neįmanoma.

Net ir pinigai neturėtų būti problema, jei jų ir nėra. Lietuvoje nebloga situacija dėl studijų paskolų. Viskas atsiperka – svarbiausia norėti. Žmonės patenka į užburtą ratą: mano, kad jei pinigų nėra, nėra galimybių, bet juk galimybes pritraukiame savo mintimis.

– Ar jums teko būti be pinigų?

– Mano tėvai visuomet ganėtinai stabiliai stovėjo ant kojų, tad man padėjo. Tačiau nesu ta, kuri viską sau gali leisti. Kaip ir laiką, moku tiksliai paskirstyti ir finansus. Kai bloga diena ar nuotaika, moterys eina į parduotuves ir būtinai ką nors nusiperka. Niekada taip nesielgiu.

– Merginai, sumaniusiai studijuoti biotechnologiją, stereotipiškai mąstant, nerimta dirbti modeliu?

– Bet tai irgi patirtis. Man buvo 15 metų, kai pradėjo kviesti fotografuotis. Dėl šio darbo praleidau vienus mokslo metus – pasiūlė važiuoti į Paryžių. Ir labai nusivyliau – po kelių mėnesių išvykau. Vėliau supratau, kad Paryžius tiesiog ne tokiam modeliui kaip aš.

Nuvykau aplankyti draugės į Milaną, pasidairyti po agentūras. „Beyond Models“ direktorius kaip tik ieškojo šviesiaplaukės. Daug vilčių nedėjau, bet pasidariau naujų nuotraukų albumą – užsakymų dirbti turėjau pakankamai.

– Ketinate pati ieškoti modelių. Ką pasakytumėte paauglei, keliančiai sparnus į agentūrą užsienyje?

– Yra graži ir negraži modelio darbo pusės. Keliavimas, savi pinigai, naujos pažintys – tai žavinga. Bet, antra vertus, tame pasaulyje būdamas gali įsivaryti krūvą kompleksų, pradėsi matyti trūkumus, į kuriuos kita mergina net neatkreiptų dėmesio.

Ir man taip buvo – jau nieko nebenorėjau. Kasdien sportuoji, o klientai sako: „Tu niekada nesportuoji? Kasdien labai daug valgai?“ Mano kambario draugė Paryžiuje alpdavo – valgė tik riešutus, kartais – greipfrutą. Tad džiaugiuosi, kad dabar mados pasaulyje ruošiamasi patvirtinti privalomąjį kūno masės indeksą – merginos taip alinamai nebebadaus.

Dabar mano oda stora ir žinau, kas ir ką man gali pasakyti. O kai klientams atrodai stora, iš tiesų pradedi savimi abejoti, nors svėriau vos 48 kilogramus. Draugės ir mama niekuo negali padėti, nes joms aš pati gražiausia.

Manęs klausia, kaip susitvardau, susitvarkau. Nesitvarkau, – šypteli Deimantė. – Išmokau atitolti nuo nemalonių žmonių. Bendraujant man nėra pilkų atspalvių – tik juodi arba balti.

Nebendrauju su žmonėmis, su kuriais būnant reikia galvoti, ką sakai, ar net įtikti, nepatinka, kai užsideda kaukes – aš jų pakankamai prisižiūrėjusi, man jos nebeįdomios.

Lietuvoje žmonės bijo pasidžiaugti, jei pasisekė, – juk sakoma, kad kiti pavydės, nužiūrės. O aš tarp savo draugų stengiuosi pralaužti ledus: jei tau kas nors gera nutiko, pasisekė – džiaukis, girkis, tave mylintys žmonės tikrai palaikys ir didžiuosis.

– Tai štai, ar kas nors neperspėjo nesidalyti socialiniuose tinkluose nuotraukomis su garsiu savo sužadėtiniu? Gal pasaugoti šį ryšį tik sau?

– Aš ilgai ir nerodžiau Mario nuotraukų. Pirmąją įkėliau po metų draugystės, kai Mario man pasipiršo, – jis net pats mane paskatino. Tikėjomės, kad Lietuvoje jo niekas neatpažins, Mario, pripratęs prie dėmesio, baiminosi, kaip tai atlaikysiu aš. Iš tiesų patyriau, kad žmonės ieško ko nors bloga, o ne gera.

O kas mūsų atveju bloga? 20 metų skirtumas? Protingas gali būti ir mano bendraamžis, kvailas – ir pagyvenęs vyras. Mudu su Mario nejaučiame metų skirtumo. Manęs tikrai nepaveikė tai, kad jis žinomas. Bendravau kaip su bet kuriuo vyru, jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam.

Daugiau skaitykite „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.