Su sunkia liga besigrumianti drabužių ir avalynės tinklo „Bellux Fashion Empire“ įkūrėja naujienų portalui lrytas.lt papasakojo apie savo netikėtą sprendimą atsiverti apie sunkią sveikatos būklę ir viešą pagalbos šauksmą.
138 tūkstančiai JAV dolerių. Tokios sumos dar trūksta iš Kauno kilusiai ir Majamyje gyvenančiai E.Santos. Iš viso gydymas kainuotų 300 tūkstančių dolerių, dar trūksta vos mažiau nei pusės.
Kokia liga ją pakirto, Erika nutyli. Ji nenori skaudinti savo artimųjų, baiminasi, kad vaikai ims ieškoti informacijos apie ligą internete.
Šiuo sunkiu laikotarpiu pozityvumą ir kovingą dvasią jai padeda išlaikyti palaikymas, kurio, vos paskelbusi apie savo nelaimę, sulaukė iš tūkstančių žmonių. Žinoma moteris už tai yra be galo dėkinga.
„Tačiau realybėje man sunku kovoti su liga be operacijos ir gydymo“, – atviravo E.Santos. Moteris pridūrė, kad kiekvieną dieną, nesulaukus reikiamo gydymo, jos būklė tik blogėja.
Erika viešai nekalba apie tai, kokia liga ją kamuoja. Todėl nenuostabu, kad atsirado teigiančių, jog liga – išgalvota, o ši istorija yra skirta pasipelnyti.
„Puikiai suprantu tuos, kurie abejoja ir netiki niekuo, kol neįsitikina patys, ar tikrai padeda žmogui, kuriam tos pagalbos reikia. Aš irgi taip elgiuosi, jei nepažįstu žmogaus ir nematau konkrečių faktų.
Tačiau tie, kurie mane pažįsta, žino, kad esu per daug išdidi, jog prašyčiau. Jei jau nusileidau iki tokio lygio, tuomet esu tikrai padėtyje be išeities“, – pasakojo Erika.
Ji prisiminė laikus, kai pabėgo nuo smurtaujančio vyro. Svetimoje šalyje Erika buvo viena kaip pirštas su šešiais mažamečiais vaikais. Vos penkis dolerius kišenėje turėjusi Erika gyveno su vaikais skolintame automobilyje, prausdavosi parduotuvėse.
„Mes buvome benamiai, o aš juk net tada neprašiau pagalbos. Po to, kai vėl atsistojau ant kojų, visi puolė mane, kad esu kvaila, jog nedrįsau pasidalinti savo sunkia situacija ir neprašiau pagalbos, nes visi tikrai padėtų...
Deja, šį kartą pasidalinus tuo, kas vyksta, vis viena rezultatai lieka minimalūs. Labai daug žmonių prašė rekvizitų, kad galėtų prisidėti, bet tik penki žmonės realiai tai padarė... Jiems aš esu be galo dėkinga už 290 dolerių. Jei pasveiksiu, asmeniškai atsiųsiu padėkos laišką.
O tiems, kurie apskritai drįsta sakyti, jog tai sukčiavimas... Man net į galvą tai nelenda. Tai absoliutus absurdas, nes nėra tokių pinigų, kurie galėtų atpirkti sugadintą reputaciją, pamintą orumą ir, svarbiausia, vaikų ateitį“, – sielojosi už Atlanto įsikūrusi lietuvė.
E.Santos pridūrė, kad apie savo ligą kalbėti nenori – jaučiasi pernelyg išsekusi, kad bandytų visuomenei pasiaiškinti ar įtikinti aplinkinius, kad jai tikrai reikia tos operacijos.
„Tai prieštarauja mano charakteriui. Kas norės, tas padės iš širdies. Jei išsikapstysiu, nepamiršiu tų žmonių. O jei mano dienos suskaičiuotos, tuomet tie, kurie pagailėjo „kapeikos“ ar gero žodžio, gal kitą kartą bus širdingesni susidūrę su panašaus likimo žmogumi“, – sakė Erika.
