Garsios poros neslegia žinomumo našta. Gal dėl to, kad patys nenori būti žvaigždėmis. Štai Laimonas pasijunta žvaigžde nebent tais momentais, kai uždainuoja namie – dainininkė žmona juokais atskleidė, kad vyras mėgsta tai daryti. Pati Akvilė namuose dažniausiai tampa miela moterimi, kuri nuoširdžiai rūpinasi, kad iš alinančių treniruočių grįžęs vyras būtų skaniai ir sočiai pavalgęs, rašo žurnalas „Stilius“.
Bute sostinės centre kartu pora apsigyveno tik prieš gerus metus, susižadėjusi. Ir tai sunku pasakyti, kas įvyko pirmiau. Naujųjų metų naktį porai pirmąkart grįžus nakvoti į dar tik įrengiamą butą, Laimonas kitą rytą tiesiog priklaupė ant kelio ir paprašė savo išrinktosios rankos.
Ir įdomiausia net ne tai. Sename name Vilniaus centre, kur dabar Akvilė ir Laimonas susisuko meilės lizdelį, nuo seno gyveno krepšininko seneliai, vėliau – tėvai. Ir dabar jaunos šeimos durys – priešais Laimono tėvų. Nors dažnai poros nėra patenkintos tėvų kaimynyste, Akvilė tik suploja rankomis ir džiaugiasi: jei pritrūksta kiaušinių – pagalba visada šalia.
– Kaip kasdien buityje padedate vienas kitam?
Laimonas: Aš padedu Akvilei prabusti, nes pats keliuosi anksti rytą. Keliamės labai skirtingai. Atsikeliu dažnai net iki suskambant žadintuvui. Jeigu Akvilei reikia keltis, ji keliasi puse valandos anksčiau, išjungia pirmąjį signalą ir laukia dar kelių priminimų keltis. Mano galva, tai savęs kankinimas. (Juokiasi.)
Akvilė: Bet tu mane pabučiuoji ir aš toliau sau miegu porą valandų! Manau, kad Laimį rytais prajuokinu... Jam linksma, kol mano akys atsimerkia. Man patinka pajusti, kad turiu laiko.
Laimonas: Neturime konkrečių tvarkaraščių. Ji dažnai išeina su reikalais. O aš įprastai po treniruotės paskambinu, paklausiu, ar ką valgysime. Jei ne, nuvažiuoju papietauti vienas ar su komandos draugais. Smagu, kai namie būna kas nors skaniai paruošta.
Akvilė: Kai Laimonas grįžo rungtyniauti į Vilnių, daug kas pasikeitė. Per šešerius draugystės metus pirmą kartą kartu gyvename nuolat. Jaučiu, kad pamažu tampu namų šeimininke. Juk neduosi pietums ar vakarienei pagraužti salotų – esu priversta ruošti valgį.
Laimonas: Nesi priversta. Prašom pasakyti, kad neverčiu žmonos virti man valgio! Juk iš manęs negirdi reikalavimo. (Šypsosi.) Tiesiog dažnai vakarieniaujame namie, gaminame ir kartu.
– Dar iki vestuvių vienas kitą pažinojote penkerius metus. Kaip vienas kitą auklėjate, ką patariate?
Akvilė: Gal nejučiomis jau išsiauklėjame, nenurodinėjame vienas kitam, kaip elgtis. Aišku, vyksta nesąmoningas įvairių dalykų keitimas sava linkme. Norėjau, kad Laimonas būtų romantiškesnis, mielesnis, ir pavyko. Pirmaisiais draugystės metais toks tikrai nebuvo.
Anksčiau pykdavau, kodėl jis nepagalvoja, kad kas nors man patiktų ar ko norėčiau, bet juk vyrai iš tiesų ne visada pagalvoja! Dabar jau pati pasakau, kas man patinka. Per tą laiką natūraliai prisitaikėme vienas prie kito. O šiaip Laimio dažnai klausiu patarimo, nuomonės, kad ir apie naują dainą.
Laimonas: Dažnai klausia, kaip reikia dainuoti. Man pataria, kaip kamuolį varytis. (Šypsosi.)
– Abu esate žinomos asmenybės ir sulaukiate dėmesio. Kartais tenka dėl kitų poveikio vienas kitam ir terapeutu padirbėti?
Akvilė: Man su Laimonu pasisekė, nes jis blogų emocijų namo neparsineša. Jei nepasiseka varžybos, gal kokią valandą patyli, o paskui pamiršta. Visiškai nereikia dirbti psichologe, nebent prieš jam išeinant rungtyniauti, stengiuosi motyvuoti. Tačiau guosti ir raminti netenka.
– Laimonai, o jums patinka, kad jūsų moteris spindi scenoje?
Laimonas: Jeigu jai patinka tai daryti, taip. Man smagu, kad ji daro tai, kas jai patinka. Jeigu labai gerai megztų, jai tai patiktų ir padėtų pasiekti savo gyvenimo tikslus, kodėl ne.
