Apie seksualinę orientaciją prabilęs Dominykas Vaitiekūnas: „Tai įnešė ramybės"

Lygiai prieš metus aktorius Dominykas Vaitiekūnas (29 m.) nusprendė nebetylėti. Tuomet Dominykas prabilo apie savo seksualinę orientaciją, o šiandien vyras sako, kad tai buvo geriausias jo sprendimas gyvenime.

 Dominykas Vaitiekūnas.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Dominykas Vaitiekūnas.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 19, 2017, 1:55 PM

Jausmais, kuriuos teko patirti per visus metus, Dominykas pasidalijo feisbuke ketvirtadienio vakarą:

„Lygiai prieš metus, gegužės 18 .d vakarą, aš pasiėmiau savo mėgstamiausià trasporto priemonę ir išvariau į Vingio parką. Parkas buvo pilnas žmonių ir aš norėjau lėkti tarp jų su riedlente ir įsitikinti, kad pasaulis nesugriuvo.

Aš kalbu apie tą dieną, kai į viešumą išejo mano vaizdo įrašas, kuriame aš prisipažinau esantis neheteroseksualus. Galiu pasakyti, kad šiandien važinėdamas parke aš galvoju, kad tai buvo vienas geresnių mano gyvenimo sprendimų, kuris įnešė į mane labai daug ramybės.

Galvoju, kad kai leidi savo gyvenimą valdyti kitų nuomonėms, kurioms nepritari, tai leidi kitiems už tave gyventi tavo paties gyvenimą. Gyvenkim savo. Aš riedu švęsti. Šiandien kaip ir mano toks simboliškas „homoseksualistinis gimtadienis" #gyvenkimgyvenimąonekentėjimą #koksdargimtadieniskojiscianusisneka, – rašė D.Vaitiekūnas.

Naujienų portalas lrytas.lt primena prieš metus išsakytas aktoriaus mintis:

„Aš labai nemėgstu žiemos. Bet gal iš to nepatogumo gyventi susivyniojus į rūbų lavašą aš priimu karštus ir visai nežiemiškus sprendimus. Taigi, ši žiema. Sninga ir tralialia, aš visas lavaše nukulniavau susitikti su Augustu, kuris yra vienas iš žmonių, praėjusiais metais pradėjusių kurti projektą „Išgir̃stì“. Sakau: noriu prisidėti. Sako: nu, prašom. 


Išsišnekėjom, kad pasiilgstam paprastų ir kasdieniškų LGBT* ir jų artimų žmonių istorijų, kurios dažnai paskęsta diskusijose apie teises, toleranciją, diskriminaciją ir kitas viešosios erdvės nubanalintas frazes. Kilo mintis nufilmuoti vaizdo pasakojimų seriją ir radome būdą, kaip aš galėčiau prisidėti – pažadėjau padėti filmuoti vaizdo pasakojimus. Rūbų lavašui plonėjant, prisijungė ir daugiau entuziastingų žmonių, komanda išsiplėtė ir kuo toliau, tuo jautėm didesnį entuziazmą padaryti tai, ką sugalvojom. Pakeliui sutarėm aktyvuoti ir elektroninę paramos dėžutę, ir „Facebook“ puslapį. Žodžiu, užvirėm košės ir aš toj košėj supratau, kad vis tik būti už kadro ir vaidinti, kad #AšČiaNePrieKo, tik šiaip savanoriauju, būtų nesąžininga. Labiausiai prieš patį save. 


Ir supratau, kad tingiu. Tingiu švaistyti laiką vengdamas nepatogių klausimų, galvodamas, kaip, kur ir ką pasakyti, skrupulingai taisyti interviu, kad gražiai gražiai uždangstyčiau įvardžius, mintis ir pateikčiau save kažkokioj plastikinėj pakuotėj. Jaučiu, kad tą laiką galima išnaudoti žymiai naudingiau. Manau, kad reikia gyventi gyvenimą, o ne kažkokį kentėjimą ir beprasmį galvojimą. Tiek, kiek gyvenimo aplinkybės tai leidžia. 


Praėjusią savaitę parodžiau šitą vaizdo įrašą savo draugams. Sulaukiau trijų komentarų. Vienas buvo toks: gražus švarkas. Ačiū, sakau. Kitas videobendražiūrys: tu čia kalbi taip, tarsi ėjai bulvių pirkti, iškepei draugams kugelio, visi pasivaišino, padėkojo ir tiek. Hm. Noriu kalbėti ir kalbu apie tai paprastai ir su šypsena, nes vis tik jaučiuosi laimingas ir dėkingas tiems kugelio valgytojams. Nors ne visada ir ne viskas buvo paprasta, kaip kugelio kepimas, kuris, beje, man nepavyksta. Bandžiau kept, bet kažkokia bulvių košė išėjo. Nu žodžiu. Kulinarinis nukrypimas. 


Ne viskas buvo taip paprasta. Teko pakariauti su savimi. Ir vis dar tenka, tik mūšis vyksta dėl kitų priežasčių. Vis tik savęs priėmimas, kaip neheteroseksualaus, buvo ilgokas man pačiam ir tik maždaug dvidešimtpenktaisiais savo gyvenimo metais paskelbiau sau paliaubas. Bet manau, kad mūsų visų, ne tik LGBT* žmonių gyvenimai, ritinėjasi tai į kalniuką, tai nuo jo. Kiekvienas turim savas spintas, savas paslaptis, dresuojam savo savigraužą ir statomės tylos sienas. Tad jeigu tik turiu galimybę, stengiuosi nesusikoncentruoti į neigiamybes ir neapsistatyti sienom. Nors kartais susimūriju vis naujus pamatus. 


Trečias komentaras po filmuotos medžiagos peržiūros buvo toks: tai čia gi nepasakai, gėjus tu ar ne gėjus. Žmonės gali pasimest. Na, sakyčiau, vertingas pastebėjimas. Laikau save neheteroseksualiu. Nors galite vadinti mane gėjumi, jeigu mandrai skamba tas „neheteroseksualus“. Man toks apibrėžimas labiausiai priimtinas. Nors čia tik apibrėžimas. 


Šiandien jaučiuosi dėkingas tiems, kurie ne tik mane priima, bet ir pašiepia, kad kalbu apie savo jausmus, kaip apie kugelį. Kurie patraukia mane per dantį, kad mano feisbuko post'ai būna ilgi ir tiršti, kaip šitas. Jaučiuosi dėkingas visiems, kurie pasidalijo savo istorijomis, tiek viešai prieš mūsų kameras, tiek man į ausį. Labai geras jausmas, kai tavimi pasitiki ir pasipasakoja. 


Ir pabaigai norėčiau atsiprašyti. Atsiprašyti, kad šiame vaizdo įraše viešai krapštau nosį. Ir dar, lyg to būtų maža, pavartoju „kad“ su bendratimi. 

Eikim, ir gyvenkim savo gyvenimus gerai!“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.