Nutolęs kiek toliau nuo pramogų pasaulio šurmulio, Andrius girdamasis šypsosi – nepaisant visų praūžusių negandų, šiuo metu sau gali leisti prabangą daug laiko skirti šeimai. Kartu su penkiamete dukrele Lėja jie neišskiriami. Kartu leidžiasi į visus nuotykius. Žinoma, Vaidos gyvenimo tempas netrukus turės gerokai sulėtėti – 4 mėnesį nėščia moteris dėl džiugios naujienos net atidėjo savo kūrybinius planus.
Pora, kalbėdama apie vaikus ir jų auklėjimą, juokavo: muzikinis išsilavinimas yra puiku, tačiau Andrius mažiausiai norėtų, kad jo atžalos sektų jo pėdomis. Patys save jie irgi laiko tik pusiau menininkais – būtent todėl jie randa būdų, kaip palaikyti darną šeimoje, o tuo pat metu ir neprarasti aistringo gyvenimo skonio.
– Ką garsusis Jūžintų Andrius šiuo metu veikia?
Andrius: Džiaugiasi šeima ir puikiu gyvenimu. Užsiimu ir muzikine veikla, ir renginiais. Veiklos yra užtektinai. Šiuo metu esu kiek sustojęs su kūrybiniu procesu – apsiribojau naujos muzikos ir dainų kūrimu. Trumpai – esu kūrybinėse atostogose.
Muzika iš mūsų vidaus aplinkos nebuvo niekur dingusi. Mūsų gyvenimas stebuklingai nesikeitė, tik mažiau šmėžavome televizijoje ir laikraščiuose. Gyvenimo tempas buvo ir yra toks pat. Buvo ir kūrybinių nesėkmių, bet viskas išgyvenama.
– Ką būtent turite galvoje?
Andrius: Tam tikrus kūrybinius projektus, aranžuotes, dainų atlikimą, darbą su prodiuseriais. Buvo ir nesėkmingų kūrinių, ir investicijų, kurios nepasiteisino. Užburtas ratas: kol nesurandi to, ko iš tikrųjų nori.
– Jau kartą esate garsiai užsiminęs apie užsiaugintą ir dažnai praverčiančią storą odą. Kaip ji pagelbėja?
Andrius: Pirmiausia – reikia sužinoti, kaip tą storą odą gauti. (Juokiasi.) Reikia daug visko turėti, staiga viską prarasti, o tada jau nepasiduoti gyvenimo problemoms. Atrodo, džiaugiausi, kad viskas gerai, visko yra: daug dėmesio, finansų, statybų verslas sukasi, namas, projektai, šeima. Tačiau staiga viskas pradėjo byrėti. Kartais tenka viską prarasti ir paaukoti. Žinoma, tik ne šeimą. Taip ir užauga stora oda. Kaip ją naudoju? Nebežengiu žingsnių gerai neapskaičiavęs, nebegaliu atvirai bendrauti su žmonėmis, nors jie ir atrodo nuoširdūs.
Yra labai daug ir iš pažiūros gerų žmonių. Vėliau pasirodė, kad jie buvo nelabai geri. Gal norėjo naudotis žinomumu? Dabar atsirenku, visur esu atsargus, stengiuosi pajausti žmogų.
– Paprastai vyrams sunku kalbėti apie nesėkmes. Vaida, jūsų vyras apie viską kalba drąsiai. Ką apie tai manote?
Vaida: Labai gerai, kad nebijo kalbėti. Kuo daugiau išsikalbi, tuo lengviau. Laikau tai privalumu.
– Vienu metu viską praradote, skelbėte savo statybų verslo bankrotą. Matyt, ne tik Andriui buvo sunku suvokti, kad realybė keičiasi?
Andrius: Kai myli žmogų, šeima labiausiai ir palaiko: bėda ar ne. Jeigu supranti, kad antroji pusė su tavimi buvo ir yra tik dėl kokių nors finansinių galimybių ar kitokių dalykų, tokia šeima netvers ilgai.
Vaida: Gyvenime vyksta ir blogų, ir gerų dalykų. Nemanai, kad viskas bus tik gerai. Visko būna ir viską stengiamės išgyventi kartu, vienas kitą palaikome.
Andrius: Svarbu vienas kito supratimas. Esame iš tų, kurie stengiasi iš nesėkmių mokytis ir joms nepasiduoti. Žinome savo vertybes finansų atžvilgiu, žinome, kaip sunku užsidirbti, kad niekas ant lėkštučių nebuvo paduota. Tai vertini ir grūdini save.
Vaida: Abu esame linkę išsikalbėti, bendrauti. Kaip draugai. (Šypsosi.)
– Atrodote rami pora. Ar būna namie kibirkščių?
Vaida: Kuriuose namuose nebūna? Tai normalu. (Juokiasi.)
Andrius: Mes tikrai nesame ramūs. Ir pasiginčijame – normalus dalykas. Kartais netgi patys provokuojame vienas kitą, jei ginčų nebūna ilgą laiką. Stengiamės, kad namie nevyrautų nuobodybė.