– Mylimoji su grupe dalyvavo ir nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“. Žiūrėdavote laidą?
Laimonas: Taip, nors paskutinius pora kartų net negalėjome pažiūrėti. Du kartus netgi buvau filmavime. Jeigu vasarą kur nors vyksta koncertai, tikrai nuvažiuoju, pasiklausau, paploju. Sezono metu tikriausiai nesu buvęs koncerte – laiką atima treniruotės.
– Akvile, o jūs kartais išbėgate į krepšinio aikštelę?
Laimonas: Akvilės tikriausiai nesu matęs metančios į krepšį.
Akvilė: Nesu talentinga krepšininkė, bet jau perpratau šį sportą.
Laimonas: Tapo viena iš trijų milijonų trenerių. Papasakok, kaip žiūri rungtynes!
Akvilė: Dažniausiai žiūriu per kompiuterį ir, jei gerai sekasi, net įsijungiu garsą. Taip man lengviau atlaikyti įtampą.
– Kaip manote, kas yra jūsų santykius laikantis pamatas?
Akvilė: Per visus šešerius metus didelis ir svarbus dalykas buvo ir yra pasitikėjimas. Nes krepšininkas ir dainininkė... Ištisi sezonai kituose miestuose, skirtingose šalyse. Ir kai kasdien nebūni kartu, išsiskiri savaitei, dviem ar trims, nesant pasitikėjimo, santykiai būtų griuvę. Kai mes susipažinome, Laimonas ką tik buvo grįžęs iš Vokietijos, kur rungtyniavo. Jeigu būtų išvykęs vėl, kad ir metams, kažin ar santykiai būtų išsilaikę. Vienas svarbiausių dalykų yra pagarba. Nereikia vienas kitam sakyti neapgalvotų žodžių.
Laimonas: Visiškai sutinku. Tuo metu sulaukiau gerų pasiūlymų Lietuvoje. Taip viskas sutapo. Be to, mes su Akvile labai retai kivirčijamės. Labai retai.
– Kas tampa tų retų kivirčų priežastimi?
Laimonas: Pas mus nėra žodžio „pykstamės“. Egzistuoja vienaskaita – „pyksta“. (Juokiasi.)
Akvilė: Labai retai, bet kartais pykstu ant Laimio. Bet nusipelno! Kartais tiesiog išlenda vyriškas nesupratingumas.
Laimonas: Pavyzdžiui, skutiesi vonioje ir lieka trys plaukeliai.
– Yra dalykų, dėl kurių niekada nesutarsite?
Akvilė: Santykių pradžioje būtume papasakoję daug. Abu buvome nepriklausomi, neišsilakstę, vėjavaikiai. Dabar tiesiog suprantame, kad šeimoje negali būti kaprizų. Vieną kartą vienas nusileidžia, kitą kartą – kitas.
– Laisvalaikiu poros atsipalaiduoja koncertuose, stebėdamos sporto varžybas. Tačiau tai – jūsų darbas. Kokie jūsų atsipalaidavimo būdai?
Akvilė: Mūsų laisvalaikis yra vasarą. Neretai jos labai laukiame, kad išvyktume atostogų. Sezono metu Laimonas dažniausiai net nežino, kada jam treniruotės. Daugelio dalykų planuoti neįmanoma. Tarp treniruočių Laimono irgi niekur neištempiu, nes jam reikia pailsėti. Tačiau tai priimame natūraliai, toks gyvenimo etapas.
Laimonas: Taip jau yra – nestandartinis darbas. Laisvalaikis šiek tiek nukenčia.
– Kas jūsų bendruose namuose jums brangiausia?
Laimonas: Mes vienas kitam. Tiesa, vienas kitą vadiname dviem kvailiausiais daiktais šitame bute.
Akvilė: Tačiau šis butas turi svarbią istoriją. Po pirmos nakties čia, vos įsikrausčius, Laimonas man pasipiršo. Buvo Naujųjų metų rytas, po mano koncerto Druskininkuose. Laimonui buvau minėjusi, kad gyventi kartu – puiku, bet kažko dar trūksta... Sausio 1-osios rytą jis vonioje manęs paklausė: ko man dar trūksta. Visiškai juokais atsakiau, kad statuso. Grįžau į miegamąjį iš vonios su chalatu, o jis, taip pat vilkėdamas chalatą, pasitiko mane priklaupęs ant kelių.
Laimonas: Tuomet buvo mūsų bendro gyvenimo pradžia, nors dar važinėjau rungtyniauti į Prienus.
– Visos poros turi bendrų siekių, svajonių. Kokia jūsų didžiausia bendra svajonė?
Laimonas: Per daug apie ateitį nesvajojame. Esame susitelkę į kasdienį darbą, kurį reikia gerai atlikti. Nefilosofuojame. Pavyzdžiui, pasikalbame, ar reikia statytis namą. Na, tokiomis temomis, kurias galime paliesti dabar.
