„Tikrai pasikeičiau kardinaliai, tiesiog tapau labai įsitempusi, tai man nepatinka. Esu įsitempusi nuo ryto iki ryto, matyt, dėl noro būti tobula mama, kad viskas namie būtų švaru, gražu, tvarkinga, kad vaikai būtų sveiki, protingi. Ir kad ką nors dar sugebėčiau ir tam liktų jėgų. Bet dabar mane yra užvaldžiusi įtampa. Neneigsiu, kad ji yra ir man tai visiškai nepatinka, labai pasiilgstu savęs, absoliučiai nerūpestingos, linksmos, atsipalaidavusios. Manau, ramybė tuoj sugrįš, labai tikiuosi, nes mano įtampa persiduoda tiek Modestui, tiek vaikams, niekam nuo to nėra gerai“, – atvirai kalba Ieva, pastaruoju metu beveik užsidariusi namuose.
Tylos metai dainininkei – ne į naudą, tai supranta abu menininkai, tačiau realybė tokia, kad poros judėjimo trajektoriją diktuoja vaikų poreikiai, o ne kūrybiniai sumanymai. Ūgtelėjusi pirmoji atžala jau lyg ir leido atsipalaiduoti, tačiau gimusi antroji dukrelė vėl privertė gyventi kūdikio ritmu.
„Šiek tiek esame egoistai, individualistai, – juokauja pašnekovai, namuose turintys pamiršti ego ir imtis įprastos kasdienybės. – Tie žemiški patogumai savaime apsiriboja buitiniais momentais. Net atostogų įpročiai, prie kokių buvome įpratę, pasikeitė. Susituokėme ir neleidome sau ilgai lakstyti be vaikų, todėl net mūsų vieno su kitu bendravimo įpročiai dar nebuvo brandūs ir susiformavę, bet vaikai juos iškart pakoregavo.“
Ieva pasakoja, kad šeimoje beveik neliko improvizacijos, spontaniškumo: „Tarkim, nori tą sekundę vienaip ar kitaip pasielgti, susikrauti dviese lagaminus ir kažkur išdumti ar šokti į paplūdimį, ten pasimylėti, nežinau... Nebeturi tos laisves, kokią kažkada turėjai...“
Modestas džiaugiasi, kad bent draugai supratingi ir dėl mažų vaikų iš draugystės rato neišsilakstė: „Ačiū Dievui, draugai mus toleruoja, nors dauguma jų dar neturi vaikų, jie nespjauna į mūsų kvartetą, vis dar padarome ką nors bendrai.“
Ar pora svarstė susikeisti vaidmenimis ir, tarkim, tėvystės atostogų išleisti Modestą? „Svarstėme, svarstėme, galvojome, kaip tai turėtų atrodyti, – juokiasi dirigentas. – Tai, aišku, atrodytų genialiai! Turėjome tokį verslo planą. Bet iš tiesų taip tik juokavome. Išėjus tėvystės atostogų Filharmonija turėtų mane samdyti tiems koncertams, kurie jau suplanuoti metus, porą į priekį, ir tai būtų didelė našta mano darbovietei. Neįsivaizduoju, kaip visa tai galėtų funkcionuoti...“