– Atrodo, kad greitai vėl namie nebus labai ramu. Ilgai laukėte antrojo vaikelio?
Vaida: Išties, laukėme seniai.
Andrius: Ir laukėme labai. Atrodo, iš to džiaugsmo norisi eiti šaukti visam pasauliui. Bet vėliau galvoji, gal nereikia – pasaulis keistas, labiau džiaugiasi dėl nesėkmių nei dėl laimės. Šįkart nusprendėme kurį laiką pabūti ramiai ir patylėti – bent tris pirmuosius mėnesius. Žinoma, nėštumas jau akivaizdus, tad jei paklausdavo, nesistengėme slėpti.
– Kokiais pojūčiais dabar gyvenate?
Andrius: Daug vaikščiojau po kambarius – mano tokia pirmoji džiaugsmo emocija. Šiaip nemėgstu vaikščioti, bet kai džiaugiuosi – vaikštau. Taigi emocijos tikrai didelės. Supranti, kad tai ne šiaip dovana ar daiktas. Tai – tavo šeima, palikuonys, vaikai. Tai neapsakoma.
– Kūdikio laukimas antrą kartą ramesnis nei pirmasis?
Vaida: Visada norisi, kad viskas būtų gerai, kad visi būtume sveiki ir gyvi. Nerimo dėl auginimo taip pat nejaučiame. Kai auginsime, tuomet ir žiūrėsime.
Andrius: Aišku, jaudinuosi, kas gims, kokios bus emocijos. Visada kyla ir kils daug minčių. Pirmą kartą dalyvaudamas gimdyme bijojau, bet supratau, kad visai nėra ko bijoti! Taigi dalyvausiu ir antrą kartą.
Vaida: Klausiau, ar nepersigalvojo, tačiau Andrius griežtai paneigė. (Juokiasi.)
– Kokiomis emocijomis žinią sutiko kol kas dar mažoji Lėja?
Andrius: Ji džiaugiasi, jau ruošia kambarį broliukui ar sesutei. Jau pagalvojo ir apie žaislus – kokius duos.
– Moterys mėgsta iš anksto ruoštis, pripirkti, prisiūti drabužėlių kūdikiui. Jūs jau ruošiatės?
Vaida: Dar ne. Dar galvojame, kaip kas, be to, dar nežinome vaikelio lyties. Specialiai nieko neturiu, tačiau yra jau anksčiau sukauptas kraitelis.
– Tad dabar visas laisvas laikas – šeimai?
Andrius: Šeima dabar svarbiausias dalykas. Ramesnis laikotarpis ir žmonai – ji apstojo siūti. O buvo pasiruošusi pristatyti vaikiškų drabužėlių kolekciją.
– Jau kurį laiką kuriate drabužius. Kaip sekasi ši veikla?
Vaida: Labiausiai mėgstu siūti vaikiškus drabužius, nors siuvu ir suaugusiesiems. Dabar tas laikotarpis, kai teks ramiai susidėlioti darbus, o kai gims vaikelis, gal atsiras naujų idėjų.
Siūti pradėjau, kai dirbau policijoje. Tuomet dar turėjau savo šokių kolektyvą. Reikėjo, kad kas nors mums paruoštų sceninius drabužius. Pamaniau, kodėl nebaigti kursų, kad tai galėčiau daryti pati. Tai padariau jau prieš aštuonerius metus. Pamažu pradėjau kurti, o kai gimė Lėja, pradėjau siūti rimčiau.
Andrius: Kadangi dar šalia vyras, reikia ir kostiumų – daviau dar papildomos veiklos.
Vaida: Reikia pasiūti tai marškinius, tai švarką – mokausi. Žodis „kolekcija“ yra labai skambus, tiesiog sukūriau kelis drabužėlius ir taip pavadinau. Žiūrėsime, kaip seksis tai išplėtoti.
– Suprantu, į senąjį darbą grįžti nenorėtumėte?
Vaida: Niekada nieko neatmetu. Bet kūryba man patinka labiausiai, nes galiu save išreikšti ir matyti rezultatą.
– Į vyrą net keliskart pokalbio metu kreipėtės mažybiniu vardu. Namie Andrius – tobulas vyras?
Vaida: Nei aš esu tobula, nei jis tikriausiai. Kaip tik įdomiau, kai žmogus netobulas.
Andrius: Andriuku, būdavo, ir verslo partneriai pavadindavo. Galvoju, gal visiems labai mažas atrodau. (Šypsosi.)
– Andriau, ar buvo tokių momentų, kai buvote pats sau žvaigždė?
Andrius: Manau, kad iš pradžių buvo.
Vaida: Šeimoje niekada to nebuvo, nebent su draugais kaip kitaip elgėsi... Šeimoje visi lygūs.
– Kalbant apie paprastus, buitinius reikalus, juos taip pat skirstotės po lygiai, neatsižvelgdami į jų pobūdį?
Andrius: Priimta, kad aš gaminu maistą, o Vaida tvarko aplinką, sužiūri drabužius.