Akvilė: Nesame iš tų, kurie atsisėdę pradėtų diskutuoti rimtomis temomis. Dar anksčiau bandydavau Laimoną priversti pasikalbėti apie santykius, ateitį. Dabar suprantu, kad ne tas etapas. Taip, yra namo projektas, verslo projektas. Galvojame, ką veiksime ateityje, ir pamažu pildome visas svajones.
Laimonas: Pakalbame ir apie keliones. Vasarą bandome prisikeliauti, visada nuvažiuojame į Nidą, penkioms dienoms išvykstame aplankyti kokio nors Europos miesto, tada keliaujame į poilsinę kelionę.
– Neliūdite, kad vyras nežaidžia kokioje nors egzotiškoje šalyje kaip Ispanija?
Akvilė: Labai džiaugiuosi, kad Laimonas pagaliau žaidžia Vilniuje. Tikrai esu girdėjusi istorijų, kad moterys turi aukoti savo darbus ir siekius, kad galėtų gyventi su vyru krepšininku, su juo auginti vaikus.
– Būna, vyrams nepatinka, kad jų mylimosios ir per trumpas sukneles vilki...
Laimonas: Jeigu jau į sceną eitų dainuoti su bikiniu, praneščiau, kad pasikeistų aprangą. (Šypsosi.)
Akvilė: Turėjome susitaikyti, kad abiejų tokia darbo specifika. Aš susitaikiau, kad jis nebūtinai rungtyniaus Lietuvoje, o jis – kad gastroliuosiu ir namo grįšiu naktimis. Ir galbūt kartais turėsiu padaryti ne visai tai, ką norėčiau. Nors, ačiū Dievui, mūsų grupė išsiverčia be skandalų.
– Tačiau jūsų dažnai nepamatysi ir renginiuose?
Akvilė: Man gaila gaišti laiką. Nors kartais su draugais nueiname pasilinksminti į klubą.
Laimonas: Vieni ir neitume, nebent su gera draugų kompanija. Tačiau man dabar neleidžiama.
Akvilė: Jeigu man leistų pasirinkti būti dainininke, išvengiant straipsnių ir renginių, mielu noru tik ir dainuočiau. Tačiau Lietuvoje tai nėra įmanoma. Esi priverstas nueiti į kokį nors renginį, laidą vien tam, kad žmonės tave pamatytų. Su grupės merginomis nesame labai atkaklios šiuo klausimu, kitu atveju gal net būtume gerokai populiaresnės.
– Susipažinote, kai abu buvote nelabai žinomi. Vis didėjantis žinomumas neatsiuntė išbandymų santykiams?
Laimonas: Žvaigžde nesijaučiame nė vienas.
Akvilė: Namie – tai tikrai ne.
– Norite pasakyti, kad nedainuojate namie?
Akvilė: Laimonas namie tikrai daug dainuoja! Aš daug metų dainavau, bet nesiveržiau į viešumą. O prasidėjus „X faktoriui“ jis mane palaikė, matė kiekvieną etapą, stebėjo, kaip auga žinomumas. Laimono atveju lygiai taip pat – žaisdamas užsienyje savo šalyje nebuvo žinomas.
Laimonas: O dabar toks žinomas... (Šypsosi.) Kas krepšiniu domisi, gal ir žino mane. Viešumas mums nieko prie atlyginimo neprideda. Labai mielai niekur neinu ir nesireklamuoju.
– Ar turite kokių nors silpnybių?
Laimonas: Aš labai mėgstu valgyti, bet tai labai natūralus žmogiškas pomėgis.
Akvilė: Kartais net stebiuosi, jis valgo viską, ką tik pamato. Suvalgo normalų patiekalą, atsidaro šaldytuvą ir ieško, ko dar suvalgius. Aš apie savo moteriškas silpnybes net nekalbu. Batai – visiška silpnybė. Spintoje daug porų, kurių net nesu apsiavusi.
Laimonas: Sako, reikia batų... O prieš savaitę juk dar dviejų porų reikėjo! Na, kartu net nelabai mokame apsipirkinėti. Jeigu man reikia ką nors nusipirkti, Akvilė knapsi parduotuvėje. O jei jai reikia ką atsiimti ar pasivaikščioti po parduotuves, nuobodu man. Blogiausia, kai pasirinkusi dvi sukneles klausia, kuri gražesnė. Man jos atrodo vienodai, o dar ir argumentuoti reikia!
Akvilė: Laimoną labai erzina, kai žiūriu laidas per televiziją. Man tai kaip atpalaiduojantis fonas, o jis iš karto prašo išjungti. O štai jam kaip fonas kiaurą parą galėtų būti transliuojamas sporto kanalas.
– Jūsų gyvenime šiuo metu dar ko nors trūksta?
Akvilė: Na, vis tiek dar ko nors trūksta...
Laimonas: Šuniuko...
Akvilė: Na, vaikų irgi trūksta... Namie trūksta dar vienos gyvybės – tai faktas.