– Turite savo šeiminių ritualų, tradicijų?
Andrius: Dar ne, bet tikrai esame numatę. Kol kas esame jaunatviški – visada norisi kur nors išvažiuoti.
Mūsų gyvenimo tempas yra didelis. Dabar tenka kiek prisiliesti ir prie politinių dalykų – kaip tik baigiau Demokratinės politikos instituto mokymus. Mane visada domino politika, kas vyksta valstybėje. Turėjau galimybių susipažinti su tam tikrais politikais, politologais, viešųjų ryšių specialistais, su jais buvo įdomu bendrauti. Norėjau dar ir pasimokyti. Taigi pradėkime nuo savęs, nuveikime ką nors gera. Man norisi. Tačiau kol kas tai gana naujas dalykas mano gyvenime.
– Kokia veikla jūsų šeimą džiugina labiausiai?
Vaida: Važiuojame pas senelius, netgi visi kartu važiuojame žvejoti. Mėgstu leisti laiką gamtoje.
Andrius: Kadangi nesame prie nieko pririšti ir neturime konkrečių grafikų, visada randame galimybių pasilepinti.
Mums nereikia daug finansinių išteklių. Niekada pinigais be reikalo nesišvaisčiau. Daugiau investavau į nekilnojamąjį turtą, namą, nors nepamiršdavome ir savęs. Kai galėjome sau leisti, dažnai keliavome ar turėjome prabangesnių pramogų, bet tai niekada nebuvo pagrindinis gyvenimo variklis.
– Kaip dabar žiūrite į galimybę kurti savo verslą? Liptumėte į tą pačią balą antrąkart?
Andrius: Gal ir įlipsiu. Nelabai mačiau savo klaidų, buvo natūrali problema – krizė. Niekada neturėjau nei skolų, nei kitokių problemų. Sugedo didysis variklis ir viskas subyrėjo aplink. Manau, kad dėsiu žingsnį į tą balą, tik gal ne tokią gilią. Gyvenimas toks jau yra – į viską reikia žvelgti optimistiškai, tik atsargiai.
Vaida: Ir iš to pasimokyti. Būtina bandyti. Visada esu už tuos, kurie eina, daro, nors ir klysta. Net kalbos negali būti!
– Jau prabėgo 11 metų po to, kai laimėjote muzikinį realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Kaip per tą laiką pasikeitė jūsų pasaulio suvokimas, vertybės?
Andrius: Tuo metu apskritai nebuvo suvokimo, kas tas šou pasaulis. Buvome pirmieji nežiniukai, kurie pateko į muzikinį realybės šou – eksperimentiniai veikėjai. Viskas mums buvo nauja, bet viskas buvo gerai. Tik bėgant laikui ėmiau suvokti, kas tas šou pasaulis. Švelniai tariant, tai yra šlykštus reikalas. Teko patirti įvairių niuansų pramogų pasaulio žmonių rate – kaip ir visur. Daug kur nebėra nuoširdumo. Žmonės nori daugiau užsidirbti, daugiau turėti, nebekreipti dėmesio į aplinkinius.
Nebuvau plėšrūnas ir nenorėjau ten likti. Turėjau savo publiką, žinojau, ko jai reikia ir kokia kryptimi man judėti. Kapotis nežinant dėl ko – kam to reikia? Kol esi visiškai jaunas, tik sulaukęs pilnametystės, gal ir įdomu šiek tiek pažaisti. Paskui atsiranda visai kitokios vertybės.
– Bet dar visai neseniai planavote pristatyti naują muzikinį albumą?
Andrius: Albumas kuriamas labai lėtu tempu, nes tiesiog nebegaliu ir net nenoriu dėti bet ko, vien dėl to, kad sukurta mano. Požiūris į muzikinius albumus keičiasi, juos įsigyja tik labai ištikimi gerbėjai. Dabar, norėdamas išleisti albumą apie tikrai reikšmingą gyvenimo laikotarpį, noriu sudėti geriausias mintis ir idėjas. Kūrinių prikūriau daug ir įvairių, bet ar norėčiau, kad jie būtų albume – dar klausimas. Dar trūksta kažko, o ko, pats neišsiaiškinau.
– Vaida, tikriausiai girdėjote viską savo ausimis. Kaip vertinate naują vyro kūrybą?
Vaida: Žinoma, vertinu gerai. Visada juo didžiuojuosi, nesvarbu – tai liečia muziką, šeimą ar kitas gyvenimo sritis.
Andrius: Nustojau visur reikštis, bet kūryba yra, kad ir kokia ji būtų... Atsirado noras kurti ką nors brandesnio. Nebesinori bėgioti – atsimenu, pačioje karjeros pradžioje turėdavau po devynis koncertus per savaitę, kaip koks išprotėjęs... Norėjosi visur lakstyti, bėgti į „zoologijos sodą“ – kokį „Akropolį“, kur visi žiūri, bado pirštais. Pačiam dėl to buvo smagu! Dabar kaip tik norisi ramybės, lankytis, kur mažiau šurmulio, žmonių.
